Tik retam šaltuoju laikotarpiu pavyksta išvengti peršalimo ligų ar gripo, o gydantis – antibiotikų. Tačiau dėl per dažno ir netinkamo vartojimo infekcijas sukeliančios bakterijos antibiotikams pasidaro atsparios, o gydymas ilgėja ir brangsta. Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad bakterijų atsparumas antibiotikams kelia grėsmę žmonijai. Taigi ką privalome žinoti ir ką apie antibiotikus turėtų pasakyti juos skiriantis gydytojas?

Veikia tik bakterijas

Praėjusio amžiaus pradžioje medicinos mokslo revoliuciją sukėlęs antibiotiko penicilino atradimas padėjo pamatus įvairių kitų antibiotikų gamybai ir leido sutramdyti daugelį iki tol buvusių neišgydomų ligų. Graikų kalboje „anti“ reiškia „prieš“, „bios“ – gyvybę. Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojos mikrobiologės dr. Gretos Vizujės, antibiotikais įvardytos medžiagos naikina arba slopina bakterijų augimą ir dauginimąsi. Labai svarbu žinoti, kad antibiotikai neveikia virusų, grybelių ir kitų mikroorganizmų. Jų paskirtis – gydyti tik bakterijų sukeltas infekcijas.

„Antibiotikai turi būti vartojami tik tada, kai juos paskiria gydytojas, nustatęs, kad yra bakterinė infekcija, – sako dr. G. Vizujė. – Iki 90 proc. sezoninių peršalimo ligų sukelia virusai, bet ne bakterijos. Todėl antibiotikai virusinėms infekcijoms gydyti ir galimų bakterinių komplikacijų profilaktikai negali būti išrašomi.“

Neracionalaus ir neatsakingo šių vaistų vartojimo pasekmės gali būti labai skaudžios – atsiradęs mikroorganizmų atsparumas. Reikėtų pabrėžti tai, kad antibiotikams tampa atsparios bakterijos, bet ne žmogus. Tokiomis bakterijomis užsikrėtusius žmones kur kas sunkiau gydyti. Bloga žinia ta, kad atradus ir naujus antibiotikus, atsparumas jiems išliks viena didžiausių grėsmių, jeigu nebus keičiama antibiotikų vartojimo elgsena: skiepijamasi nuo gripo, dažniau plaunamos rankos, laikomasi maisto higienos.

Išgydo, bet žaloja

Kol su bėda akis į akį nesusiduriame, nemanome, kad ji gali ištikti ir mus. Pasaulyje atsparumas antibiotikams auga dideliais tempais, daugėja sunkiau išgydomų infekcijų, pavyzdžiui, pneumonijos, tuberkuliozės, kraujo užkrėtimų, gonorėjos ir kt. Jeigu padėtis nesikeis, jau artimiausiu metu žmonių mirties priežastimi taps paprasčiausios infekcijos ir net nedideli sužalojimai.

Kad organizmas prie antibiotikų nepriprastų, pasak gydytojos, pacientas paskirtą dozę turi vartoti nustatytą laikotarpį (pavyzdžiui, 5 d.), nors būklė ir pagerėja. Taip pat privalu vartoti antibiotikus paskirtu periodiškumu, t. y. jei gydytojas paskiria gerti antibiotikus 2 kartus per dieną, tai ir turi būti išgeriama antibiotikų tabletė kas 12 val., jei 3 kartus – kas 8 val. ir t. t.

Gripo atveju antimikrobiniai vaistai skiriami tik tada, kai išsivysto antrinė bakterinė infekcija. Yra ir kitų, pavojingų gyvybei, ligų, kurias išgydyti be antibiotikų būtų gana sudėtinga. Tai sunkus bronchitas, plaučių uždegimas, Laimo liga, kraujo užkrėtimas (sepsis), minkštųjų audinių pūliniai, streptokokų sukelta angina, osteomielitas.

Pasak dr. G. Vizujės, antibiotikai gydydami padaro organizmui ir žalos. Pirmiausia dėl pakitusios bakterijų pusiausvyros gali sutrikti žarnyno veikla, prasideda viduriavimas. Dėl šios priežasties sutrinka elektrolitų balansas, nusilpsta imunitetas, galimos ir grybelių sukeltos gleivinių infekcijos. Antibiotikai taip pat gali žalingai veikti inkstus ar kepenis.

Kaip atgauti sveikatą po gydymo antibiotikais kurso? „Dažniausiai nereikia jokių papildomų priemonių, tiesiog pakanka įprastai maitintis, galima daugiau vartoti raugintų pieno produktų ar raugintų daržovių, – pataria gydytoja. – Probiotikų nauda pagrįstais moksliniais tyrimais neįrodyta, todėl nusipirkus antibiotikų iš karto pirkti ir probiotikų tikrai neverta.“

Metas pasiskiepyti

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad jau nupirkta gripo vakcina, kuria nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės: nėščiosios, 65 metų ir vyresni žmonės, bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (vėžiu, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kt.), globos ir slaugos įstaigų gyventojai, medicinos darbuotojai.

Šiais metais VLK nupirktas gripo vakcinų kiekis yra didžiausias per pastaruosius kelerius metus – net 123 470 dozių. Sezoninio gripo vakcinos šiemet bus išdalytos 508 Lietuvos gydymo įstaigoms, kurios siūlys savo pacientams pasiskiepyti nuo gripo. „Gripo vakcinos šiemet nupirkta pakankamai ir žmonės neturėtų nerimauti, kad negalės ar nespės nemokamai pasiskiepyti, – sako VLK Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė. – Šiais metais sezoninė gripo vakcina į sveikatos priežiūros įstaigas buvo pradėta tiekti nuo rugsėjo 14 d., ir visos pageidavusios įstaigos jos yra gavusios. Tiesa, kai kurios (ypač didesnės) įstaigos sulaukė dar ne viso užsakytos vakcinos kiekio, todėl likusį kiekį jiems planuojama pristatyti iki spalio 25 dienos.“

Skiepytis nuo gripo rekomenduojama kiekvienais metais dar prieš prasidedant epideminiam gripo laikotarpiui. Spalis–lapkritis, pasak specialistų, pats tinkamiausias metas skiepytis nuo šios ligos.

„VLK nupirktos gripo vakcinos galioja vienus metus, todėl jos bus veiksmingos net ir pasibaigus kitų metų pavasariui, kol dar yra reali rizika susirgti gripu. Taip yra todėl, kad gripo vakcinos sudėtis priklauso nuo gripo viruso tipo, kurio tikimasi sulaukti. Nupirktosios gripo vakcinos yra sukurtos pagal būtent šiais metais prognozuojamo gripo požymius“, – paaiškino L. Reinartienė.

Gyventojai, priklausantys rizikos grupei ir norintys pasiskiepyti nuo gripo, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs žmogaus sveikatos būklę jis pacientą nusiųs pas skiepijančius specialistus arba į vakcinacijos kabinetą.

Ką reikia žinoti apie antibiotikus

Vartokite tik gydytojų paskirtus vaistus,
Visada suvartokite visą paskirtą dozę net ir tada, kai pasijuntate geriau,
Nevartokite antibiotikų likučių,
Niekada nesidalykite antibiotikais su kitais asmenimis,
Dažnai plaukite rankas, venkite kontakto su sergančiais asmenimis, laikykitės tinkamos maisto higienos, laiku pasiskiepykite nuo gripo.

Nepageidaujamas antibiotikų poveikis

Šalutinis antibiotikų poveikis priklauso nuo vartojamo vaisto rūšies ir nuo žmogaus individualių organizmo savybių. Dažniausiai pasireiškiančios nemalonios pasekmės:

• Viduriavimas, pilvo skausmai. Antimikrobiniai vaistai žudo ne tik infekcinės ligos sukėlėjus, bet ir kitas bakterijas, kurios mūsų organizmui yra ne tik nekenksmingos, bet ir naudingos. Beveik visos jos yra žarnyne. Žarnyno mikroflora atlieka daug svarbių funkcijų. Ji stiprina organizmo imuninę apsaugą. Antibiotikų vartojimas pažeidžia žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, todėl viduriavimas – galimas šalutinis vaistų poveikis. Įrodyta, kad jų sukeltas viduriavimas gali pasireikšti praėjus net 10 savaičių po antibiotikų kurso.
• Alerginės reakcijos: niežėjimas, bėrimai, anafilaksija. Antibiotikų vartojimas gali turėti įtakos kitokioms alergijos apraiškoms (egzemai, astmai). Atlikus daugybę tyrimų, pastebėtas ryšys tarp antibiotikų vartojimo ankstyvame amžiuje ir vėliau pasireiškiančių alerginių reakcijų.
• Kraujo gamybos pažeidimai. Pavyzdžiui, chloramfenikolis – stiprus keleriopo poveikio antibiotikas gali sukelti sunkios formos mažakraujystę. Būtent todėl šio vaisto išsivysčiusiose šalyse atsisakyta. 
• Moterims – kandidozė (pienligė). Antibiotikai užslopina ne tik žarnyno, bet ir makšties bakterinę florą. Taip atsiranda palankios sąlygos daugintis grybeliams ir kilti uždegimui.