Išsėtinė sklerozė ir dieta - kodėl gydytojai apie tai nepasakoja?

Atsisveikindama su gydytoja, klausiau jos, ar ji pažįsta ką nors, kas pasveiko nuo išsėtinės sklerozės. Ji lėtai, tokiu balsu, kokiu kalbama su vaikais, atsakė: „Liga nepagydoma. Vaistais ją galima sustabdyti ar sulėtinti.“ Mano nenusiminusi išraiška turbūt atrodė netinkamai, todėl gydytoja paklausė manęs, ar žinau, kas yra išsėtinė sklerozė. Žinoma, žinau!

Išsėtinė sklerozė (IS) - tai autoimuninė liga, kai organizmas atakuoja pats save. Imuninė sistema suardo nervų apvalkalus, jie nebegali perduoti nervinius signalus. Vieną gražią dieną galite nebevaldyti kojų, rankų, burnos, akių. Per 10-20 metų po diagnozės nustatymo pusė ligonių patenka į neįgaliųjų vežimėlį (taip anksčiau buvo rašoma Vikipedijoje, dabar šis įrašas sušvelnintas). Po paraliais, kaip aš su vežimėliu pateksiu į savo butą!

Iš tikrųjų susirgau prieš 25 metus.

Tada lankydavausi pas daugelį gydytojų, nė vienas nerado mano staigaus nuovargio, energijos trūkumo ir truputį padidėjusios temperatūros priežasties. Dar po 15 metų, kai koja staiga pasidarė iš dalies nejautri, gydytojai iškėlė hipotezę, kad tai - išsėtinė sklerozė, bet magnetinio rezonanso tyrimas to nepatvirtino. Koja atgavo jautrumą, o aš gyvenau toliau su savo nuovargiu.

Kai po dar kelerių metų, praleistų su nugaros skausmais, staiga iš dalies apakau viena akimi, diagnozė pasitvirtino su kaupu. Pasirodė, kad galvos ir nugaros smegenyse pilna demielinizuojančių židinių.

Manęs nedomino pasakojimai apie tai, kaip viskas blogai. Žmonės juk pasveiksta ir nuo tokių ligų, kurias gydytojai vadina nepagydomomis. Bent jau jie nuramina savo ligą tiek, kad ši netrukdo kiekvieną dieną ir galima gyventi be vaistų ir sutrikimų. Taigi, ėmiausi paieškų internete, nekreipdama dėmesio į siaubingas prognozes ir ieškodama tik pasakojimų apie pasveikimą.

Valio, pasveikusių yra daug! Kaip žmonės pasveiksta? Taikydami energinę mediciną, taidzi, reiki, jogą, emocinės laisvės techniką, Norbekovo meditacinę mankštą, ir dar kitus būdus. Daugiausia pasveiksta laikydamiesi dietos. Tai tikri „imk savo gultą ir vaikščiok!“ atvejai -vaikščioti pradeda net tie pacientai, kurie prieš tai buvo prikaustyti prie lovos. Nutariau, kad toks bus ir mano atvejis.

Ryšys su saulės šviesa ir vitaminu D

Visų pirma reikia paminėti geriausiai įrodytą išsėtinės sklerozės ir aplinkos ryšį -ryšį su saulės šviesa. IS daugiau sergama Europoje, Kanadoje, JAV šiaurinėje dalyje, Naujojoje Zelandijoje, Australijos pietinėje dalyje. Ar kaltos būtų rasė ir genetika?

Ne, saulės šviesa ir vitaminas D. Tai gerai įrodyta per kelis tyrimus su emigrantais. Pvz„ britai, kurie atvyko į Pietų Afriką, būdami vyresni nei 16-os metų amžiaus,

IS serga maždaug 5 kartus dažniau už tuos, kurie atvyko, būdami vaikai, ar kurie yra atkeliavusių tėvų palikuonys.

Manęs nedomino pasakojimai apie tai, kaip viskas blogai. Žmonės juk pasveiksta ir nuo tokių ligų, kurias gydytojai vadina nepagydomomis.

Nereikia ir keliauti - maža vitamino D koncentracija padidina ligos tikimybę. JAV buvo lyginami kariuomenės naujokų (7 mln. asmenų) kraujo tyrimai ir sergamumas IS per 12 metų. Tiems asmenims, kurių kraujyje vitamino D koncentracija buvo bent 40 ng/l, rizika susirgti buvo 2/3 mažesnė nei tiems, kurių kraujyje šio vitamino buvo mažiau.

Apibendrindamas viską, prof. George҆as Jelinekas, gydytojas ir tyrėjas, kuris ir pats sirgo IS, knygos „Nugalint išsėtinę sklerozę“ (Overcoming Multiple Sclerosis) autorius, pataria žiemą kasdien vartoti 5000 TV vitamino D (apie 125 µg). Tikiuosi, kad medikai jums jau parekomendavo vitaminą D. Mano gydytojai kažkodėl apie tai tylėjo.

Ryšys su mityba ir gyvenimo būdu

Kodėl sergamumas IS per pastarąjį pusšimtį metų padvigubėjo? Kodėl šia liga dažniau susergama pasiturinčiose, o rečiau - skurdžiose valstybėse? Kodėl primityvių genčių gyventojai visai neserga IS?

Roy’us Swankas 1950 metais pastebėjo, kad Norvegijos pakrantėje, kur žmonės valgo daug žuvies, IS sergama daug rečiau nei toliau nuo pakrantės, kur daugiau vartojama žemės ūkio produktų. Panašių sąsajų aptiko ir kiti tyrėjai.

Sergamumas IS yra susijęs su tuo, ką žmonės valgo. Pamažu kaupėsi įrodymų. Buvo pradėta įtarti pieno produktus, persivalgymą, riebios mėsos valgymą ir žuvies nevalgymą.

Swanko nesočiųjų riebalų rūgščių dieta

Analizuodamas duomenis apie sergamumą IS įvairiose pasaulio valstybėse ir atsižvelgdamas į tai, kad IS žmonės beveik neserga, pvz., Kinijoje (jie valgo ryžių ir nepersivalgo) bei Japonijoje (žmonės ten pasiturintys, bet skirtingai nuo kitų išsivysčiusių valstybių tradiciškai valgo daug jūros produktų), R. Swankas sukūrė savo garsią „mažai sočiųjų riebalų turinčią dietą“. Štai jos santrauka.

Sotieji riebalai (gyvūniniai riebalai, pieno produktų riebalai, palmių ir kokosų aliejai) neturi viršyti 15 g per dieną. Nesočiųjų riebalų (t. y. kitų augalų aliejų, riešutų, sėklų) reikia vartoti po 20-50 g per dieną. Pirmaisiais metais -jokios raudonos mėsos, o vėliau - ne daugiau nei 85 g mėsos per dieną. Jokių riebių iš anksto pagamintų produktų (ypač dešrų, picų, pyragų) ir pusgaminių, kuriuose yra sočiųjų riebalų. Reikia vartoti omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių šaltinių (riebių žuvų, sėmenų aliejaus, žuvų taukų ir t.t.), taip pat multivitaminų. Grūdinių produktų vartojimas neribojamas. ’ Dietos akcentas - mėsos riebalų mažinimas mityboje.

1949-aisiais R. Swankas pradėjo svarbų tyrimą. Šimtą penkiasdešimt IS sergančių ligonių išmokė, kaip laikytis dietos. Šie ligoniai buvo stebimi kitus 34 metus. Tik 72 asmenys sugebėjo tiksliai laikytis dietos plano. Per tiek daug metų jų būklė nelabai pablogėjo. Tie dalyviai, kurie pradėjo dietą turėdami minimalių sveikatos sutrikimų, buvo fiziškai aktyvūs ir po 34 metų. Net tiems, kurie sirgo sunkia ligos forma, jos raida itin sulėtėjo.

Tiems asmenims, kurie nesilaikė dietos, sekėsi daug prasčiau. Net tie, kurie pradžioje turėjo nedidelių sutrikimų, tyrimo pabaigoje buvo prikaustyti prie neįgaliųjų vežimėlio. Tik 7 proc. šių ligonių dar buvo fiziškai aktyvūs, o dauguma mirė.

Iki visiškos ligos stabilizacijos prireikė 5 metų (vadinasi, tai nevyksta greitai). Svarbu
ir tai, kad tų asmenų, kurie laikėsi dietos tik iš dalies (daug dalyvių gerokai sumažino sočiųjų riebalų vartojimą, bet ne iki reikiamų 15 g per dieną), būklė buvo panaši kaip tų žmonių, kurie išvis nieko nepakeitė savo mityboje. Taigi, ši dieta reikalauja požiūrio „viskas arba nieko“.

Kodėl gydytojai nepasakoja apie R. Swanko tyrimą?

Tyrimo rezultatai 1990 metais buvo publikuoti viename pasaulio pirmaujančių medicinos žurnalų The Lancet. Kas įvyko po to? Nieko. Jokios nuorodos mokslinėje literatūroje. Jokio tyrimo, kuriuo būtų bandoma patvirtinti ar paneigti jo pasiektus rezultatus. Medicinos literatūroje apie tai tylima iki pat dabar.

Viena iš priežasčių - apie tyrimą buvo paskelbta praeito amžiaus dešimtąjį dešimtmetį, kai pagaliau buvo sukurtas stiprus vaistas išsėtinei sklerozei stabdyti. Visi tikėjosi, kad injekcijomis kontroliuoti ligą bus daug lengviau nei taikant dietą, kurios sunku laikytis. Ar vaistai geresni už dietą? Gydytojai tikriausiai mano, kad taip, tačiau joks vaistas nėra tirtas 34 metus. Šiuo metu žinomas šių vaistų keliamas ligos būklės pablogėjimo dažnis nesiekia per Swanko dietą pasiekto pablogėjimo dažnio per metus (0,05). Neretai vaistai turi šalutinį poveikį, kuris būna sunkesnis už pačią ligą. Paprastai apie tai nutylima (dieta tokių šalutinių efektų neturi). Be to, daugelio ligonių sveikata ir toliau blogėja, net jei jie geria vaistų.

Dieta bus laikoma moksliškai pagrįsta po kelis dešimtmečius truksiančių tyrimų. Aš tiek ilgai nelauksiu. Ar galiu ką nors prarasti? Nieko! Niekas gi nepraranda nieko, jei pradeda maitintis sveikiau.

Jei liga oficialiai laikoma nepagydoma, tada kiekvienas, kad ir dalinio pasveikimo, atvejis yra svarbus. Tai teikia naujų idėjų tyrėjams ir naujų vilčių ligoniams.

Vikipedijoje sakoma, kad niekas nepakartojo šio tyrimo rezultatų. Netiesa. Esama panašių tyrimų. Per juos nebuvo pasiekti tokie puikūs rezultatai, kaip per R. Swanko tyrimą, tačiau visada būta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tu, kurie laikėsi dietos, ir tų, kurie to nedarė. O, jei ko iš tikrųjų trūksta, tai - tyrimų, kuriais būtų įrodyta, kad dieta nedaro įtakos išsėtinei sklerozei.

Interneto svetainėje https://overcomingms.org/ sutiksite daug žmonių, kurie, besilaikydami minėtos dietos, sustabdė IS raidą ir nevartoja vaistų.

Therry Wahls pasveikimas

Therry Wahls - gydytoja ir klinikinė profesorė JAV Ji susirgo Iš, tačiau ilgai ignoravo simptomus, tad diagnozę sužinojo 2000 metais.

Kadangi T. Wahls užėmė vadovaujančias pareigas medicinos švietimo ir tyrimų institucijoje, ji iškart gavo geriausią įmanomą gydymą. Deja, 2003 metais moteris nebesugebėjo vaikščioti ir sėdo į neįgaliųjų vežimėlį. 2007 metais jos raumenys jau buvo per silpni sėdėti, tad moteris tepajėgė tik gulėti.

Kažkas pasiūlė T. Wahls akmens amžiaus dietą. Moteriai net neteko girdėti, kad Iš galėtų turėti ką nors bendro su mityba. Laikantis šios dietos, jos būklės pablogėjimai pasidarė retesni, tačiau tęsėsi.

Tada moteris pradėjo skaityti mokslinę literatūrą. Paprastai praeina daug metų nuo atradimų iki realių vaistų, o ji nenorėjo laukti. T. Wahls susipažino su naujausiais tyrimais apie procesus, kurie vyksta smegenyse, skaitė apie medžiagas, kurių joms reikia, ir susikūrė savo dietą. Po to viskas vyko greitai. Po 3 mėnesių ji jau šiek tiek vaikščiojo, po metų važiavo dviračiu ir vėl galėjo dirbti. T. Wahls vis dar dirba, kartu organizuoja ir IS tyrimus bei moko visus savo dietos.

2009 metais moteris dalyvavo Ted Talk šou. Per metus šį vaizdo įrašą svetainėje youtube.com peržiūrėjo milijonas žmonių. Daugelis bandė laikytis panašios dietos. Dabar internete galima rasti labai daug informacijos apie asmenis, kurie panašiais metodais pasveiko nuo neįgalumo iki aktyvaus gyvenimo. Dar daugiau - žmonės pasakoja, kad pagijo ir nuo kitų ligų, be to, pasidarė energingesni ir lieknesni.

Deja, gydytojai dar ilgai nepasakos apie šią dietą. Dieta bus laikoma moksliškai pagrįsta po kelis dešimtmečius truksiančių tyrimų. Aš tiek ilgai nelauksiu. Juk galiu pradėti pati savo eksperimentą kad ir šiandien. Ar galiu ką nors prarasti? Nieko! Niekas gi nepraranda nieko, jei pradeda maitintis sveikiau.

Kaip man sekėsi su Wahls dieta

Lygiai prieš metus pradėjau gamintis maistą iš prieinamų daržovių. Išsižadėjau pieno produktų. Tai buvo gana paprasta. Tada atsisakiau duonos ir kitų koncentruotų angliavandenių, palikdama tik avižinius dribsnius pusryčiams. O čia prasidėjo sunkumai - mane pirmą kartą aplankė garsusis rūkas smegenyse, arba smegenų pritemimas (angl. brain fog).

Su tuo susiduria beveik visi asmenys, stipriai sumažinantys angliavandenių savo racione. Žarnyno mikroflora buvo prisiderinusi perdirbti angliavandenius, šie mikroorganizmai dabar apmiršta, išsilaisvina jų toksinai Bet gal vyksta kitaip - priežastys neištirtos. Keletą dienų mane kamavo nuovargis, nesugebėjau koncentruotis, buvau visiškai abejinga savo darbams ir jų atlikimo terminams. Po savaitės rūkas išnyko, o jo vietą užėmė seniai nepatirtas gyvenimo džiaugsmas. Taip, didžiąją dalį gyvenimo mane kamavo depresija ir lėtinis nuovargis. Depresija buvo pirma mano liga, kurią ši dieta išgydė.

Beje, T. Wahls taip pat rašo apie dietos įtaką depresijai ir IS būdingam nuovargiui. Ko gero, mano neuromediatoriams atkurti reikėjo, kad vartočiau tam tikrų aminorūgščių ir vitaminų.

Keletą mėnesių kovojau su savimi, kartkartėmis užlipdama ant priklausomybės nuo angliavandenių plausto. Po to turėjau 4 mėnesių pertrauką. Tikrasis pagerėjimas prasidėjo tik tada, kai išsižadėjau ir avižinių dribsnių per pusryčius. Visų pirma mane ištiko dar vienas smegenų pritemimas - organizmas turėjo prisitaikyti prie dar mažesnio angliavandenių kiekio. O po to ne tik išnyko depresija, bet atsirado visai kitokia energija, kitokie darbiniai gebėjimai, kitoks požiūris. Tikrai esu atgavusi pati savo gyvenimą.

Pasisvėriau: penkių kilogramų kaip nebūta. Esu sumažinusi kūno svorį, nesumažindama kalorijų skaičiaus ir nejausdama alkio. Daugelis žmonių, norinčių sumažinti kūno svorį, klausinėja mane apie šią dietą ir bando patys pradėti jos laikytis. Bet trukdo tas nelemtas smegenų pritemimas! Dėl jo geriau atidėti dietos pradžią tokiam laikui,
kai turėsite bent vieną laisvą savaitę. Be to, reikia nusiteikti, kad bent 3 mėnesius norėsis valgyti to, ko valgo kiti.

Sunkiu metu labai padeda draugų (kad ir virtualių) palaikymas. Po to viskas pasidaro itin paprasta. Aš jokiu būdu nebenoriu grįžti prie savo senų mitybos įpročių.

O kas gi atsitiko su išsėtine skleroze? Mano būklė tikrai pagerėjo. Kasdien pastebiu, kad nešlubuodama galiu greitai žingsniuoti vis toliau, kad kairėje rankoje pajėgiu išlaikyti vis sunkesnius daiktus (dar neseniai net puodelį su gėrimu turėjau laikyti abiem rankomis).

Dar praėjo per mažai laiko, kad galėčiau tvirtai pasakyti, kas atsitiko su mano IS. Vis dėlto esu įsitikinusi, kad pasveiksiu. Vienaip ar kitaip. Nėra kitų variantų!

By Vija Zveja

Therry Wahls dieta

Ši dieta sukurta remiantis gana populiaria akmens amžiaus dieta. Akmens amžiaus dietą sudaro mėsa, žuvys, vaisiai, daržovės, kiaušiniai, riešutai ir sėklos, nerafinuoti aliejai (akcentuojami kokosų, sėmenų ir alyvuogių aliejai). Negalima vartoti javų (kviečių, rugių, ryžių, avižių, grikių ar kitų), pieno produktų, rafinuoto cukraus, bulvių, rafinuotų aliejų, maisto pusgaminių. Reikia riboti druską ir ankštinius augalus.

Wahls dietoje skiriami 3 lygiai: pagrindinis, Wahls akmens amžiaus dieta ir Wahls sustiprinta akmens amžiaus dieta.

Pagrindinis lygis

1. Kasdien po 9 puodelius daržovių. Puodelis-tai maždaug ketvirtis litro. Bendrą kiekį galima paskirstyti į 3 puodelius lapinių žalumynų (pageidautina, tamsiai žalios spalvos), 3 puodelius spalvotų daržovių ir vaisių; 3 puodelius šviesių daržovių.

2. Išbraukti iš valgiaraščio glitimą, kiaušinius (po mėnesio kiaušinius galima pradėti valgyti iš naujo, išsiaiškinant, ar nesate jiems netolerantiški) ir pieno produktus.

3. Mėsa - bent 170 g per dieną. Labiau pageidautina laukinių ar žole šertų gyvūnų mėsa. Laukinėmis sąlygomis augintų gyvūnų mėsoje sveikesnis omega-6 ir omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių santykis.

Kai pirmas lygis įgyvendintas, reikia pereiti prie antro -Wahls akmens amžiaus dietos. Papildomai prie pirmo lygio reikalavimų, antrame reikia elgtis šitaip:

Wahls akmens amžiaus dieta, arba antras lygis

1. Iš raciono reikia išbraukti javus be glitimo (avižas, ryžius ir kt.), ankštinius augalus. Bulvių valgymą sumažinti iki 2 kartų per savaitę.

2. Į valgiaraštį įtraukti gyvūnų organų mėsą (kepenis, širdis ir pan., bent 2 kartus per savaitę), jūržoles ir dumblius.

Jūros dumbliai teikia organizmui kai kurių būtinų mineralinių medžiagų, kurių kitur sunku rasti. Organų mėsa duoda vertingo kofermento Q10 (ypač daug jo būna širdyse), B grupės vitaminų (jų gausu kepenyse). Šių medžiagų reikia ląstelėms. Mane ypač sudomino kepenys - jose vitamino C daugiau nei obuoliuose.

3. Reikia vartoti fermentuotų maisto produktų, mirkytų riešutų ir sėklų, daugiau neapdorotų produktų.

Fermentuotas maistas-tai viskas, ką žmonės raugia induose norėdami ilgai laikyti. Pvz., rauginti kopūstai, arbatinė gira (kombučia). Sausas raudonasis vynas-taip pat yra gėrimas be glitimo ir turi daug antioksidantų (tik neviršykite stiklinės per dieną)

4. Mėsos kiekį padidinti iki 255-600 g per dieną.

Trečias lygis

Wahls sustiprinta akmens amžiaus dieta skirta tiems, kurie labai sunkiai serga arba kuriems antras lygis nepadėjo.

Aš nesilaikau šios dietos. Iš esmės tai yra ketogeninė dieta, iš daržovių paliekamos tik tos, kurių žemas glikeminis indeksas (GI) - pvz., virtų morkų ir moliūgų GI per aukštas, saldžių vaisių valgyti negalima, kiek įmanoma, juos reikia pakeisti nesaldžiomis uogomis. J valgiaraštį įtraukiama daugiau riebalų.

Suvalgyti riebalai paverčiami ketonais, kurie yra puikus energijos šaltinis smegenų ir kitoms ląstelėms. Tai nėra nieko blogo. Šitaip vis dar maitinasi primityvios rinkėjų ir medžiotojų gentys žiemą, kai angliavandenių būna mažai.

Šioje dietoje netrūksta jokių vitaminų ir žinomų reikalingų mineralinių medžiagų - visų jų gaunama 1,5-8 karto daugiau už amerikiečių dietologų rekomenduojamas koncentracijas.

Šios dietos gali laikytis ir vegetarai, bet jie turi labai atidžiai skaičiuoti, kaip gauti visų tų medžiagų, kurių galima gauti tiesiog suvalgius mėsos gabalą. T. Wahls, kuri pati keliasdešimt metų buvo vegetarė, to nepataria.

Swanko ar Wahls dieta - kuri geresnė?

Taigi, šiuo metu žinomos dvi dietos išsėtine skleroze sergantiems ligoniams gydyti. Žmonės yra apie jas šį tą nugirdę ir painioja jas. Abiem atvejais žadama, kad IS nebesiplės, tačiau Wahls dieta siūlo daugiau - esminį pagerėjimą.

Dietos labai skirtingos ir nesuderinamos. Swanko dieta priverčia tapti beveik vegetaru, tačiau duonos galima valgyti, kiek tik norisi. Wahls dieta ragina valgyti mėsos, kiek tik norisi, jos riebumo taip pat nereikia bijoti, bet duona visiškai uždrausta. Ką šios dietos turi bendro, kas galėtų būti lemiamas elementas?

Mano nuomone, tai yra omega-6 ir omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių subalansavimas. Kaip žinoma, šis santykis turi būti nuo 1:1 iki 1:4, bet šiuolaikinio žmogaus racione jis geriausiu atveju būna 10:1. Swanko dieta numato sumažinti sočiųjų riebalų rūgščių gavimą ir reguliariai valgyti žuvų. Wahls dietoje nemažinamas sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas, tačiau rekomenduojami riebalai, kuriuose mažai omega-6, taip pat reikia valgyti žuvų. Taigi, abiem atvejais atkuriama omega nesočiųjų riebalų rūgščių pusiausvyra.

Jei sergate IS ir netikite dietomis, bent sureguliuokite omega riebalų rūgščių koncentracijas savo organizme. Valgykite žuvies kelis kartus per savaitę arba vartokite omega-3 maisto papildų. Gamindami maistą naudokite kokosų ar alyvuogių aliejų, gyvūnų riebalus, nenaudokite saulėgrąžų, rapsų ar vynuogių kauliukų aliejų. Nevalgykite pusgaminių ir greitojo maitinimo įstaigų gerybių.

Kodėl tiek daug daržovių?

Wahls dietoje labai mažai angliavandenių. Pastaruoju metu mokslininkai vis labiau pabrėžia tokios mitybos sveikumą. Taip sumažinama širdies ligų rizika. Jau seniai ir sėkmingai ketogeninė dieta taikoma gydant kai kurias neurologines ligas, ypač epilepsiją. Dar kartą pažvelkime, ką pataria valgyti Wahls dieta.

Žaliose lapinėse daržovėse (tai bet kokios salotos, burokėlių lapai, pienių lapai, lapiniai kopūstai, petražolės, špinatai ir kt.) esama „BACK" - vitaminų B, A, C ir K (žinoma, dar ir kitų vertingų medžiagų). B naudingas nervų sistemai; A - akims (IS sergantys pacientai neretai serga ir akių ligomis), imuninei sistemai, griaučiams; C - imuninei sistemai, nes tai antioksidantas; K-sveikoms kraujagyslėms ir smegenims.

Spalvingos daržovės - puikus antioksidantų šaltinis. Taip, antioksidantai būna spalvingi. Jie keliauja į mūsų ląsteles ir pašalina iš jų metabolizmo galutinius produktus. Apie kokias spalvas kalbama?

Žalios (nežali lapai, bet tie, kurių kitos dalys yra žalios) - avokadai, žalieji kopūstai, ankštiniai žirniai, kiviai, žaliosios alyvuogės, žalia paprika, smidrai ir kt.

Raudonos - burokėliai, raudonieji apelsinai, raudonieji kopūstai, vyšnios, bruknės, spanguolės, greipfrutai, raudona paprika, raudonos vynuogės, granatai, braškės, pomidorai, arbūzai ir kt.

Mėlynos / violetinės / juodos - aronijos, mėlynės, datulės, baklažanai, figos, juodosios alyvuogės, slyvos, gervuogės ir kt.

Geltonos / oranžinės - abrikosai, morkos, geltonieji kiviai, citrinos, mangai, apelsinai, persikai, oranžinė ir geltona paprika, geltoni pomidorai ir kt.

T. Wahls rekomenduoja kasdien ar bent per kelias dienas pasiskanauti visų šių spalvų.

Šviesiose daržovėse gausu sieros junginių, kurie reikalingi sveikoms kraujagyslėms. Tai svarbu IS sergantiesiems, nes jiems būdingi smegenų kraujagyslių užsikimšimai. Juos esą galima gydyti operuojant, bet efektas trumpalaikis. Taigi, geriau suvalgykite kopūstą! Šią grupę sudaro dauguma bastutinių šeimos daržovių, svogūnai ir jų giminaičiai, grybai.