Kova už naudingus riebalus

Širdies ligas sukelia cukrus, kurio gauname su angliavandeniais, o ne riebalai mėsoje-gydytojai taip pat pradeda sutikti su šia nuomone.

Kai kurie asmenys jau prognozuoja, kad lūžio taškas bus tada, kai pagaliau bus pakeistos oficialios mitybos gairės, kurių laikydavomės paskutinius 40 metų. Sotieji riebalai, kurių esama mūsų racione, daugiausia - mėsos produktuose, svieste ir sūryje, neužkemša arterijų ir nesukelia širdies ligų. Tikrasis kaltininkas visą šį laiką buvo cukrus.

Per naujus tyrimus konstatuota, kad nutukimas, cukrinis diabetas ir širdies ligos yra susiję su nejautrumu insulinui. Insulinas organizme garantuoja angliavandenių metabolizmą, todėl, kuo daugiau cukraus suvalgome, tuo daugiau insulino sintetinama. Jei vartojame daug pramoniniu būdu pagamintų „baltų“ produktų, vieną akimirką cukraus gali būti per daug. Papildomai susintetintas insulinas užtikrina, kad cukrus nusėstų riebalų pavidalu, o tada prasideda uždegiminis procesas, su laiku sukeliantis cukrinį diabetą ir širdies ligas.

Negalima nesutikti su tuo, kad sočiųjų riebalų teorija paskatino milijardų vertės mažai riebalų ir mažai kalorijų turinčių produktų gaminimo srities atsiradimą, o ši pradėjo gaminti produktus, kuriuose labai daug cukraus. Tik dabar gydytojai ima pripažinti, kad ši teorija nebuvo pagrįsta kruopščiais moksliniais tyrimais, o kai kuriais atvejais apie mokslą išvis negalėjo būti nė kalbos.

Daugybę metų mitybos specialistai patardavo vartoti vis mažiau sočiųjų riebalų. Mūsų laikais jau galima išgirsti teiginį, kad sotieji riebalai turėtų sudaryti ne daugiau nei 10 proc. bendro dienos kalorijų skaičiaus. Dabar aiškėja, kad šis patarimas buvo neteisingas, bet kova dar nesibaigė. Du gydytojai, vienas iš Pietų Afrikos, o kitas iš Australijos, gavo drausmines nuobaudas už tai, kad gynė dietą, kurioje daug riebalų; vienas iš jų dar papildomai apskųstas dėl to, kad „neteisingai gydė savo pacientą, sergantį II tipo cukriniu diabetu“, nustatydamas jam kitokią dietą.

Lūžio taškas

Posūkis teorijoje apie riebalų kenksmingumą įvyko praeitų metų gruodį, kai britų žurnalas British Medical Journal (BMJ) atsisakė atšaukti straipsnį, kuriame JAV mitybos gairės (DGAs) buvo kritikuojamos dėl to, kad širdies ligų profilaktikai leidžiama vartoti daug angliavandenių, bet mažai riebalų. JAV visuomenės interesų grupė Center for Science in the Public Interest (CSPI), pradėjo kampaniją su raginimu atšaukti minėtą straipsnį, tačiau du ekspertai pakartotinai peržiūrėjo tyrimo įrodymus ir pritarė jo autoriams, kad DGAs ignoruojama daug faktų, įrodančių, jog teorija dėl mažai riebalų turinčios dietos buvo neteisinga. Dar blogiau - tyrimo recenzentai, Markas Helfandas iš JAV Oregono sveikatos ir mokslo universiteto (Oregon Health & Science University) ir Lisa Bero iš Australijos Sidnėjaus universiteto (The University of Sydney), tvirtino, kad mažai riebalų ir mažai kalorijų turinčių dietų šalininkai turėjo interesų konfliktą. Kitaip tariant, šių mokslininkų tyrimus finansavo maisto gamybos industrija, gaunanti pelno iš produktų, kuriuose mažai kalorijų.

Įrodymai ignoruojami

Pradinis straipsnis, kurio autorė buvo tyrimų žurnalistė Nina Teicholz, visai nebuvo šokiruojantis. Leidinys BMJ pavedė Ninai Teicholz, parašiusiai ir knygą „Didelė riebalų staigmena“ (The Big Fat Suprise, leidykla Simon & Schuster, 2014), patikrinti įrodymus, kuriais buvo remiamasi kuriant 2015-ųjų mitybos gaires. Tokį vertinimą BMJ daro kas 5 metai.

Naujausiose gairėse rekomenduojama su sočiaisiais riebalais, esančiais pieno produktuose ir mėsoje, gauti ne daugiau nei vos 10 proc. dienos kalorijų, ir laikytis vienos iš trijų sveikų mitybos planų: sveikos vegetarinės dietos, Viduržemio jūros dietos ar JAV dietos.
Vis dėlto N. Teicholz teigia, kad, rengiant šias mitybos gaires, penkiolika ekspertų arba ignoravo neseniai per tyrimus gautus įrodymus, kurie paneigia mažai kalorijų turinčios dietos sveikumą, arba suteikė labai didelę reikšmę kitiems tyrimams. Rekomendacijos rinktis vieną iš trijų sveikų dietų pagrindas buvęs „itin mažas rimtų mokslinių įrodymų skaičius“, kurie „tik iš dalies pagrindžia nuomonę, kad šios dietos sveikatai geresnės nei kitos alternatyvos“.

Kelias dienas po BMJ pranešimo, kurį ekspertai (pvz„ mitybos specialistas, gydytojas prof. dr. Timas Noakesas iš Pietų Afrikos) jau pavadino lūžio tašku, du šimtai Kanados mokslininkų pateikė savo vyriausybei viešą laišką, kuriuo ragino radikaliai pakeisti mitybos rekomendacijas. Mokslininkai nurodė, kad nutukimo, cukrinio diabeto ir širdies ligų atvejų skaičius per pastaruosius 40 metų, t. y. nuo tada, kai visi ėmėsi laikytis teorijos apie mažai kalorijų, sparčiai padidėjo.

Mokslininkai tvirtina, kad iš tikrųjų tokia mityba tik padidina širdies ligų riziką ir kad gydytojams bei mitybos specialistams reikėtų leisti patiems rinktis, kokia dieta reikalinga jų pacientams, - pvz., asmenims, kurie serga cukriniu diabetu ar širdies liga, patarti vartoti mažiau angliavandenių.

Šie reikalavimai sutampa ir su JAV maisto koalicijos (Nutrition Coalition) bei Didžiosios Britanijos visuomenės sveikatos fondo (Public Health Collaboration) nuomone, kurie kviečia pradėti viešą diskusiją apie mitybą ir mažai riebalų turinčios dietos nesėkmes.

Raginimai suteikti specialistams daugiau žodžio laisvės ir gydymo laisvės suskambėjo po to, kai teismuose buvo apklausti du gydytojai, kurie savo pacientams skyrė riebalų dietą. Gary’iui Fettkei, ortopedui chirurgui iš Tasmanijos, Australijos gydytojų veiklą prižiūrinti institucija po to uždraudė rekomenduoti savo pacientams šią dietą ar iš viso apie ją užsiminti. Prof. dr. T. Noakeso iš Pietų Afrikos teismas tęsėsi net 3 metus, ir baigėsi tuo, kad 2017 metų balandį jis buvo išteisintas nuo pažeidimo.

Sotieji riebalai, kurių esama mūsų racione, daugiausia -mėsos produktuose, svieste ir sūryje, neužkemša arterijų ir nesukelia širdies ligų. Tikrasis kaltininkas visą šį laiką buvo cukrus.

Kai gydytojui G. Fettkei 2016 metų lapkritį buvo užkimšta burna, buvo iškeltas kitas kaltinimas: dėl paciento, kuris sirgo II tipo cukriniu diabetu, „neteisingo“ gydymo, patariant šiam asmeniui laikytis dietos, kurioje daug riebalų. Beveik iškart po slapto Australijos medikų veiklą prižiūrinčios agentūros (angl. AHPRA) posėdžio G. Fettkei buvo iškelta dar kitų kaltinimų ir uždrausta gydyti savo pacientus riebalų dieta. Bylą iškėlė vienas dietologas, kuris panoro likti anonimas ir teigė, kad G. Fettkė neturėjo tinkamos kvalifikacijos, kad gydytų pacientus dieta.

Maistas daro stebuklus

Savo parodymuose Australijos medikų veiklą prižiūrinčiai agentūrai G. Fettkė, kurio praktikos vieta buvo Tasmanijoje, kur jis skaitė ir paskaitas vietos universitete, teigė, kad jo pacientai guli ligoninėse su nutukimo sukeltomis komplikacijomis. Jiems amputuotos galūnės, o žaizdos bei randai negyja ir pūva. Visų pirma dėl tokios būklės kaltas jiems rekomenduotas maisto racionas. Be to, G. Fettkė pareiškė, kad įrodymai, jog mažai kalorijų turinti dieta yra efektyvi, „nepagrįsti, o jai skirti tyrimai - neobjektyvūs“.

Atskirame teismo posėdyje vienas pirmaujančių Pietų Afrikos dietologų prof. dr. T. Noakesas, kurį apkaltino Pietų Afrikos sveikatos priežiūros specialistų taryba (angl. HPCSA), gynė dietą, kurioje itin mažai angliavandenių ir daug riebalų. Taryba apkaltino jį tuo, kad jis socialiniame tinkle „Twitter“ vienai jaunai mamai teikė klaidinančius patarimus. Moteris paklausė T. Noakeso, PAR Keiptauno universiteto (The University of Cape Town) profesoriaus, kaip atpratinti kūdikį nuo krūties, o jis patarė pereiti prie dietos, kurioje labai mažai angliavandenių, bet daug riebalų Posėdis dėl šios dietos buvo
paskelbtas buvusios Pietų Afrikos dietologų asociacijos prezidentės dietologės Claire҆os Julsing Strydom prašymu, kuri pateikė skundą dėl T. Noakeso. Šis teismas buvo vadinamas „amžiaus dietų teismu“ ir „Bantingo dietos kūdikiams teismu“. Bantingo dieta pavadinta pagal britų verslininko Williamo Bantingo vardą, kuris, atsisakydamas cukraus, krakmolo ir alaus, neteko 19 kg kūno svorio. 1878-aisiais miręs W Bantingas buvo ir pirmo bestselerio apie dietą autorius.

Skeptikai nurodė, kad tribunolas T. Noakesui - tik garsenybių pasipuikavimas, o tokį įspūdį dar labiau sustiprino Pietų Afrikos sveikatos priežiūros specialistų tarybos pranešimas 2016 metų spalį, esą prof. dr. T. Noakesas jau kartą buvo pripažintas kaltu dėl neprofesionalaus elgesio. Po poros valandų šis pranešimas buvo atšauktas, teisinantis, kad tai buvusi klaida.

Teismo posėdyje T. Noakesas teigė, kad patarimas, kokį jis davė jaunai moteriai, nebuvo nei netradicinis, nei neįprastas, o įrodymų apie tai galima rasti jau nuo XIX amžiaus pradžios. Mūsų protėvių maistas buvo sotieji riebalai, o cukrinis diabetas ir širdies ligos tais laikais nebuvo pavirtusios tikra epidemija, kaip tai yra mūsų dienomis.

Bryanas Hubbardas

Pažinkite riebalus ir angliavandenius!

Riebalai

Nesotieji riebalai. Šie gerieji riebalai gali būti dvejopi: mononesotieji, kurių paprastai esama alyvuogių aliejuje, riešutuose, sėklose ir avokaduose, ir polinesotieji, kurių yra saulėgrąžų aliejuje, graikiniuose riešutuose, sėmenyse ir žuvyse. Organizmui labai reikalingos omega-3 nesočiosios riebalų rūgštys, kurių yra riebiose žuvyse, sėmenyse ir graikiniuose riešutuose.

Sotieji riebalai. Jų daugiausia yra mėsoje ir pieno produktuose, pvz., sūryje ir piene, taip pat kokosuose ir kokosų aliejuje. Be to, daug sočiųjų riebalų turi picos, sausainiai, mėsainiai ir kiti nesveiki greitieji užkandžiai.

Transriebalų rūgštys. Jos susiformuoja per kietinimo procesą, kai skysti aliejai papildomi vandeniliu, kad jie sutirštėtų kambario temperatūroje. Tai naudojama, pvz., gaminant margariną ir riebalų gaminius, kepant ir gruzdinant produktus. Iš dalies sukietinti riebalai naudojami restoranuose ir maisto pramonėje-produktams kepti, konditerijos gaminiams ir greitiesiems užkandžiams gaminti. Truputis transriebalų rūgšties yra ir jautienoje bei pieno riebaluose.

Angliavandeniai

Esama įvairių rūšių angliavandenių: cukrų, skaidulinių medžiagų ir krakmolo. Angliavandeniai tiekia organizmui gliukozę (cukraus formą kraujyje), kuri perdirbama į energiją, kad organizmas galėtų funkcionuoti, ir paprastai jie būna dviejų formų: paprastieji ir sudėtiniai.

Paprastieji angliavandeniai gali būti monosacharidai, o tai reiškia, kad juose yra tik viena molekulė, pvz., fruktozė (vaisiuose), gliukozė (vynuogėse ir meduje) ir galaktozė (pieno produktuose), arba disacharidai, kuriuos sudaro dvi cukraus molekulės, pvz., sacharozė (runkelių ir nendrių cukrus), laktozė (pieno produktuose) ir maltozė (salyklo cukrus aluje ir kai kuriose daržovėse).

Sudėtiniuose angliavandeniuose (polisachariduose) yra trijų rūšių cukrūs. Dažnai jų turi krakmolingi produktai, pvz., pupelės, žirniai, lęšiai, bulvės, kukurūzai, pastarnokai, rupaus malimo grūdai ir grūdiniai augalai.

Paprastieji angliavandeniai teikia staigų energijos pritekėjimą ir sparčiai padidina cukraus koncentraciją kraujyje, o sudėtiniai angliavandeniai duoda organizmui ilgiau išliekančios energijos.

Kaip gimė teorija

Mintį, kad sotieji riebalai sukelia širdies ligas, populiarino Ancelas Keysas, tyrėjas iš JAV Minesotos universiteto (The University of Minnesota). Po to, kai A. Keysas publikavo savo „Septynių šalių studiją", kurioje nurodoma, kad žmonės, kurie valgydavo mažai mėsos, mažiau sirgo širdies ligomis, nuo XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio keitėsi daugelio šalių oficialios mitybos gairės.

Maždaug tuo pat metu prof. dr. Johnas Yudkinas iš Karalienės Elžbietos koledžo Londone (The Queen Elizabeth College in London), Didžiojoje Britanijoje, pasisakė, kad iš tikrųjų dėl to kaltas cukrus. Deja, tada niekas į jo teoriją neatsižvelgė, kol dabar, prieš keletą metų, ji tarsi „atrasta" iš naujo.

Iki 1977 metų JAV Senato mitybos komitetas (The US Senate Select Committee on Nutrition and Human Needs) buvo parekomendavęs gyventojams naują sveiką mitybą širdies ligų, insulto ir vėžio rizikai mažinti, kurią sudarė 60 proc. angliavandenių ir 40 proc. riebalų. Vis dėlto įrodymai dėl tokio maisto raciono efektyvumo buvo silpni, todėl tuometis JAV Nacionalinės mokslų akademijos (The US National Academy of Sciences) prezidentas dr. Philipas Handleris apibūdino tai kaip milžinišką eksperimentą su žmonių mityba.

Gana greitai po to, kai buvo pristatyta nauja mitybos piramidė, kurios pagrindą sudarė angliavandeniai, staigiai padidėjo nutukimo rodikliai. Dar daugiau nerimo kėlė tai, kad padaugėjo susirgimo cukriniu diabetu atvejų, o tai gali sukelti širdies ligas, kurios yra labiausiai paplitusi mirties priežastis Vakarų Europoje.

Taip yra todėl, kad nutukimas ir širdies ligos niekaip nesusijusios su sočiaisiais riebalais. Jas sukelia padidėjusi insulino koncentracija, kurį žmogaus organizmas priverstas sintetinti tam, kad susidorotų su angliavandeniais ir formuotų riebalų sankaupas, tvirtina JAV Harvardo medicinos mokyklos (HarvardMedical School) diabetologas dr. Osama Hamdy'is. Šie visceraliniai riebalai, kurie formuojasi aplink pilvo ertmės organus, sukelia uždegimą, kurio rezultatas - aterosklerozė (arterijų sustandėjimas).

Pasak 0. Hamdy'io, anksčiau, iki visuotinai pripažįstant riebalų teoriją, cukrinis diabetas visada buvo laikomas angliavandenių (cukraus) netoleravimu, kuris buvo gydomas ribojant mityboje angliavandenių kiekį. Gydytojas Elliottas P. Joslinas kadaise sėkmingai gydė savo pacientus,

sergančius „nutukimo" diabetu (kuris mūsų laikais vadinamas II tipo cukriniu diabetu), skirdamas jiems valgiaraštį, kurio 75 proc. sudarė riebalai ir tik 2 proc. - angliavandeniai.