Koliziejus nebuvo pats didžiausias

Kai skaitome knygose ar matome kino filmuose apie pasilinksminimus Senovės Romoje, mums pirmiausia į galvą ateina mintis apie Koliziejų ir Gladiatorių kovas. Didžiulio pastato didingas vaizdas ne kartą buvo panaudotas kino filmuose. Tačiau ne ši arena buvo pati populiariausia vieta. Jeigu Koliziejuje gladiatorių kovas galėjo stebėti 50 tūkstančių žiūrovų, tai šio statinio tribūnose pakako vietos 250-iai tūkstančių žiūrovų. Visas miestas plaukė pasižiūrėti lenktynes vežėčiomis. Jokioje kitoje pasaulio vietoje negalėjo linksmintis daugiau žmonių, nei čia.

Circus Maximus arba Didysis cirkas - vienas didžiausių ir talpiausių (600 x 150 m) hipodromų, pastatytų Senovės Romoje.

Cirkas buvo įrengtas tarp Aventino ir Palatino kalvų, jo laukas buvo toks didelis, kad pirmą kartą Italijos istorijoje vienu metu galėjo varžytis 12 vadeliotojų su vežėčiomis.

Istorikai teigia, kad mintis įkurti šį hipodromą kilo Tarkvinijui Priskui -karaliui, kuris valdė Romą VI amžiuje prieš mūsų erą. Statybai jis pasirinko Murcijos slėnį. Su šia vietove yra susijusi su ne viena legenda. Vienoje jų pasakojama apie sabiniečių pagrobimą, kitoje pasakojama apie epizodus iš Heraklio gyvenimo.

Iš pradžių cirke nebuvo jokių kitų pastatų, išskyrus tuos, kurie buvo naudojami varžyboms, vykdomoms po derliaus pjūties - čia buvo pastatoma scena ir laikinos vietos žiūrovams. Kitu metų laiku cirko vietoje buvo vykdomi žemės ūkio darbai.

Vėliau hipodrome buvo pastatytos dievų statulos: Konso altorius, Sėjaus, Segetėjaus ir Tutilino triados šventovė.

Šie statiniai išliko netgi po to, kai buvo pastatyti pagrindiniai cirko statiniai.

Nuo 329-ųjų metų buvo pradėti statyti pagrindiniai statiniai: startas, statulos, vartai, aparatas su kiaušiniais skaičiavimui, taip pat buvo įrengta kanalizacija ir padidintas cirko plotas.

Keitėsi laikai, keitėsi ir varžybų taisyklės. Vadeliotojai, anksčiau važiavę tik tiesia atkarpa, ėmė varžytis ratu, nes buvo įrengta kanalizacija. Vėliau šis eksperimentas tapo tradiciniu.

Pradėjus valdyti Julijui Cezariui, cirkas vis labiau buvo plečiamas, jame galėjo tilpti 0,5 milijono sėdinčių ir stovinčių žiūrovų. Tai buvo patys geriausi Didžiojo cirko laikai, jis kiekvieną dieną buvo vis geriau įrengtas: buvo padaryti specialūs vartai nugalėtojui išvažiuoti, pastatyti trys bokštai, gardai žirgams, obeliskai.

Ypatingo dėmesio nusipelno obeliskai, kurie buvo senesni už patį cirką. Pirmasis jų buvo išgabentas iš Egipto, o dabartiniu metu yra Tautos aikštėje, antrasis - Laterano rūmų aikštėje.

Architektai ir statytojai neapsiribojo vien tik funkciniais statiniais. Cirko teritorijoje buvo pastatytas skulptūrų kompleksas su delfinais, baseinais ir rutuliais, skirtas Neptūnui - mitologiniam jūrų ir srovių dievui.

Po statybų pabaigos Didysis cirkas Romoje užėmė didžiulę teritoriją. Senovės Romos gyventojai gavo galimybę stabėti varžybas, kuriose vienu metu galėjo dalyvauti daugiau kaip 10 vežėčių. Iš pradžių visi cirko konstrukcijų elementai buvo mediniai, todėl ne kartą kilo gaisras.

Po eilinio gaisro Julijus Cezaris nusprendė iš pagrindų atnaujinti hipodromą. Jis šį uždavinį sprendė jam būdingais mastais. Šio darbo rezultatus galima matyti ir šiandien.

Daugelį amžių hipodrome vykdavo po 50 varžybų per metus. Cirke buvo rengiamos ne vien lenktynės vežėčiomis, bet ir didelio masto renginiai, kovos su laukiniais gyvūnais. Paskutinė gladiatorių kova hipodromo arenoje įvyko 549-ais metais. Vėlesniais laikais, viduramžiais, akmeniniai hipodromo statiniai buvo dalinai išardyti, o akmenys panaudoti kitoms reikmėms.

Didysis cirkas Romoje yra ta vieta, kurioje užgimė ne viena tradicija. Apie tai, kad lenktynės buvo pradėtos rengti ratu, jau žinome. Tai buvo susiję su kanalizacijos tuneliu, nutiestu po arena, kuris ją deformavo, todėl ir teko pakeisti maršrutą.

Visą savo aktyvaus egzistavimo laikotarpį Didžiojo cirko hipodromas Romoje buvo nuolat tobulinamas. Patys didžiausi pakeitimai atlikti apie 46-ius metus prieš mūsų erą. Buvo žymiai padidintas arenos plotas, jos ilgis pasiekė 600 metrų. Visos tribūnos tapo akmeninės, jose galėjo tilpti apie 300 tūkstančių žiūrovų.

Savo klestėjimo metu Didysis cirkas buvo pailgas statinys, kurio centre buvo įrengta arena. Vienoje pusėje buvo pastatyti 3 bokštai su vartais, pro kuriuos į areną įvažiuodavo varžybų dalyviai. Netoliese buvo įrengti gardai žirgams. Kitoje arenos pusėje buvo įrengti kiti vartai, pro kuriuos iškilmingai išvažiuodavo varžybų nugalėtojas.

Arenos viduryje buvo įrengta siaura platforma, kurią puošė iš Egipto atgabenti obeliskai. Ant tos pačios platformos taip pat buvo pastatytos skulptūrinės kompozicijos. Statinyje taip pat buvo baseinai ir dievų šventyklos.

Po to, kai Didžiajame cirke baigėsi varžybos, prasidėjo jo griovimas. Akmeniniai cirko pastatai traukė statybininkus iš visos Romos, kurie išluptus akmenis naudojo naujiems statiniams statyti.

Žiūrovų vietos buvo suskirstytos pagal žiūrovų padėtį visuomenėje - arčiausiai arenos esančios vietos buvo skirtos kilmingiesiems ir turtingiesiems Romos gyventojams. Išorinėse tribūnose buvo įrengtos įvairios krautuvėlės. Deja, Didysis cirkas Romoje, apie kurį galima parašyti didžiulį straipsnį, pavirto griuvėsiais. Tačiau netgi ir išlikę griuvėsiai daro įspūdį savo didybe.

Hipodromo apylinkės - archeologų darbo vieta, nes pagrindinė statinio dalis buvo padengta storu žemių sluoksniu. Kiekvienais metais kasinėjimų metu aptinkami vis nauji artefaktai, atverčiantys vis naujus puslapius ilgaamžėje legendinio statinio istorijoje.

Didžiojo cirko arena iki šiol yra didžiausia Italijoje ir seniausia pasaulyje. Šiandien į šią vietą renkasi tūkstančiai turistų, kurie turi unikalią galimybę prisiliesti prie civilizacijos ištakų. Ir šiandien Senovės Romos hipodromas sutraukia daugybę žiūrovų. Tik dabar jie renkasi ne tam, kad pasigrožėtų žirgų lenktynėmis, o tam, kad pamatytų pasaulinių žvaigždžių pasirodymus ir dalyvautų labai įdomiuose masiniuose renginiuose.