Ar manai, kad tau reikia kelio sąnario protezo?

Medicina garantuoja, kad sėkmingi būna 95 proc. tokių operacijų. Iš tikrųjų situacija visai nėra tokia rožinė.

Sąnario keitimas (gydytojai vadina tai artroplastika) pagrįstai laikomas chirurgijos stebuklu. Panašiai kaip su klubo sąnario keitimo operacija, medicina siūlo ir kelio sąnarį pakeisti dirbtiniu, jei skausmai ir judesių ribojimai pasidaro per dideli. Pasak vieno tyrimo, kuris Amerikos ortopedinės chirurgijos akademijai (The American Academy of Orthopedic Surgeons) buvo pateiktas 2006 metais, kelio sąnario keitimas jau pasidaręs toks kasdienis ir dažnas, kad per kitus 20 metų tikėtinas šių operacijų skaičiaus padidėjimas 673 procentais.

Operacija vykdoma taip: chirurgas atskiria pažeistą kremzlę (minkštąjį audinį, dengiantį sąnarį) ir nedidelę dalį kaulo, o vietoj jų pritvirtina dirbtinį sąnarį iš metalo ar polietileno. Asmuo, po to neturintis nusiskundimų, paprastai ligoninėje praleidžia maždaug 5 dienas, o paskui dar mėnesį gydosi namuose. Prie normalaus aktyvumo jis sugrįžta per 2-3 mėnesius.

Medicininiai tyrimai vaizduoja nuostabų kelio sąnario keitimo vaizdą - jie rodo, kad 95 proc. operacijų, kuriose naudojamas cementuojamas protezas, būna sėkmingi (t. y. be komplikacijų), ir protezas tarnauja bent 10 metų. Pasak JAV Indianos universiteto medicinos mokykloje (Indiana University School of Medicine) parengtos 130 tyrimų apžvalgos, 89 proc. kelio sąnario keitimo operacijų per kitus 4 metus ir dar vėliau turi gerų rezultatų, o dauguma protezų išsaugo savo funkcionalumą bent 10 metų. Deja, šiame saugumo išvardijime praleistos kelios problemos, apie ką derėtų susimąstyti prieš apsisprendžiant dėl operacijos.

Jums ji galėtų nebūti reikalinga. Galbūt, apakinti puikių rezultatų, kokių turi ši kaulų galų apipjaustymo technologija, gydytojai pernelyg skuba pakeisti kelių sąnarius. Kaip neseniai konstatuota per vieną tyrimą, maždaug trečdaliui artritu sergančiųjų, kuriems daroma kelio sąnario keitimo operacija, tai neturėjo būti pirmas gydymo žingsnis.

Mokslininkai iš Virdžinijos sandraugos universiteto JAV (The Virginia Common-wealth University in the US) išanalizavo iš viso 205 kelio sąnario keitimo atvejus ir padarė išvadą, kad tik 44 proc. šių operacijų buvo visiškai pagrįsta. Iš tikrųjų 22 proc. atvejų tokios intervencijos poreikis buvęs „neįtikimas“, o 34 proc. -„netinkamas“. Tai skatina manyti, kad daugiau nei pusė visų kelio sąnario keitimo operacijų yra abejotinos. Vien Amerikoje kasmet atliekama apie 600 tūkst. kelio sąnario keitimo operacijų.

Jei galima tikėti šios analizės išvadomis, tai reikštų, kad daugiau nei 200 tūkst. operacijų galėtų būti buvusios nereikalingos.

Sunkūs šalutiniai reiškiniai būna dažniau, nei pranešama. Tyrėjai iš Indianos universiteto, apžvelgdami tyrimus, kuriuose paminėtos komplikacijos, priėjo prie išvados, kad komplikacijų būna maždaug 18 proc. atvejų. Tai gali būti paviršinės ar gilios infekcijos, plaučių embolija (venos užsikimšimas plaučiuose), giliųjų venų trombozė (kraujo krešulys venoje), nervo pažeidimas galūnėje.

Operacija susijusi ir su mirties rizika. Indianos mokslininkai apskaičiavo, kad vidutinis mirštamumo lygis, susijęs su šia intervencija, yra 1,5 proc. per metus.

Vadinasi, iš beveik 10 tūkst. asmenų, dalyvavusių analizuotuose tyrimuose, per 4 metus tai buvo 148 mirties atvejai per metus, arba iš viso beveik 600 mirusių žmonių.

Protezai nusidėvės, nebent esate tikrai senyvo amžiaus. Per Indianos universiteto analizėje apžvelgtus tyrimus beveik kas dvidešimt penktas asmuo - iš viso daugiau nei 375 žmonės - buvo priversti darytis kartotinę kelio sąnario operaciją, o tai reiškė, kad dirbtinį sąnarį teko pakeisti kitu. Kartotinė operacija buvo daroma po beveik 4 metų.

Dirbtinis kelis gali tarnauti apie 10 metų, o po to jis būna taip stipriai susidėvėjęs, kad protezą reikia pakeisti nauju, tačiau kartotinė operacija yra daug sunkesnė. Operuojant antrą kartą, netenkama gerokai daugiau kaulo, reikia pašalinti randinį audinį, o tada sėkmės procentas žymiai sumažėja. Jei jums mažiau nei 60 metų, per gyvenimą galite būti priversti darytis net kelias pakartotines operacijas, arba, kaip gydytojai sako, revizijas.

Dirbtiniai kelių sąnariai neretai pasidaro laisvi. Viena suomių tyrėjų parengta 33 tyrimų apžvalga parodė, kad pagrindinė priežastis, dėl ko kyla komplikacijų ir tenka daryti kartotinę operaciją, yra sąnarių laisvumas. Kita dažna problema, kurią konstatavo tyrėjai, buvo bakterinė infekcija.

Jei pakartotinai įstatytas protezas neveikia, nebėra daug kitų galimybių. Čekų mokslininkai pripažino, kad „kartotinės operacijos, sekančios po nesėkmingai pakeisto sąnario implanto, iki šiol parodė abejotinus rezultatus“.

Galimos ir kitos komplikacijos. Esama tam tikros (visuotinai pripažintos kaip mažos) rizikos per operaciją pažeisti nervą ar arteriją, nepataisomai traumuoti koją ar - blogiausiu atveju - netekti jos. Komplikacijos gali reikšti tai, kad žmogus privalo pasilikti ligoninėje ilgiau ar jam net tenka daryti kelias kartotines operacijas.

Dirbtinių sąnarių technologijas vis dar reikia tobulinti. Nuo praeito amžiaus devintojo dešimtmečio būta bandymų kelio sąnario implantą biologiškai fiksuoti prie kaulo su mažomis metalinėmis galvutėmis ar kojele. Deja, šie korėti kelių sąnarių pakaitalai, kurie fiksuojami be cemento, dar turi įrodyti, kad jie yra tiek pat veiksmingi, kaip tie, kurie prie kaulo fiksuojami cementu. Per vieną tyrimą su 96 dalyviais, kuriems buvo atliktos 108 kelio sąnario keitimo operacijos, maždaug penktadaliui jos buvo nesėkmingos dėl blauzdos dalies problemų. Po 7 metų buvo siūloma daugiau nei pusę protezų keisti nauju dirbtiniu kelio sąnariu.

Kitos komplikacijos susijusios su kraujo netekimu, kuris dėl dirbtinių sąnarių, kurie fiksuojami be cemento, yra gerokai didesnis, taip pat su rizika, kad galvutė pasidarys laisva ir kad blauzdikaulis ties keliu sumažės, dėl to sąnarys ir pasidarys laisvas.

Per Indianos analizėje apžvelgtus tyrimus beveik kas dvidešimt penktas asmuo buvo priverstas darytis kartotinę kelio sąnario operaciją.

Atskiri mokslininkai išnagrinėjo, kad naujausia technologija, kai naudojamas korėtas tantalas - nauja biologinė medžiaga, kuri panaši į natūralų kaulą ir tvirtinama be cemento, - kelia mažiau problemų dėl sąnarių laisvumo.

Organizacijos Cochrane Collaboration mokslininkai, rengdami vieną iš apibendrintų kelių tyrimų analizių, kurioje lygino įvairių rūšių dirbtinius sąnarius (kurie fiksuojami cementu, be cemento ar vadinamuosius hibridinius variantus, kuriuose sujungti abu minėti būdai), konstatavo, jog didesnė rizika, kad sąnariai pasidarys laisvi, buvo naudojant cementuojamus implantus, nors per 2 metus laisvi pasidarė ir iš savo vietos išslydo ir cementuojami, ir be cemento fiksuojami dirbtiniai sąnariai.

Kelio sąnarys niekada nebebus kaip naujas. Operacija gali (bet lygiai taip pat ir negali) išvaduoti nuo lėtinio skausmo ir leisti vėl judėti normaliai, tačiau gydytojai pripažįsta, kad niekas, kas yra dirbtinis, negali prilygti žmogaus natūraliam sąnarių judrumui. Tai skatina manyti, kad kiekvienas asmuo, kamuojamas artritinio skausmo (nesvarbu, reumatoidinio artrito ar osteoartrito), turėtų pradėti galvoti apie kelio sąnario keitimą tik tada, kai nechirurginiai metodai jau nebepadeda.

Išvada tokia: operacija gali padėti vyresniems asmenims atgauti sąnarių judrumą, kai nebėra jokios kitos alternatyvos, išskyrus invalido vežimėlį. Kitiems verta daryti viską, kas įmanoma, kad išvengtų operacijos, nes daugeliu atvejų ji nėra geresnė už placebą.

Gydančios mintys

Susipažinkite su Beiloro medicinos koledžo Hjustone, JAV Teksaso valstijoje (Baylor College of Medicine in Houston, Texas) ortopedijos specialisto, gydytojo Bruce’o Moseley’io tyrimu. Jis atliko eksperimentą su 180 asmenų, sergančių kelio osteoartrito sunkia forma. Tyrimo dalyvius paskirstė į 3 grupes. Vienai grupei darė artroskopinę operaciją - pažeistus audinius atskyrė, sulygino ir per nedideles dūrio angas sąnaryje išplovė per vamzdelį. Kitai grupei darė tik plovimą, o trečiai - netikrą operaciją: pacientai buvo rengiami operacijai, jiems darė anesteziją, įvedė į operacinę, į kelius padarė įpjovas, bet tikroji operacija nebuvo atlikta. Nė vienas tyrimo dalyvis nežinojo, kas jam buvo daroma.

Per kitus 2 metus visos 3 grupės pranešdavo apie nuosaikų pagerėjimą (mažėjo skausmas ir atsinaujino funkcijos), tačiau placebo grupėje rezultatai buvo geresni nei tiems, kurie gavo tikrą gydymą. Taigi to, kad smegenys laukė gijimo, pakako, kad susitvarkytų kūno gydymosi mechanizmai. Fizinį pagerėjimą padarė lūkesčiai, viltys, kad operacija bus sėkminga, o ne pati operacija.

Lynne McTaggart