Džinsų istoriją pradėjo Amerikos aukso ieškotojai ir kalnakasiai

Jų nenešioja – juose gyvena. Džinsų istoriją pradėjo aukso ieškotojai ir kalnakasiai, šiandien juos mūvi ir milijonieriai. Beje, šioje istorijoje galbūt esama ir lietuviškų ženklų.

1853 m. į JAV iš Bavarijos atvykęs žydas Levis Straussas (1829–1902) San Fransiske (Kalifornijos valstija) įkūrė pirmąją pasaulyje kelnių aukso ieškotojams siuvimo įmonę. Jos priminė kombinezoną – turėjo 5 kišenes, 5–6 juosmens kilpas, o siūlės buvo dekoruojamos spalvotais siūlais. Tiesa, tuometinių džinsų medžiaga buvo visiškai kitokia – tvirtas rudos spalvos brezentinis audinys, skirtas palapinėms gaminti. Kadangi buvo gabenamas iš Genujos (Italija), ant audinio siuntos dėžių buvo „Genes“ antspaudai, kuriuos amerikiečiai skaitydavo „džins“. Kai L.Straussas išbaigė palapinių brezento atsargas, aukso ieškotojų kelnėms siūti pradėjo naudoti naują, gana storą ir patvarų saržos audinį, kuris į Ameriką buvo vežamas iš Nimo (Prancūzija).

1873 metais į džinsus buvo įsegtos pirmosios kniedės. Su jomis melsvos storos medvilnės kelnės tapo tuo, kas dabar vadinama džinsų klasika. Džinsų kniedes sugalvojo naujai iškeptas „Levi’s & Co“ kompanionas, siuvėjas iš Nevados Jakovas Devis. Pasakojama, kad jis buvo išeivis iš Lietuvos ar Latvijos.

Mėlyna džinsų spalva taip pat turi savo istoriją. Džinsų audiniui dažyti buvo naudojami indigo dažai, kurie tuo metu buvo vieni pigiausių. Jie suteikdavo audiniui mėlyną spalvą. Laikui bėgant mėlyna tapo tradicine džinsų spalva.

Seniau džinsus mūvėjo aukso ieškotojai, angliakasiai, kaubojai ir hipiai. Prasidėjus masinei džinsų reklamai jie tapo turtingo ir kilmingo amerikiečio vyro atributu. Šiek tiek vėliau džinsus ėmė nešioti ir amerikietės moterys. Po Antrojo pasaulinio karo „Levis“ užkariavo ne tik Europą, bet ir visą pasaulį. Iš pradžių vertinti tik dėl pigumo ir patvarumo, dabar įvairiausių firmų gaminami džinsai užima svarbią vietą šiuolaikinės mados pasaulyje.

Į Lietuvą pirmieji džinsai atkeliaudavo vos ne kontrabanda. Sovietmečiu jų dažniausiai atsiųsdavo nelabai reklamuojami giminės iš Amerikos. O į džinsuotąjį visi žiūrėdavo su neslepiamu pavydu. Sovietmečiu kiek panašius į tikruosius džinsus pradėjo siūti ir Vilkaviškio siuvimo fabrikas.

Pastaraisiais metais Lietuvoje prigijo iš Šiaurės Amerikos verslo atėjusi „džinsų diena“. Privalomo aprangos kodo varžomi biurų tarnautojai dažniausiai penktadienį leidžia sau truputį atsikvėpti. Oficialią aprangą tada keičia kasdieniai drabužiai – dažniausiai džinsai.