Žydų tauta sukurta dirbtinai

Izraelio nepriklausomybės deklaracijos preambulėje teigiama:

"Jėga ištremta iš savo krašto, tauta, būdama išsklaidyta, išlaikė tikėjimą juo, niekad nesiliovė melstis ir tikėti grįžti į jį ir atstatyti jame savo politinę laisvę“.

Iš nacionalinių žydų didvyrių likimas nebuvo palankus Dahia al-Kahina, berberų iš Oreso kalnų vadei. Ir nors ji buvo žydė, nedaugelis žydų yra girdėję apie šią karo vadę, kuri 7 a. suvienijo berberų gentis ir nustūmė musulmonų armiją, užpuolusią Šiaurės Afriką. Galbūt taip nutiko todėl, kad ji buvo kilusi iš berberų genties, priėmusios judaizmą kelios kartos iki gimstant Dahijai, maždaug 6 a. Ir gali būti, kad ši ir gretimos judaizmą priėmusios gentys buvo pagrindinės ištakos Ispanijos žydų bendruomenei. Ir nebūtinai Izraelio žydai yra Judėją Pirmosios ir Antrosios šventyklų laikais apgyvendinusių žmonių palikuonys. Jie gali būti palikuonimis įvairiais laikais judaizmą priėmusių įvairių tautų palikuonys. Ne tik Šiaurės Afrikoje, bet ir Jemene (Himyaro karalystės likučiai, judaizmą priėmę 4 a.) bei Aškenazi žydai (pabėgėliai iš Charazų karalystės, atsivertusių į judaizmą 8 a.)

Taigi, tarytum ir nebuvo tokios „žydų tautos“, turinčios vienas ištakas; tai tėra įvairių grupių, skirtingais laikais priėmusių judaizmą, maišalynė (t.y., tokia pat tauta, kaip amerikiečiai). O žydų tautos, kaip klajojusios ir ištremtos, pasiekusios pasaulio kraštą, o tada apsigręžusios ir sugrįžusios į savo našlaite likusią tėvynę, tėra tautinis mitas - sionistai darė kaip ir kiti nacionalistiniai judėjimai Europoje, sukūrusiais herojišką praeitį, siekiant parodyti, kad jų nacijos gyvavo nuo istorijos pradžių.

Tai kada išrasti žydai? Tam tikru metu 19 a. Vokietijos žydiškos kilmės intelektualai, paveikti vokiškojo nacionalizmo, prisiėmė naštą retrospektyviai sukurti žydų naciją. Pradedant istoriku Heinrich Graetz‘u, žydų istorikai ėmė vaizduoti judaizmo istoriją kaip tautos, turėjusios karalystę, tapusios klajokliais, o vėliau vėl grįžusios į gimtinę, istoriją. Šiandien Izraelyje mokiniai mokomi, kad žydų tauta susikūrė Pažadėtoje žemėje, iš kurios buvo romėnų ištremti maždaug 70 m.e.m.

Žydų tautos tremtis gali būti tik krikščionybės mitas, tai pateikiant kaip Dievo bausmę žydams, kad tie atmetė krikščionių Gerąją naujieną. Faktiškai, tauta buvo ne ištremta, o tiesiog išsklido po pasaulį (romėnų ištremtų asmenų skaičius buvo tik apie 10 tūkst.). O kai šalį užkariavo arabai, nemažai žydų priėmė islamą (iš ekonominių sumetimų, kad nereiktų mokėti mokesčių) ir vėliau asimiliavosi su arabais. Bet jei ji nėra ištremta, tai tikrieji Judėjos gyventojų palikuonys yra palestiniečiai? Ir jiems iš tikro priklauso Judėjos žemės!

Ir sionistai iš tikro žinojo, kad nebuvo tremties, kaip ir tai, kad valstiečiai nepalieka savo žemės, jei nėra išvaromi. Net antrasis Izraelio antrasis prezidentas Yitzhak Ben-Zvi 1929 m. rašė, kad „daugumos valstiečių kilmė ne iš arabų užkariautojų, o jie kilę iš ankstesnių žydų valstiečių, kurių buvo gausu ir jie sudarė daugumą krašte“.

O Viduržemio jūros regione plito ne tauta, o religija. Priešingai paplitusiai nuomonei, ankstyvasis judaizmas labai troško atversti kitus. Tai liovėsi 4 a. įsivyravus krikščionybei, - ir tuo metu sparčiai sumažėjo žydų skaičius. Mat dauguma žydų Viduržemio jūros kraštuose tapo krikščionimis. Tačiau tuo metu judaizmas ėmė skverbtis į kitus kraštus, tokius, kaip Jemenas ir Šiaurės Afrika. Jei toji religija nebūtų to dariusi, ji būtų tapusi marginaline, jei išvis išlikusi.

Esminis „žydų tautos“ papildymas buvo Chazarų karalystės, milžiniškos imperijos, Viduramžiais susiformavusios stepėse prie Volgos, nusitęsusios nuo Gruzijos iki Kijevo, kuri 8 a. priėmusiai judaizmą, o valstybine kalba pasirinkusiai hebrajų kalbą. Nuo 10 a. karalystė nusilpo, o 13 a. ją sumušė mongolai – ir žydiškos gyventojų dalies likimas neaiškus. Galbūt, jie yra Rytų Europos žydų ištakomis? Juk 20 a. pradžioje Rytų Europoje buvo neįtikėtina žydų koncentracija – vien Lenkijoje jų buvo 3 mln. Sionistai tvirtina, kad jie atėjo iš Vokietijos, tačiau kaip jie paaiškins, kaip nedidelis jų kiekis sudarė Rytų Europos gausias jidiš bendruomenes.

Bet jei jie ne iš Vokietijos, tai kodėl kalbėjo jidiš kalba, kuri yra germanų kalbų dalis? Žydai buvo ta klasė, kuri priklausė nuo vokiečių biurgerių, todėl jie adaptavo vokiškus žodžius.

Žr. Š. Sandas. Kada ir kaip buvo išrasti žydai?  
(hebrajų k.; tačiau man pranešė, kad knyga išleista ir rusų kalba)