Patarimai, kaip tausoti širdį?

Širdies ir kraujotakos sistemos ligos kasmet pasiglemžia milijonus gyvybių. Išvengti širdies ir kraujotakos sistemos ligų padeda profilaktika bei rūpinimasis savo organizmu ir sveikata.

Kas didina pavojų susirgti širdies ir kraujotakos sistemos ligomis?

Pavojų susirgti širdies ir kraujotakos sistemos ligomis padidina padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs žalingojo cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, antsvoris ir sėdimas gyvenimo būdas.

Ko reikia širdies ir kraujotakos sistemos ligų profilaktikai?

Širdies ir kraujotakos sistemos ligų profilaktinės priemonės - universalios ir jos tinka visiems. Širdį veiksmingai stiprina ir ją saugo:

• fizinis aktyvumas. Pavyzdžiui, vyresniems žmonėms reikalinga saikingesnė mankšta ar bent 30-40 minučių trukmės pasivaikščiojimas lauke;

• tinkama mityba. Nepiktnaudžiaukite raudona mėsa ir garnyrais. Kuo mažiau saldaus ir sūraus maisto bei miltinių patiekalų, tuo bus geriau;

• tinkamas dienos režimas ir pilnavertis miegas. Tinkamam miegui reikalinga kieta lova ir ortopedinė pagalvė bei čiužinys;

• atkreipkite dėmesį į savo savijautą. Jei „įsiklausysite“ į savo organizmą, tai nerimastingus signalus pajusite laiku, todėl galėsite kreiptis į gydytojus ir išvengsite širdies bei kraujotakos sistemos ligų;

• būtina atsisakyti žalingųjų įpročių: rūkymo, alkoholio, persivalgymo ir netinkamo gyvenimo būdo. Taip pat svarbu vengti streso. Depresija ir net nedidelis stresas pakenkia širdžiai, todėl būtina vengti bet kokių išgyvenimų;

• būtina nuolat jausti saiką. Gyvenime reikia jausti saiką visur ir visada; valgant, dirbant, sportuojant, mankštinantis ir t.t.

Kaip dažnai patariama apsilankyti pas kardiologus?

Kardiologai širdies veiklą pataria tikrintis ne tada, kai ją skauda ar jos veikla sutriko, o reguliariai - profilaktiškai.

Būtina atminti, kad širdies ir kraujotakos sistemos ligos vystosi lėtai. Pirmieji širdies ligų požymiai gali būti: galvos skausmai, „šokinėjantis“ kraujospūdis, nemalonūs pojūčiai širdies plote. Jei jaučiatės gerai, profilaktiškai pas kardiologus pataria apsilankyti kas 1-1,5 metų. Atsakingai širdies veiklą prižiūrėti reikia sulaukusiems 45-50 metų amžiaus, nes šio amžiaus žmonėms būtina patikrinti visų vidaus organų veiklą, o širdies - pirmiausiai.

Širdies ir kraujotakos sistemos ligos

Aritmija. Aritmija - širdies ritmo sutrikimas. Gana dažnos aritmijos priežastys yra rūkymas ir alkoholizmas.

Aterosklerozė. Aterosklerozė -lėtinė liga, pažeidžianti stambias ir vidutinio dydžio arterijas. Ligos esmė yra ta, kad ant vidinių kraujagyslių ir arterijų sienelių nusėda lipoproteinai.

Poodinių kojų venų išsiplėtimas ir uždegimas. Tai patologinė liga, pažeidžianti kojų venas, ant kurių susidaro kraujotaką sutrikdantys mazgai.

Hipertenzija. Hipertenzija -padidėjusio kraujospūdžio liga, pažeidžianti daugumą gyvybiškai svarbių vidaus organų.

Miokardo infarkto priepuolis. Užsikimšus arterijoms, gresia patirti miokardo infarkto priepuolį, kai pažeidžiamas širdies raumuo. Miokardo infarkto priepuolis - dažna aterosklerozės ir nutukimo pasekmė.

Išeminė širdies liga. Išemine širdies liga susergame, kai širdis prastai aprūpinama krauju. Dažniausiai sergame ne tik išemine širdies, bet ir kitomis širdies ligomis.

Kardiosklerozė. Kardiosklerozė - širdies liga, kai aterosklerozės poveikyje pakinta jungiamasis miokardo audinys.

Širdies nepakankamumas. Širdies nepakankamumas - liga kai širdis negali pakankamai gerai pumpuoti kraują. Širdies nepakankamumą sukelia kitos širdies ir kraujotakos sistemos ligos, pabloginančios širdies veiklą.

Stenokardija. Stenokardija - tai viena išeminės širdies ligos formų. Ištikus stenokardijos priepuoliui, pajaučiamas ūmus skausmas širdies plote.

Tromboembolija. Tromboembolija - liga, kai kraujagysles ir arterijas užkemša trombai. Pavojingiausia yra plaučių arterijų ir jų šakų tromboembolija.

KOKIE SIMPTOMAI PERSPĖJA APIE GALIMAS ŠIRDIES IR KRAUJOTAKOS SISTEMOS LIGAS?

Į gydytojus reikia tuoj pat kreiptis, jei pastebėsite bent vieną iš šių simptomų:

• skausmus krūtinėje;

• dažną galvos svaigimą, padidėjusį prakaitavimą ir bendrą kūno silpnumą;

• netikėtus alpulius;

• širdies ritmo pokyčius, kurie sukelia bendrus negalavimus;

• odos pablyškimą;

• dažnus įvairių kūno vietų patinimus;

• dusulį.

Turite atminti, kad nuo širdies ligų lengviau apsisaugoti nei jas vėliau gydyti. Pastebėjus bent vieną iš paminėtų simptomų, nereikia guostis, kad tai laikinas sveikatos sutrikimas ar nuovargio pasekmė.

JEI SUTRIKO VAIKO ŠIRDIES VEIKU?

Jei vaiko širdies ir kraujotakos sistemos veikla yra sutrikusi, jo odos spalva yra ne rožinė, o pablyškusi ar melsva. Melsva oda gali būti tarp nosies ir lūpų. Verta susirūpinti, jei:

• krūtimi maitinami vaikai iki 1 metų gausiai prakaituoja ir beveik nepriauga svorio;

• iki mokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai greitai pervargsta, dūsta, nenori žaisti judrių žaidimų;

• dažnai nualpsta;

• vaikams skauda širdies plote ir sunku kvėpuoti;

• vaikas „jaučia" širdį. Jam atrodo, kad širdies ritmas yra sutrikęs;

• vaiko kraujospūdis yra padidėjęs ar sumažėjęs.

Ką daryti, pajutus skausmus širdies plote?

Pagrindiniai pavojingų širdies ligų požymiai: skausmas širdies plote, plintantis į kairę ranką, strėnas, kaklą. Šie skausmai dažniausiai būna aštrūs, tačiau kai kam - maudžiantys ir buki.

Pirmiausia reikia iškviesti „Greitąją pagalbą", tačiau ne bet kokią, o kardiologinę brigadą. Kol atvyks gydytojai. galima sučiulpti nitroglicerino tabletę.

Nitroglicerinas - universalūs širdies skausmus malšinantys vaistai. Nitroglicerinas padeda atskirti miokardo infarkto priepuolį nuo stenokardijos priepuolio. Sučiulpus nitroglicerino tabletę, stenokardijos priepuolio skausmai greitai pranyksta o patyrus miokardo infarkto priepuolį - ne. Atminkite, kad daugiau nei vieną nitroglicerino tabletę čiulpti negalima nes šie vaistai mažina kraujospūdį, todėl gali pabloginti ligonio savijautą. Jei nejaučiate žalingojo poveikio, galite išgerti aspirino tabletę ir atsigulti į lovą.