Svarainis puikus gamtos vitaminas

Šie net už citrinas rūgštesni maži geltoni obuoliukai ne veltui vadinami lietuviškosiomis citrinomis. Japoniniai svarainiai – rudeninės mūsų sodų gėrybės, kuriose ypač gausu vitamino C, karoteno, kitų vitaminų bei mineralų.

Neretai sakoma, kad svarainis gali atstoti vitaminų žirnelį. Net neįtikėtina, kad tokiame mažame rūgščiame obuoliuke sukaupta tokia gausybė naudingųjų medžiagų. Svarainiuose vyrauja citrinų ir obuolių rūgštys bei pektinai. 100 g šių vaisių vitamino C yra nuo 26 iki 233 mg, tad svarainiai neatsilieka nuo citrinų, karoteno – 0,9–1,3 mg. Taip pat randama vitaminų P, PP ir kt. Turtingi šie obuoliukai ir mineralinių medžiagų. Daugiausia yra fosforo, kalio, geležies, kalcio.

Dar liaudies medicinos atstovai pastebėjo, kad svarainiuose esančios organinių rūgščių druskos neutralizuoja organizme susidarančius rūgščius produktus. Ši ypatybė yra labai svarbi, nes palaiko organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, todėl svarainiai rekomenduojami diabetu sergantiems žmonėms. Sergant cukralige bei kitomis ligomis, dėl kurių organizme kaupiasi produktai, trikdantys normalias organizmo funkcijas, tikrai verta pasinaudoti šia svarainių savybe.

Svarainiai pasižymi antibakteriniu poveikiu ir gydo virškinamojo trakto ligas. Šių vaisių ir jų nuovirų vartojama nuo viduriavimo, jie skatina apetitą ir šlapimo skyrimąsi. Svarainiuose esantys pektinai saugo organizmą nuo kenksmingo švino, vario ir gyvsidabrio poveikio. Šie vaisiai labai tinka peršalus, nes stiprina organizmo imuninę sistemą, padeda kovoti su virusinėmis infekcijomis, palengvina kosulį, ramina ir mažina kūno temperatūrą. Be to, svarainiai dėl odelėje esančių eterinių aliejų skleidžia malonų aromatą.

Kad svarainiai ilgai džiugintų

Nors svarainiai nėra labai lepūs, jiems, kaip ir kiekvienam nuo krūmo nuskintam vaisiui, reikalingos tinkamos laikymo sąlygos.

* Japoninių svarainių vaisius reikia nuskinti iki didesnių šalnų, nes apšalę jie praranda nemažai vitamino C, būna nebe tokie aromatingi ir blogiau laikosi.
* Nuskintus vaisius kambario temperatūroje (apie 18 ºC) galima laikyti ilgiau nei mėnesį, bet taip laikomi svarainiai gali netekti iki 50 proc. savo masės.
* Net iki vasario pradžios svarainius galima išlaikyti 0–1 ºC temperatūros ir 85–95 proc. drėgnio patalpoje.
* Svarainius galima ilgai laikyti šaldytuve polietileno maišeliuose.
* Patariama vengti terminio svarainių apdorojimo ir išsaugoti naudingąsias jų medžiagas, todėl geriausia gaminti nepasterizuotą svarainių sirupą.
* Svarainiai nėra sultingi, todėl jų sultys dažniausiai gaminamos sulčiapuodyje, tačiau ir taip nepavyksta išvengti naudingųjų medžiagų nuostolių.

Svarainiai virtuvėje

* Svarainiai išsiskiria aštriu rūgščiu skoniu, todėl švieži vartojami retai. Dėl puikaus aromato jie labai vertinami konditerijoje bei gaminant gaiviuosius ir alkoholinius gėrimus. Ypač skanūs svarainių likeriai ir trauktinės.
* Cukrumi apibarstyti ir išdžiovinti svarainiai žiemą yra nuostabus saldainių pakaitalas.
* Svarainiai tinka džemams, uogienėms, tyrėms, kompotams gaminti.
* Svarainių sultimis skaninama arbata, nesaldintos sultys naudojamos salotoms parūgštinti.
* Į kompotus, saldžiąsias sriubas ir kisielių svarainių dedama norint juos aromatizuoti ir parūgštinti. Svarainius tinka maišyti su obuoliais, kriaušėmis, cukinijomis, moliūgais.
* Svarainius galima virti. Verdami jie suminkštėja, paraudonuoja ir tampa panašūs į keptos kriaušės minkštimą. Troškinti svarainiai naudojami pyragų ir tortų įdarams ruošti.
* Orkaitėje kepti svarainiai, gurmanų teigimu, yra pats puikiausias garnyras prie „laukienos“.

Ruošiant svarainius maistui reikia pašalinti sėklas ir sėklalizdžius, nes jie yra kieti ir sprangūs. Gaminant svarainių sultis ar sirupą, pakanka išimti tik sėklas. Perdirbant svarainius negalima sėklų smulkinti, nes jose yra nuodingos medžiagos – amigdalino.

Svarainių sirupas
1 kg svarainių, 0,6–1 kg cukraus.
Svarainius supjaustykite plonomis skiltelėmis, sumaišykite su cukrumi ir sudėkite į stiklainį. Laikykite kambario temperatūroje, kol cukrus ištirps. Cukrui ištirpus laikykite vėsioje vietoje 5–6 paras. Jei cukraus buvo dėta 1 kg, nukoštą sirupą tereikia supilti į švarius butelius, sandariai užkimšti ir laikyti vėsioje vietoje. Jeigu naudota 600–700 g cukraus, sirupą reikia pasterizuoti 80–85 °C temperatūroje 15–20 min. Beje, nepasterizuotas sirupas būna aromatingesnis.

Svarainiai su cukrumi
1 kg svarainių, 1 kg cukraus.
Svarainius supjaustykite plonomis skiltelėmis ir sudėkite į stiklainius sluoksniuodami su cukrumi. Gerai suslėkite, gausiai apibarstykite cukrumi ir stiklainius uždenkite plastikiniais dangteliais. Laikykite šaldytuve ar vėsioje vietoje. Tinka arbatai paskaninti vietoj citrinų.

Cukinijų, obuolių ir svarainių uogienė
1 kg cukinijų, 1 kg obuolių, 5–6 svarainiai, 0,8 kg cukraus.
Cukinijas ir obuolius nulupkite ir supjaustykite kubeliais. Svarainius supjaustykite plonomis skiltelėmis. Paruoštus produktus užpilkite cukrumi ir palaikykite 6–8 val. Tuomet užvirinkite ir palaikykite per naktį. Išsiskyrusias sultis nupilkite ir virkite, kol jų tūris sumažės trečdaliu. Karštas sultis supilkite ant cukinijų, svarainių ir obuolių masės. Palaikykite 3–4 val. ir virkite, kol išgaruos beveik visas skystis. Karštą uogienę sudėkite į stiklainius ir sandariai uždarykite.

Svarainių ir kriaušių tyrė
3 kg svarainių, 6 kg kriaušių, 1,2 kg cukraus.
Svarainius ir kriaušes supjaustykite skiltelėmis, įpilkite 0,5 stiklinės vandens ir virkite, kol vaisiai sukris. Paskui suberkite cukrų ir virkite nuolat maišydami, kol masė pradės tirštėti ir keisti spalvą. Karštą masę supilkite į stiklainius ir uždarykite metaliniais dangteliais.

Svarainių ir moliūgų kompotas
100 g svarainių, 500 g moliūgų, 200 g cukraus, 3 l vandens.
Moliūgus supjaustykite kubeliais, svarainius – skiltelėmis, sudėkite į verdantį saldintą vandenį ir virkite ant mažos ugnies, kol suminkštės. Kompotą galima gerti iš karto arba konservuoti žiemai.

Svarainių padažas
300 g svarainių, 0,5 stiklinės acto, 2 stiklinės vandens, stiklinė cukraus, 2 laurų lapeliai, 10–15 juodųjų pipirų žirnelių.
Svarainius supjaustykite skiltelėmis, sudėkite į saldintą vandenį ir pavirkite ant nedidelės ugnies, kad sukristų. Tada sudėkite pipirus ir laurų lapelius. Masei kiek atvėsus supilkite actą ir gerai išmaišykite. Šis padažas tinka prie mėsos patiekalų.

Svarainių ir moliūgų tyrė su žalumynais
3 kg moliūgų, 1 kg svarainių, 100 g salierų lapų, 150 g gelsvių lapų, 100 g petražolių lapelių, druskos.
Svarainius supjaustykite skiltelėmis ir sumaišykite su nuluptais ir kubeliais supjaustytais arba rupiai sutarkuotais moliūgais. Įpilkite apie 0,5 l vandens ir virkite apie 20 min. Gautą masę pertrinkite per sietelį, sudėkite smulkiai pjaustytus žalumynus, pasūdykite ir kaitinti uždengtame emaliuotame inde maišydami, kol užvirs. Virkite apie 5 min. Karštą tyrę supilkite į stiklainius ir sandariai uždarykite.

Svarainių ir moliūgų tyrė
750 g svarainių tyrės (likusios gaminant sultis), 1,5 kg moliūgų, 9–10 laurų lapelių, šaukštas kmynų, 20–25 kvapiųjų pipirų žirneliai, druskos, cukraus.
Moliūgus nulupkite, supjaustykite stambokais gabalais, sudėkite į puodą, įpilti stiklinę vandens ir kaitinkite, kol sukris. Tada masę sutrinkite, sumaišykite su svarainių tyre, suberkite maltus prieskonius, pagal skonį pasūdykite, paskaninkite cukrumi ir virkite 4–5 min. nuolat maišydami. Karštą tyrę sukrėskite į stiklainius ir sandariai uždarykite. Ši tyrė tinka prie mėsos, ypač neriebios, patiekalų.