Plazmoidai šalia mūsų

Jie dažnai pastebimi nuotraukose arba filmuotoje medžiagoje. Gali atrodyti įvairiai: kaip maži šviečiantys taškeliai, kaip diskai, lašai, grybai ar kiti nesuprantami daiktai bei įvairaus skersmens rutuliai. Jie gali būti juodos, raudonos, geltonos ar žalios spalvos, tačiau dažniausiai būna ryškiai baltos spalvos.

Nuotraukose atsiradusiais plazmoidais džiaugiasi tie, kurie tyrinėja anomalius visų rūšių reiškinius. Tuo metu tie, kuriems nerūpi jokios teorijos apie NSO, pyksta, kai nuotraukose atsiranda nepageidautini objektai. Plazmoidai nuotraukoje gali atsirasti jau po to, kai nuspaustas fotoaparato užraktas, ir taip sugadinti nuotrauką.

Iš kur atsiranda plazmoidai? Jų kilmė yra labai mįslinga ir kelia daug ginčų. Ypač dažnai jų atsiradimas aiškinamas kameros defektais. Pavyzdžiui, teigiama, kad joje liko vandens lašeliai ar dulkės. Taip gali aiškinti tik visiškai nieko apie fotografiją nesuprantantis žmogus. Paprastai dulkės nuotraukose nėra matomos, nes paveiksluota fotoaparatu, o ne mikroskopu. Jeigu kameroje būtų drėgmės lašeliai, vaizdas nuotraukoje būtų išplaukęs. Kartais dar aiškinama, kad į kadrą pateko kažkoks atspindys - Saulės, spindinčio daikto ar dar kažko panašaus. Tačiau neretai būna kelios vienos ir tos pačios vietos nuotraukos, padarytos kelių sekundžių intervalu, tačiau vienoje nuotraukoje yra plazmoidas, kitoje - nėra, o trečioje - net keletas plazmoidų. Juk negalėjo saulė ar švytintys daiktai taip greitai persikelti į kitą vietą. Taigi, paslaptingi skraidantys plazmoidai - neabejotina realybė.

Ko gero, keisčiausia yra tai, kad plazmoidai gali būti tiek matomi, tiek nematomi. Tai, kad kažkas šviečiantis plazmoidas gali sukinėtis aplink mus, mes sužinojome tik fotografijų dėka. Anksčiau buvo taip, kad vieni matydavo šiuos objektus, kiti nematydavo. Žinoma, būdavo taip, kad įvairaus dydžio švytinčius rutulius matydavo visi. Kai taip atsitinka, paprastai yra kalbama apie kamuolinį žaibą. Nors mokslas kamuolinio žaibo prigimties iki galo nėra ištyręs, jį galima sukelti laboratorijoje.

Anksčiau buvo manoma, kad kamuolinis žaibas yra perkūnijos palydovas, toks pats, kaip ir įprastinis žaibas. Tačiau vis daugiau faktų rodo tai, kad kamuolinis žaibas gali atsirasti ir visiškai gražiu oru. Kamuolinį žaibą galima pamatyti ir namuose, ir lauke. Dabar kamuolinis žaibas dažniausiai sutinkamas tiesiog patalpoje.

Gydytoja Oksana Vasilčenka pasakojo, kad su kurso draugais sėdėjo infekcinių ligų seminare. Visi sėdėjo suoluose, o jai teko vieta šalia dėstytojo. Kitaip tariant, Oksana ir dėstytojas matė priešingame auditorijos gale esančią sieną, nukabinėtą plakatais. Netikėtai tiesiai iš po plakatų išskrido nedidelis šviečiantis rutulys, panašus į kamuolinį žaibą. Jis skrido už sėdinčių studentų nugarų tiesiai link dėstytojo ir merginos. Kiti žmonės rutulio nematė. Dėstytojas, kuris irgi matė šviečiantį rutulį, išsigando ir suglumo. Tačiau plazmoidas iki jų neatskrido, netikėtai jis ištirpo ore.

Po to, kai seminaras baigėsi, Oksana dėstytojo paklausė, ar jis irgi matė šviečiantį rutulį. Jis sumišo, atrodė netgi išsigandęs. Tuomet studentė, norėdama prakalbinti dėstytoją, mestelėjo mintį, kad, greičiausiai, kažkas netvarkoje su kabinete esančiais elektros laidais. Dėstytojas nudžiugo, pakartojo, kad visa tai, žinoma, susiję su elektros laidais. Jis priėjo prie sienos ir pakėlė plakatus. Po jais buvo praktiškai nuogi laidai, susukti į krūvą ir beveik besiliečiantys su plakatais. Buvo keista, kaip iki šiol dar nekilo gaisras.

Seniai žinoma tai, kad kamuoliniai žaibai dažnai pasirodo tiesiai iš rozečių ar elektrinių prietaisų. Paklaidžioję patalpoje, jie paprastai randa kelią į išorę. Jeigu langai ir durys uždaryti, juos reikia atverti, kad kamuolinis žaibas galėtų laisvai išskristi. To nepadarius, žaibas gali sprogti nuo triukšmo ar staigaus judesio. Paprastai
kamuolinis žaibas patalpoje skraido vingiuota trajektorija, aplenkdamas aštrius kampus ir daiktus. Tačiau jo elgsena nenusakoma - gali pulti jus ar daiktus, sukelti gaisrą. Arba gali paprasčiausiai ištirpti ore be jokių pėdsakų.

Pensininkė Liudmila Nyrkova dirbo mokykloje valytoja. Paprastai ji į mokyklą ateidavo vakare, kai joje būdavo tik vienas sargas. Vieną vakarą moteris nuėjo prie čiaupo, norėdama į kibirą prisipilti vandens. Staiga ji pastebėjo, kad iš už kampo pasirodė ir labai žemame aukštyje, vos neliesdamas grindų, link jos ėmė skristi mažas šviečiantis rutulys. Jis atskrido prie moters kojų, porą sekundžių pakybojo ore, po to apsisuko ir išskrido per langą. Prieš devynias dienas mirė moters brolis, todėl ji iš karto pagalvojo, kad tai jo siela atskrido su ja atsisveikinti.

Tai, kad moteris kamuolinį žaibą palaikė mirusio brolio siela, visiškai paaiškinama. Slavų folklore kamuolinis žaibas vadinamas ugnine gyvate. Yra manoma, kad ši gyvatė - tai mirusio žmogaus siela. Kai nusileidžia saulė, ji pakyla iš kapo ir pavirsta ugnine gyvate. Yra liudininkų, kurie savo akimis matė, kai gyvatė pakilo virš karsto ir nuskrido. Jie tvirtina, kad ugninė gyvatė atrodo būtent kaip gyvatė su didele ugnine uodega arba kaip rutulys, kurio viduje yra gyvatė.
Padavimuose pasakojama, kad gyvatė skrenda į tuos namus, kur jos ilgisi artimieji. Ji nusileidžia tiesiai ant slenksčio, ima mėtyti ugnies kibirkštis ir pavirta mirusiuoju. Po to užeina į namą ir reikalauja vaišių bei kalbasi su gyvaisiais visą naktį.

Dažniausiai tai būna bet kokio mirusio vyro, brolio, kurio nors iš tėvų ar vaiko vaiduoklis. Tačiau dažniausiai gyvatė įgauna mirusio vyro išvaizdą. Tokie vizitai laikomi labai nepageidautini - moteris, užmezgusi santykius su gyvate, ima džiūti ir netrukus miršta. Taip yra dėl to, kad, kaip teigiama senoviniuose prietaruose, ugninė gyvatė nėra naktimis atgyjantis numirėlis, o pats šėtonas.

Tačiau dauguma teigia, kad visa tai yra pasakos, kuriomis stengiamasi įbauginti kitus žmones. Iš tiesų ugninė gyvatė yra gero charakterio ir labai dosni. Ji mielai padeda vienišai moteriai ūkyje, atlieka vyriškus darbus, prižiūri gyvulius. Be to, ji dovanoja savo išrinktajai dovanas, pinigus ir kitus vertingus daiktus. Ta, kuri krito į akį ugninei gyvatei, amžiams užmiršta apie neturtą. Iš esmės, gyvatė yra geros širdies, jeigu moteris nebando jos išvyti, tai niekuo nerizikuoja. Tačiau jeigu moteris tampa neištikima ugninei gyvatei ar paprasčiausiai pabando ją išvyti iš namų, tai gyvatė būtinai supyksta ir žiauriai atkeršija tokiai moteriai.
Reikia pasakyti, kad mirties pavojus ne visoms moterims kelia baimę. Kai kurios kaimo gražuolės, gerai pamąsčiusios, kreipdavosi į burtininkus, kad po specialių apeigų į jas atkreiptų dėmesį ugninė gyvatė. Joms kartais pasirodantis turtingas, dosnus ir negeriantis gražuolis atrodė žymiai vertesnis už paprastus kaimo vaikinus.

Ir dabar yra ne vienas liudininkas, galintis papasakoti apie susitikimą su ugnine gyvate. Šie pasakojimai ateina iš įvairių pasaulio kampelių. Savaime suprantama, kad dabar pasikeitė supratimas apie šiuos susitikimus. Jeigu anksčiau ugniniai rutuliai, iš kurių išeidavo nepažįstamieji, buvo laikomi gyvatėmis ar velniais, tai dabartiniu metu tie patys rutuliai, pakimbantys virš namo, yra vadinami NSO. O atskrenda jais ateiviai.

Dauguma ufologų mano, kad NSO yra tokios pat plazminės prigimties, kaip ir kamuoliniai žaibai. Tai taip pat plazmoidai - civilizacijos, kuri atsirado žymiai anksčiau už žmones, atstovai. Iš tikrųjų, tai šie plazmoidai ir yra tikrieji Žemės gyventojai. O mes - arba ne patys geriausi jų kaimynai, arba kažkas panašaus į laboratorinius gyvūnus. Jie mus stebi, kontroliuoja, kartais padeda, kartais kažko pamoko. Tačiau neretai ir kenkia.