Kamuolinis žaibas - regėjimo haliucinacijos?

Mokslininkai nuolat tyrinėja haliucinacijų kilmę. Įvairiausiais aspektais. Kai kurie tyrimai teigia, jog ir kamuolinis žaibas gali būti tik haliucinacija.

Šviesų žaismas

Kur nors stipriai trenkęsis galva, ypač kakta, žmogus pajunta, kad jam iš akių "pasipila žiežirbos". Šis fenomenas yra gerai žinomas. Tokios kibirkštys, blyksniai, įvairios ryškios dėmės, švytintys rutuliai ir taškai yra vadinami fosfenais. Jie pasireiškia net akių neveikiant šviesa, užtenka tiesiog paspausti jas pirštais. Regos nervas fizinį poveikį transformuoja į įvairiausius šviesų žaismus. Kaip paaiškėjo neseniai, fosfenus galima sukelti ir veikiant galvą greitai kintančio magnetinio lauko impulsais (TMS, transkranijinė magnetinė stimuliacija). Ši procedūra, žinoma jau daugelį metų, priverčia reaguoti vienas ar kitas smegenų zonas, pavyzdžiui, valdančias galūnių raumenis. Atsakydami jie ima susitraukinėti.

Pastaruoju metu mokslininkai naudoja TMS tiriamaisiais tikslais: imituodami natūralius signalus, dirbtinai įjungia neuronus ir stebi, kas vyksta toliau. Fosfenai - tam tikras panašių manipuliacijų efektas.

"Žiežirbų iš akių" fenomeną visiškai nauju aspektu patyrinėjo Austrijos specialistai. "Mūsų matavimai ir skaičiavimai rodo, kad magnetinis laukas, naudojamas procedūrai, pagal savo parametrus beveik idealiai atitinka tą, kuris atsiranda per audrą, kai žaibuoja", - sako Aleksandras Kendlis (Alexander Kendl) iš Insbruko universiteto. Kaip aiškina mokslininkas, kiekvieną elektros iškrovą iš dangaus link žemės lydi atvirkštinės iškrovos - žaibuoja nuo žemės į viršų. Kai kada per 1-2 sekundes įvyksta 20 tokių iškrovų. Jos ir generuoja greitai kintantį magnetinį lauką, kaip per TMS.

Regėjimo haliucinacijos

Norėdamas pamatyti fosfenus, kurie iš esmės yra regėjimo haliucinacijos, žmogus turi būti ne toliau kaip už 200 metrų nuo linijinio žaibo. A.Kendlis ir jo kolegos mano, kad prieš "natūralios stimuliacijos" veikiamų žmonių akis pirmiausia atsiranda lėtai plaukiantys arba chaotiškai šokinėjantys ugniniai rutuliai. O juk būtent taip liudytojai apibūdina kamuolinius žaibus - nedideli sferiniai objektai pasirodo akių lygmenyje. Jie atsiranda audros metu ir dažniausiai trenkus linijiniam žaibui. Išvada: kamuoliniai žaibai - aišku, ne visi, bet bent jau dalis jų - viso labo regėjimo haliucinacijos. Tuomet galima paaiškinti ir "nepaaiškinamą" stebuklą, apie kurį praneša stebėtojai, atseit kamuoliniai žaibai pereina kiaurai sienas, stiklą, išlenda pro rakto skylutę. Vadinasi, jiems tik taip atrodo.

Atlikdamas eksperimentus, keistus TMS efektus stebėjo kanadietis neurologas profesorius Maiklas Persingeris (Michael Persinger). Stimuliuodamas savanorius, jis rado smegenyse vietą - dešiniojo pusrutulio smilkinio skiltyje, - kurią veikiant magnetiniu lauku kildavo mįslingų haliucinacijų. Bandymo dalyviai, kurie procedūros metu buvo vieni uždarytame kambaryje, pasakojo, kad juos apimdavo nepaaiškinama baimė. Bet svarbiausia - atsirasdavo pojūtis, kad šalia kažkas yra. Profesoriaus eksperimentuose dalyvavo 900 žmonių. Daugiau kaip 700 iš jų "susitiko su svečiais". Kai kuriems pasirodė mirę giminaičiai, o kai kam - kitų civilizacijų atstovai. Kas žino, galbūt žmonės, kurie pasakoja apie susidūrimą su anapusiniu pasauliu ir ateiviais, iš tiesų mato audrų sukeltas haliucinacijas?

Rentgeno kabineto efektas

Žemiškos kilmės gama spindulių blyksnius registruoja prietaisai, esantys mūsų planetos orbitoje. Tik neseniai paaiškėjo, iš kur tie spinduliai atsiranda. Pasirodo, jų šaltinis - anihiliuojanti antimaterija, kuri atsiranda žaibuojant. Į šio reiškinio esmę pabandė įsigilinti Alabamos universiteto mokslininkai. Jų manymu, žaibai gimdo pozitronus - tam tikrus antielektronus, kurie sąveikauja su aplinkoje esančiais elektronais ir anihiliuoja, išskirdami energiją. Dėl to atsiranda gama spindulių blyksnis. Gerai, jei audros debesys pozitronus išmeta aukštyn, tolyn nuo žemės paviršiaus. O jeigu žemyn? Per kiekvieną audrą mes tarsi patektume į rentgeno kabinetą. Nors gali būti, kad dalis anihiliacijos pagimdytos spinduliuotės pasiekia žemės paviršių ir prisideda prie mįslingo fenomeno atsiradimo: trenkus žaibui, kai kada ant žmonių odos atsiranda fotografiniai piešiniai - medžiai, lapeliai, net peizažai. Gali būti, kad dėl to kalti tie patys rentgeno spinduliai.

Fizikų patarimai

Fizikai aiškina: per audrą geriau laikytis atokiau nuo medžių. Žaibai dažniau trenkia į aukštus objektus. Daugiau ar mažiau nepavojingas atstumas - dukart didesnis už medžio aukštį. Lygiame lauke susirieskite embriono poza: susikūprinę tupėkite suglaudę kojas. Arba - nesijuokite! - atsistokite ant vienos kojos, kad tarp abiejų nesusidarytų žingsninė įtampa.

Nesislėpkite po skėčiu, nelaikykite rankoje meškerės, kastuvo arba grėblio. Nelieskite metalinių daiktų, išimkite juos iš kišenių. Nekalbėkite mobiliuoju telefonu. Jo skleidžiamos bangos jonizuoja orą, palengvindamos kelią žaibui. Dėl tos pačios priežasties dėl įdomumo nešvieskite į debesis lazerio rodykle. Yra mokslinių duomenų, kad lazerio spindulys pritraukia žaibus.

Per audrą galima slėptis mašinoje arba autobuse. Jų metalinis paviršius sudaro apsauginį ekraną, vadinamą Faradėjaus narvu. Į jo vidų žaibas nepatenka, nuteka į žemę.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“