Kas sumanė matuoti kūno temperatūrą?

Trumpos žinios. Išvertus iš lotynų kalbos, žodis „temperatūra“ reiškia „normali būsena". Tačiau, jei kas sako, kad turi temperatūros, mes suprantame, kad kūno temperatūra yra pakilusi. Būseną, kai kūno temperatūra yra pakilusi, garsusis senovės gydytojas Galenas vadino „nenatūraliu karščiu".
Normali kūno temperatūra

Tai, kad sveiko žmogaus kūno temperatūra yra pastovi, pirmasis pastebėjo italų gydytojas ir anatomas Santorio Santorius (1561-1636). Nukrypimą nuo šio lygio italų gydytojas pavadino liga. Santorius išrado ir pirmąjį termoskopą - gremėzdišką aparatą, kurio buvo pagamintas vos vienas egzempliorius.

• XVII amžiuje matuoti žmogaus kūno temperatūrą Europoje buvo naudojama daugybė originalių prietaisų. Toskanijos hercogo Ferdinando II dvare, pavyzdžiui, žmogaus kūno temperatūrai matuoti buvo vartojami į varles panašūs, iš dalies skysčiu pripildyti stikliniai rezervuarai. Šio skysčio paviršiuje plaukiojo įvairaus tankio įvairiaspalviai rutuliukai. Kai skystis sušildavo, palys sunkiausi rutuliukai nusileisdavo ant dugno. Kuo mažiau rutuliukų likdavo skysčio paviršiuje, tuo aukštesnė ligonio kūno temperatūra.

• Pirmąjį patikimą spiritinį termometrą išrado vokiečių mokslininkas Gabrielis Farenheitas 1724-aisiais metais. Mokslininkas pasiūlė padalas, kuriose normali žmogaus kūno temperatūra buvo pažymėta 97°C laipsniais. Tačiau vėliau švedų mokslininkas Andersas Celsijus pasiūlė normalią žmogaus kūno temperatūrą laikyti 36,6°C. Celsijus šią kūno temperatūros matavimo sistemą pasiūlė 1742-aisiais metais.

Kodėl ligonių kūno temperatūra matuojama ryte?

Matuoti ligonio kūno temperatūrą ryte sumanė vokiečių gydytojas Karlas Vunderlichas. Nors apie padidėjusią ligonio kūno temperatūrą buvo žinoma nuo seno, tačiau reguliariai ligonių kūno temperatūrą matuoti pasiūlė šis vokiečių gydytojas. 1868-aisiais metais gydytojas Vunderlichas išleido knygą „Ligos ir kūno temperatūra", kurioje buvo aprašytos ligonių, sergančių 32 ligomis, kūno temperatūros. Prieš išleisdamas knygą, Vunderlichas ir jo padėjėjas atliko didžiulį darbą. Jie sergantiems įvairiomis ligomis kūno temperatūrą matuodavo 2 kartus per dieną, sudalydavo temperatūrų pokyčių grafikus ir t.t. Gydytojas Vunderlichas atliko tūkstančius matavimų. Jo nuomone, žmogaus kūno temperatūros pokyčiai gali nemažai papasakoti apie tolimesnę ligos eigą. Gydytojas teigė, jog „gydytojas, kuris savo darbuose nepanaudoja termometro, panašus į aklą žmogų, kuris bando nustatyti spalvą tik uosle". Karlas Vunderlichas nustatė ir tai, kiek žmogaus kūno temperatūra svyruoja per parą todėl dabar įprasta kūno temperatūrą matuoti ne tik ryte, bet ir vakare.

Apie termometrus

Kūno temperatūrą, jei ji yra pakilusi, galima nustatyti ir prisilietus prie ligonio. Pavyzdžiui, nesunku ranką pridėjus prie ligonio kaktos nustatyti, kad ji yra padidėjusi, tačiau termometrai yra patikimesni.