Garsusis ir paslaptingasis mokslininkas Nikola Tesla ir indų Vedantos ir jogos filosofas Svamis Vivekanada susipažino 1893 metais Pasauliniame religijų kongrese, kuris vyko Čikagoje. Fizikas ir senovės traktatų tyrinėtojas iš karto rado bendrą kalbą. Vėliau indas ne kartą lankėsi Teslos laboratorijoje, kur buvo nustebintas to, ką pamatė.
(Priminsime, kad senovinėje šumerų lentelėje yra pavaizduota kažkas labai panašaus į Teslos transformatorių, o kitu dažnu svečiu mokslininko laboratorijoje buvo rašytojas Markas Tvenas).
Indų filosofas apie Teslą rašė: „Šis žmogus skiriasi nuo visų Vakarų pasaulio žmonių. Jis pademonstravo savo bandymus su elektra, su kuria elgiasi tarsi su gyva būtybe, su kuria kalba ir kuriai duoda įsakymus“.
Tesla, savo ruožtu, buvo nustebintas kosmogonijos aprašymu senųjų vedų traktatuose - jie buvo labai artimi šiuolaikinei fizikai.
Vivekananda rašė: „Misteris Tesla buvo sužavėtas Pranos, Akašos ir Kalpos Vedantos, kurie, jo nuomone, galėjo būti pristatomi tik šiuolaikinėse mokslo teorijose“.
Po kelių metų Vivekananda parašė: „Geriausi mokslo protai šiandien man dažnai kalbėjo apie tai, kokie stebuklingi ir protingi Vedantos samprotavimai. Aš asmeniškai žinojau vieną tokį, kuris beveik neturėjo laiko pavalgyti ar išeiti iš savo laboratorijos, tačiau, nepaisant to, valandomis klausė mano paskaitų apie Vedantą, nes, jo manymu, jos buvo tokios mokslinės ir visiškai atitiko amžiaus siekius ir išvadas, kurias šiomis dienomis padaro šiuolaikinis mokslas“.
Energija kosmose
Tesla, savo ruožtu, taip pat susidomėjo Vedantos filosofija. Štai ką rašė garsusis mokslininkas: „Būdamas visiškai išsivysčiusia būtybe, žmogus su paslaptingu, nepaaiškinamu ir nenugalimu noru imituoja gamtą, kuria ir atkuria visus jos stebuklus, kuriuos jam pavyksta išsiaiškinti... Dar labai seniai jis suprato, kad visa matoma materija kilo iš pirmykštės substancijos arba nežinomo išretėjimo, užpildančio erdvę, - Akašos, šviesą nešančio eterio, atgaivinamo Pranos, kūrybinės jėgos, pasireiškiančios visų daiktų ir reiškinių begaliniuose cikluose. Pirminė substancija, įtraukta į begalinio mažumo didžiulio greičio sūkurius, tampa grubia materija; jėga nusilpsta, judėjimas sulėtėja, o materija dingsta, vėl sugrįždama į pirminę substanciją“.
Be to, Tesla tvirtino, kad žmonija kada nors išmoks panaudoti nežinomą energiją, apie kurią pasakojama senovės vedose: „Pasikeitus daug žmonių kartų mūsų mechanizmai galės būti varomi energijos, paimamos iš bet kurio Visatos taško. Ši idėja nėra nauja... Mes ją sutinkame nuostabiajame mite apie Antėją, kuris gavo jėgų iš žemės; taip pat ją sutinkame vieno matematiko išgrynintuose svarstymuose... Ši energija paplitusi visame kosmose. Kokia ji -statinė ar kinetinė? Jeigu statinė, tai mūsų viltys tuščios, o jeigu kinetinė -mes beveik tiksliai žinome, kad taip yra, - tai lieka tik laiko klausimas, kada žmonės galės prisijungti prie gamtos ciklo“.
Deja, Svamis Vivekananda netrukus mirė, nutrūko labai svarbus žmonijai bendravimo tarp fizikos genijaus ir senovės traktatų žinovo procesas. Yra žinoma, kad po Teslos mirties kažkur dingo jo archyvas, nežinoma energija iki šiol nėra surasta.
Tačiau Vakarų pasaulyje susidomėjimas senovės indų veikalais nedingo. Yra žinoma, kad Albertas Einšteinas mokėsi sanskrito kalbos, norėdamas originalo kalba galėtų skaityti vedas, kuriose aprašyti bendrieji fizinės gamtos dėsniai. Daugelis kitų žymių žmonių, pavyzdžiui, Kantas, Hegelis, Gandis vedas laikė įvairiausių žinių šaltiniu.
