Natūralūs vitaminai – prieš onkologinius susirgimus

Jaučiamės pavargę ir išsekę, mums stinga jėgų nudirbti įprastus darbus... Dažnai dėl to kaltas – vitaminų trūkumas. Ilgą laiką organizme stingant būtinų vitaminų, atsiranda nuovargis, susilpnėja imunitetas ir prasideda įvairios ligos.

Manoma, kad vitaminų stygius gali paskatinti vystytis onkologines ligas. 

Jei norite sustiprinti organizmą ir apsisaugoti nuo ligų, pasirūpinkite, kad Jūsų mityba būtų racionali ir praturtinta natūraliais vitaminais bei mineralinėmis medžiagomis.

Jeigu sergate vėžiu, patyrėte operacijas, Jums buvo taikoma chemoterapija ir radioterapija, pasitarkite su gydytoju dėl Jūsų organizmo stiprinimo praturtinant dienos racioną maisto produktais, kuriuose gausu Jums taip reikalingų natūralių vitaminų.

Kada atsiranda poreikis vitaminams?

Organizmas greičiau išeikvoja vitaminų ir mineralų atsargas vartojant cheminius vaistus, po operacijų, gydantis chemoterapija, gyvenant nuolatinėje įtampoje, kvėpuojant užterštu oru, vartojant tabako gaminius. Didesnio vitaminų kiekio reikia ir nėščiosioms, žindančioms krūtimi ar menopauzę išgyvenančioms moterims. Todėl vitaminų neretai turime gauti papildomai. Tačiau ne visada žinome, koks kurių vitaminų poveikis ir kada bei kokiais kiekiais jų suvartoti. Geriausias būdas patenkinti organizmo poreikius vitaminais - subalansuota mityba. Tačiau valgydami stipriai apdorotą maistą (virtą, keptą...), su maistu tikrai negauname tiek vitaminų, kiek reikia organizmui. Todėl geriau valgyti daugiau šviežio, termiškai neapdoroto maisto.

Vitaminas C

Šio vitamino poreikis didžiausias - net iki keliasdešimties miligramų per parą (100-500 mg). Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vitaminas C gali saugoti nuo navikų atsiradimo. Geriausiai šis vitaminas yra žinomas kaip antioksidantas - saugo ląsteles nuo kenksmingų laisvųjų radikalų poveikio, kurie susidaro dėl natūralių oksidacijos procesų, nuolatos vykstančių mūsų organizme. Jie trikdo deguonies apykaitą organizmo ląstelėse ir gali įtakoti piktybinių auglių susidarymą. Vitaminas C vaidina didelį vaidmenį kraujodarai, turi teigiamos įtakos geležies apytakai ir pasisavinimui. Vitaminas C taip pat padeda absorbuoti riebalus ir įveikti stresą, skatina žaizdų gijimą, reguliuoja streso ir augimo hormonų, skydliaukės veiklą.

Kur jo yra?

Šio vitamino ypač gausu citrusiniuose vaisiuose: kiviuose, obuoliuose, citrinose, greipfrutuose...). Taip pat jo yra salotose, petražolių lapuose, įvairiose daržovėse (paprikose, burokėliuose, špinatuose, pomidoruose, šparaguose...).

Kas vyksta, kai trūksta vitamino C?

Žmogus blogai jaučiasi, greičiau pavargsta, sunkiai susikaupia, blogėja apetitas, greitai atsiranda mėlynės, kraujuoja dantenos. Vitamino C reikia daugiau, jei Jums atliktos operacijos. Šis vitaminas skatina žaizdų gijimą.

Kokia dienos norma?

Suaugusiam žmogui rekomenduojama 500 mg per parą.

Vitamino C šaltiniai ir kiekis 100 g. produkto:

Vitaminas A

Provitaminas A skatina imuninę sistemą naikinti virusus, bakterijas ir kitų ligų sukėlėjus, taip pat atitolina senatvę, padeda atsinaujinti ląstelėms, gerina regėjimą. Jis yra stiprus antioksidantas ir saugo gleivinę nuo pažeidimų ir nuo kai kurių rūšių vėžio. Vartojamas didelėmis dozėmis vitaminas A yra nuodingas. Per trumpą laiką suvartojus daug vitamino A, gali imti svaigti galva, atsirasti pykinimas, suprastėti regėjimas ir koordinacija. Smarkiai perdozavus skauda sąnarius ir kaulus, padidėja kepenys.

Kur jo yra?

Jo gausu gyvūninės kilmės maisto produktuose: žuvų taukuose, kiaušinio trynyje, menkės kepenėlėse, svieste, aliejuje, taip pat daržovėse: morkose, pomidoruose, bulvėse, špinatuose, moliūguose, šparaguose. Vitamino A yra ir vaisiuose: arbūzuose, apelsinuose, obuoliuose, persikuose. Kadangi vitaminas A pasisavinamas su riebalais, rekomenduojama morkų sultis gerti prieš tai įlašinus lašelį aliejaus ar grietinėlės.

Kas vyksta organizme, kai trūksta vitamino A?

Nusilpsta imunitetas, o tai gali sukelti ir rimtesnes ligas. Didelis vitamino A trūkumas sukelia vištakumą, net aklumą. Taip gali nutikti laikantis ypatingai griežtų dietų ar nesaikingai vartojant alkoholį. Jei ląstelėms stinga vitamino A, jos gali išsigimti ir virsti piktybinėmis (suvėžėti). Jei vitamino A trūksta mažiems vaikams, gali sutrikti jų kaulų augimas, kankinti plaučių ligos, viduriavimas.

Kokia dienos norma?

Apie 4000 IE (tarptautinių vienetų).

Vitaminas E

Tai svarbus antioksidantas, saugantis organizmą nuo laisvųjų radikalų žalingo poveikio, slopina daugelio kenksmingų medžiagų, sukeliančių riziką susirgti vėžiu, poveikį. Vitaminas E stabdo senėjimą, saugo nuo senatvinių dėmių atsiradimo, širdies ir nervų ligų, saugo arterijų vidinę sienelę nuo kalkėjimo, aterosklerozės, skatina gyti žaizdas, lygina odą, teikia energijos. Šis vitaminas taip pat neleidžia atsirasti arba šalina jau atsiradusius kraujotakos pažeidimus - sumažina kraujo krešėjimą ir neleidžia susidaryti trombams.

Kur jo yra?

Įvairių rūšių aliejuje, kiaušiniuose, piene, svieste, riešutuose, neapdorotuose grūduose, kepenyse.

Kas vyksta organizme, kai trūksta vitamino E?

Dažniausiai jo ima trūkti dėl visiško badavimo, sutrikus riebalų rezorbacijai, sergant gelta, kasos ar tulžies pūslės ligomis. Tada sutrinka nervų sistema, virškinimas, gali pasireikšti alerginės reakcijos, vyrams gali sumažėti lytinis potraukis ir sulėtėti spermatozoidų judrumas, moteris gali ištikti savaiminis persileidimas, jos gali tapti nevaisingos. Tačiau per didelės E vitamino dozės taip pat gali pakenkti - dešimtmetį kasdien suvartojamas kiekvienas 100 mg vitamino kiekis papildomai 7 proc. padidina tikimybę susirgti vėžiu.

Kokia dienos norma?

Suaugusiam žmogui rekomenduotina - 10 mg, nėščiosioms - 12 mg, žindyvėms - 14 mg.

Vitaminas D

Jau rasta daugybė įrodymų, kad vitaminas D turi galingą antivėžinį poveikį ir yra svarbus imuninės sistemos reguliatorius. Vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio) apykaitą, reguliuodamas kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Taip pat saugo nuo osteoporozės, greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną.

Kur jo yra?

Vitamino D yra specialiai praturtintame maiste, pavyzdžiui, piene, taip pat kai kuriuose produktuose natūraliai - riebiose lašišose, silkėse, unguriuose, žuvų taukuose, ikruose, kiaušinio trynyje.

Kas vyksta organizme, kai trūksta Vitamino D?

Trūkstant vitamino D, vaikams deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje. Suaugusiesiems susilpnėja raumenys, silpnėja imunitetas. Ilgai trūkstant vitamino, suminkštėja kaulai, susergama osteomaliacija.

Kokia dienos norma?

Vitaminas D kaupiasi organizme, jo perteklius nepašalinamas, todėl nesunku perdozuoti, požymiai - silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos organizme, rečiau sutrinka inkstų veikla. Vitamino D perteklius gali skatinti aterosklerozės vystymąsi. Vyresni žmonės, kurių padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, turėtų vartoti vitaminą D atsargiai. Suaugusiam žmogui rekomenduotina paros norma - 5 mg.

Sergant onkologinėmis ligomis, dėl vitaminų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju.

Tai įdomu!

• Rūkančių žmonių organizmas absorbuoja tik 60 proc. Vitamino C!
• „Vitamine“ terminą 1913 metais sukūrė lenkų kilmės biochemikas K. Funkas.
• Vitaminai yra skirstomi į tirpiuosius riebaluose (A, D, E ir K) bei tirpiuosius vandenyje (C, B grupės, PP ir kt.).
• Kad jaustųsi vitaminų poveikis, būtina išgerti visą nurodytą kursą.
• Kai žmogus negauna daug vitaminų, vadinama hipovitaminoze, o kai yra vitaminų perteklius - hipervitaminozė.
• 1967 metais amerikiečių biochemikas Džordžas Valdas gavo Nobelio premiją, nustatęs vitamino A reikšmę regėjimui.

A, C ir E vitaminai gali saugoti nuo gaubtinės žarnos vėžio

Vitaminų A, C ir E vartojimas „smarkiai susijęs“ su mažesne gaubtinės žarnos vėžio tikimybe, rodo JAV atliktas tyrimas. Žurnale „Cancer Causes Control“ paskelbto tyrimo išvadose teigiama, jog A, C, E vitaminų ir folio rūgšties vartojimas siejamas su mažesne rizika susirgti gaubtinės žarnos vėžiu.

„Visuminis vitaminų A, C ir E suvartojimas buvo susijęs su 24-30 procentų mažesne gaubtinės žarnos vėžio rizika“, - rašo tyrėjai, kuriems vadovavo dr. Stephanie Smith-Warner iš Harvardo medicinos mokyklos.

Mokslininkai pažymi, kad ir atsižvelgus į kitus šios rūšies vėžio rizikos faktorius, vitaminų įtaka gaubtinės žarnos vėžio tikimybei „išliko statistiškai reikšminga“, praneša nutraingredients.com. Jau ir anksčiau mokslininkai manė, kad šitie vitaminai sumažina gaubtinės žarnos vėžio tikimybę dėl jų stiprių antioksidantinių galių ir potencialių priešvėžinių savybių. Harvardo mokslininkai panaudojo duomenis iš 13-kos anksčiau atliktų kohortinių tyrimų, kurie apėmė daugiau nei 650 tūkstančių dalyvių.

Nustatyta, kad su maistu gaunami vitaminai A, C ir E nesusiję su rizika susirgti gaubtinės žarnos vėžiu. Tačiau tiems, kas šių vitaminų gaudavo ir su maistu, ir su maisto papildais, nustatyta žymi atvirkštinė šios ligos tikimybė.