Medicinos griovimas

Ginčai, kur turi būti gydomi žmonės, kuriems reikia neurochirurgo pagalbos, tęsiasi ne pirmus metus. Dabar toks gydymas teikiamas penkiuose miestuose, tačiau ne už ilgo vienintelė vieta gali likti Kaunas. Toks mat Sveikatos apsaugos ministerijos sumanymas, kurį ji pati vadina logišku ir reikalingu.

Nemato problemos ministerijos valdininkai, kad kalbame ne apie vieną kitą žmogų, o šimtus ar net tūkstančius. Negąsdina valdininkų ir tai, jog pacientus reikės nuvežti ne vieną šimtą kilometrų. Ne, mums tai nebaisu. Juk, kaip žinia, kiekviena ligoninė tiesiog apsistačiusi greitųjų automobiliais ir daugiau neturi ką veikti, tik teikti „taksi“ paslaugas maršrutu „iš visur – į Kauną“.

Kuriozų netrūksta

Košė dėl neurochirurgijos „optimizavimo“ užvirė dar prie buvusio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio. Pasirašė įsakymą, kad retos neurochirurginės ligos nukreipiamos į Kauną ir ramiai išvyko į Briuselį. Tiesa, įsakymas savo dienas baigė liūdnai – atsidūrė teisme ir galiausiai buvo atšauktas. Tačiau ar tai ką nors pakeitė? Jokiu būdu. Greitai atsirado kitas įsakymas, šį kartą pasirašytas jau naujos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės.

Klausimas tik, ar pasirašydama ji įsigilino, kokią įtaką tas „popiergalis" turės kiekvienam šalies žmogui? Vargu. Greitai po ministrės sprendimo patys medikai – neurochirurgai pradėjo skaičiuoti pacientus, kuriuos teks vežti į Kauno klinikas. Paskaičiavę apstulbo – o gi beveik visus, kas tik turės pažeistą stuburą ar galvą.

Aiškumo dėlei reikia pasakyti, jog įsakyme prirašyta daug ligų kodų, jos suskirstytos į retas ir labai retas. Prigalvota ir tokių naujadarų, kurių jokioje kitoje šalyje nerasi. Štai iš tokio galvojimo Parkinsono liga irgi tapo reta ir dėl jog gydymo taip pat reikės važiuoti į Kauną. Iš viso tų retų priskaičiuota daugiau nei du šimtai.

Tik štai paaiškinti, iš kur tiek ištraukė dabar niekas negali. Mat ir vėl ministerijos planas atsidūrė teisme, o jos valdininkai sėdi it vandens į burną prisėmę – „negalime kalbėti, pakenks teismo tyrimui“.

Medicinos griovimas

Lietuvos neurochirurgijos draugijos pirmininkas prof. Saulius Ročka, skirtingai nei jie, turi ką pasakyti. „Retoms ligoms priskyrė daugiau nei du šimtus ligų, čia atsirado net Parkinsono liga, kuri toli gražu nėra reta liga. Jeigu ministerijos įsakymas įsigalios pažodžiui, viskas bus sugriauta. Nukentės ne kas kitas, o pacientai. Galiu pasakyti, jog Neurochirurgijos pabaiga Vilniuje – 2017 metų sausio pirma dieną“, – trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje teigė S.Ročka.

Tiesa, sveikatos apsaugos ministrės patarėjui Arvydui Skorupskui atrodo, kad viskas yra labai puiku ir pagal Europos standartus. „Parkinsonas yra sunkiai diagnozuojamas ir jam taikomos brangios procedūros, todėl tapo reta liga“, – tikino patarėjas. Ką gi, vėžio gydymas ir diagnozavimas irgi ne iš pigiųjų, tai gal irgi į Kauną?

Kritikos ministerijos sumanymui negaili ir Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Antanas Gvazdaitis. „Kauno pateiktas projektas, Andriukaitis parašą padėjo, nauja ministrė padarė tą patį. Kauniečiai, pasakykite, kiek jums trūksta ligonių, tai kažkiek pasidalinsime – nukreipsime pas jus“, – ironizavo medikas.

„Kažkas blogai su skaidrumu“

Panašu, kad šiuo metu ministerijos planas patinka tik kauniečiams. O kaip gi kitaip? Štai Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas įsitikinęs – bus tik geriau.

„Iš neurochirurgijos liks daug, ji tik sustiprės. Nes mes vadovaujamės Europos Sąjungos kriterijais. Neurochirurgai bent jau Kauno yra vertinami ir pripažįstami, kaip vieni geriausių. Noriu, kad tokia medicina ir išliktų“, – sakė A.Tamašauskas.

Tačiau Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei Dangutei Mikutienei atrodo kitaip. Politikė įsitikinusi – visas šis reikalas nėra nei labai skaidrus, nei teisingas. „Kažkas blogai su skaidrumu. Kodėl tiek visko pritraukta į vieną ligoninę? Aš paaukosiu savaitę ir išanalizuosiu, kaip yra iš tikrųjų. Gerai, dabar tylėkime, denkimės teismu“, – atkirto ministerijos valdininkams D.Mikutienė.

Nepagalvojo apie pacientus

Įdomu tai, kad verdant diskusijoms kas ką gydys, nei A.Skorupskas, nei kas kitas nepaminėjo, kas gi laukia paprasto žmogaus, kuriam reikės pagalbos. Tarsi svarbiau būtų ligoninių prestižo, europinių kriterijų klausimai. O ir pinigų. Jie čia tikrai ne paskutinėje vietoje. Juk kas bus „tas vienintelis“, tas ir gaus visus pinigus už atliktas operacijas, investicijas į aparatūrą.

Netylėti nusprendė Sveikatos komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas. Beje, jis prisipažino, kad teisme ministerijos planas atsidūrė ne kieno nors kito, o jo ir partijos kolegės Vidos Marijos Čigriejienės dėka.

„Kaip matome, pacientai net nėra minimi šiandien. Visi žmonės su problemomis bus perkelti gydytis į Kauną. Tačiau ar mūsų žmonių sąmoningumas leis tai padaryti operatyviai? Tris šimtai kilometrų – ar mes pasiruošę greitai pervežti visus pacientus? Ką mes, belgai? Kas atsitiks su mūsų pacientais? Perlenkta lazda“, – piktinosi seimūnas.

Politikas taip pat prisipažino, jog prof. A.Tamašauskas norėjo ateiti į Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų frakciją Seime ir pabandyti įtikinti, kad sumanymas nukreipti pacientus į Kauną yra teisingas. Tiesa, konservatoriai parodė jam duris, mat „netoleruos tokio lobizmo“.