Mutantų maistas

Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus.

Lietuvos prekybos centruose jau galima rasti GM sojų aliejaus, margarino ir kitų produktų.
LR Vyriausybės kanceliarijos užsakymu 2004 metų rugsėjo mėnesį „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad tik 55,6 procento lietuvių žino, kas yra genetiškai modifikuoti maisto produktai ar organizmai, be to, tik 15 procentų pirkėjų domisi produktų sudėtimi. Teikiant į Lietuvos rinką genetiškai modifikuotus organizmus ar genetiškai modifikuotus produktus, jų etiketėse turi būti aiškiai užrašyta: „Genetiškai modifikuoti organizmai“, „Šio produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų“, „Pagaminta iš genetiškai modifikuotų…“.

Lietuvoje platinami produktai iš genetiškai modifikuotų sojų

Šiuo metu į Lietuvos rinką sojos aliejų, pagamintą iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, importuoja UAB „Tikras kelias“ iš Vokietijos ir UAB „Baltijos aliejus“ iš Belgijos.

Sojų aliejus: „Lankų“, „Perla“, „Tėviškės“, „Žemaičio“, „Maxima“, „Brolio“, „Sodžiaus“, „Kolumbo“, „Dolores“, „Optima“, „Omili“, „Karolina“.

Margarinas: „Optika“, „Aima“, „Aukselis“, „Osrini“, „Lisette“.

Genetiškai modifikuotus augalus produktų gamybai taip pat naudoja šios įmonės:
„Kellogg’s”; „Nestle”; „Heinz Foods”, „Coca-Cola”, „McDonald’s”, „Mars”, „PepsiCo”.

 Dėl vartojimo saugumo – diskusijos

Genetiškai modifikuoti pomidorai gali išgulėti negesdami net pusę metų, bulvių nepuola kolorado vabalai, augalai tampa atsparesni ligoms, tačiau iki šiol nėra vieningos nuomonės, ar šiuos produktus saugu vartoti.

Genetinio metodo priešininkai sako, kad nauji organizmai gali pradėti gaminti medžiagas (ksenobiotikus), kurių anksčiau žmogaus aplinkoje nebuvo. Genetiškai modifikuotame maiste gali būti naujų toksinų ir alergenų. Dabar sukurti virusams atsparūs transgeniniai augalai sudarys sąlygas naujoms augalų virusinėms ligoms atsirasti. Diskusijos nesiliauja. Škotų mokslininkas Arpas Pustzai iškėlė dar vieną abejonę genetiškai modifikuotų produktų saugumu, atlikęs tyrimą su žiurkėmis ir pastebėjęs, kad genetiškai modifikuotos bulvės jas gali veikti toksiškai, konkrečiu atveju buvo pažeidžiamos žiurkių kepenys. Kito tyrimo metu žindančios žiurkės buvo šeriamos genetiškai modifikuotų grūdinių kultūrų miltais. Rezultatai liūdni: žūsta net 70 proc. žindomų jauniklių, o išgyvenę žiurkiukai būna akivaizdžiai silpnesni už kontrolinės grupės žiurkių (jos buvo šeriamos genetiškai nemodifikuotais grūdais) jauniklius.

Mokslininkai kalba apie genetiškai modifikuotų augalų keliamą grėsmę visam žemės ūkiui, kadangi genetiškai modifikuoti augalai gali kryžmintis su kol kas mums įprastais augalais. Ištyrus ekologiniuose ūkiuose auginamas sojas, paaiškėjo, kad apie 50 proc. sojų jau turėjo dirbtinai pakeistą DNR grandinę. Laikui bėgant nemodifikuotų organizmų paprasčiausiai gali nelikti.

Mokslo galimybės

Genetiškai modifikuoti organizmai kuriami panaudojant genų inžinerijos metodus, t.y. į įprasto augalo ar gyvūno organizmą įterpiami nauji genai, suteikiantys reikiamų savybių.
Japonų mokslininkai įterpė į kiaulės organizmą špinatų geną. Tai pirmasis sėkmingas bandymas sujungti augalo ir gyvūno genus. Mokslininkai teigia, kad šių kiaulių mėsą valgyti sveikiau, nes 20 proc. mėsoje esančių riebalų sudaro nesočiosios riebalų rūgštys.
Genetiškai modifikuoti uodai su švytinčiomis lytinėmis liaukomis gali padėti kovoti su maliarija. Iš medūzų išskirtas fluorescencijos genas buvo perkeltas į uodų organizmus taip, kad jo veikimas pasireiškia tik vyriškos lyties uodų lytinėse liaukose. Patinėliai gali poruotis, tačiau palikuonių nesulaukia, taigi uodų (maliarijos platintojų) populiacija sumažėja.

Ateities galimybės

Genetiškai modifikuotų kiaulių organai galėtų tikti gelbstint žmonių gyvybes. Seniai žinoma, kad transplantacijos nesėkmę lemia organizmo reakcija, t.y. persodinto organo atmetimas. Žmogaus organizmas atmeta kiaulės organus dėl ląstelės paviršiuje esančio angliavandenio Gal-alpha(1,3)-Gal. Jei pavyktų pašalinti geną, atsakingą už jo gamybą, transplantavimo galimybės būtų kur kas didesnės.

Resilinas – gumos pavidalo baltymas, padedantis skrajojantiems vabzdžiams mojuoti sparnais nepažeidžiant audinio, jungiančio sparnus prie kūno. Išskyrus šį baltymą gaminantį geną iš vaisinės muselės, panaudojant bakterijas, mokslininkams pavyko gauti šios medžiagos. Ši labai elastinga medžiaga gali būti naudojama kuriant implantuojamus spinalinius diskus.

Kuriamas vaistas nuo plikimo. Be abejo, toks vaistas pirmiausiai išbandytas eksperimentų su žiurkėmis metu. Pasirodo, žiurkių kailis iš tikrųjų pradėjo augti greičiau, bet jis pasidarė šiurkštus, o pats gyvūnas ėmė panašėti į šepetį. Kitas bandymas sukurti analogišką vaistą baigėsi ne ką geriau: naujai ataugę plaukai pakeitė spalvą, o vaisto sudėtyje buvęs iš medūzų išskirtas genas sukėlė ataugusių plaukų fluorescentinį švytėjimą.