Poltergeisto dovana

...Kai į sceną išėjo Lulu Herst, gaudesys salėje iš karto nutilo. Liaunoje rankoje 14-metė mergaitė laikė skėtį. ji išskleidė skėtį sau virš galvos ir pakvietė į sceną užlipti savanorį iš žiūrovų tarpo. Netrukus šalia Lulu stovėjo stambaus sudėjimo besišypsantis vyras, sėdėjęs pirmoje eilėje.

Mergaitės vos siekė jo pečius. Savanorio šypsena tapo dar platesnė, kai jis stambiomis rankomis suėmė skėtį ir įsispyrė kojomis į grindis. Po kelių sekundžių skėtis sudrebėjo ir ėmė šokinėti į įvairias puses, paskui save tempdamas vyrą. po to skėtis mergaitės rankose padarė neįtikėtiną judesį, o vyras, sušmėžavęs seniai valytų batų padais, nusirito į žiūrovų salę.

Nelaboji jėga šventiko namuose

1883 metų rudenį dievobaimingi kaimynai ėmė pašnibždomis kalbėti apie šventiko dukrą. Atseit, nelabasis apsigyveno miegamajame, kuriame ji miegodavo su seserimi Emilija. Jis ragais daužydavo sienas, kanopomis stukseno stogą ir purtė lovą, kurioje miegojo Lulu. Nelabojo niekas nematė, tačiau išlaikyti lovos negalėjo suaugę vyrai.

Iš tiesų, vieną audringą naktį antrajame aukšte esančiame miegamajame pasigirdo garsus beldimas, kuris pažadino visus name buvusius žmones. Vienoje lovoje sėdėjo Emilija ir garsiai rėkė. Antroji lova kratėsi ir šokinėjo, vis išmesdama aukštyn Lulu, kuri įsikabino į galvūgalį, bandydama išsilaikyti. Staiga lova nurimo, viskas nutilo. Mergaitė išlipo iš lovos ir prigludo prie sienos. Po akimirkos namą sudrebino baisus smūgis, nuo lentynų nukrito knygos. Kitą naktį vėl viskas pasikartojo. Kai Lulu tėvas ir broliai pabandė prispausti šokinėjančią lovą prie grindų, jiems to nepavyko padaryti. Lova nustojo šokinėti, kai išsigandusi mergaitė išbėgo iš kambario. Vos tik už jos nugaros užsitrenkė durys, nuo bufeto nulėkė nedidelė vaza su servetėlėmis. Tačiau ji ne nukrito ant grindų, o nuskriejo šalin, išmušė stiklą ir nukrito lauke šalia namo.

Šventikas su žmona ėmė kamantinėti Lulu, tačiau viskas baigėsi tuo, kad mergaitę ištiko isterijos priepuolis. Namo gilumoje vėl pasigirdo ant žemės krentančių daiktų bildėjimas. Tapo aišku, kad visa ši velniava vyksta būtent dėl mergaitės.

Parapsichologai teigia, kad poltergeistas yra sėslus. Kažkokia nematoma būtybė, pasižyminti neįtikėtina jėga, paprastai pasireiškia tam tikroje vietoje. Nors yra nereti atvejai, kai nerami dvasia prisiriša prie vaiko, žengiančio į lytinio brendimo etapą. Dūžtantys indai, sulaužyti baldai, išmušti stiklai, garsus beldimas ir griausmas - visa tai yra poltergeisto požymiai.

Su stebuklu - į sceną

Garsas apie nepaprastus mergaitės iš pietinės valstijos sugebėjimus sklido vis plačiau. Norinčiųjų pamatyti neįtikėtiną Lulu jėgą buvo vis daugiau. Ir štai religingi tėvai žengė keistą žingsnį. Jie išsinuomojo nedidelę salę ir paskelbė apie nepaprastų sugebėjimų demonstraciją, kurią atliks jų dievobaiminga dukra. Pirmasis viešas pasirodymas truko neilgai, tačiau buvo labai efektingas. Laikydama virš galvos išskleistą skėtį, mergaitė paprašė bet kurio žiūrovo, esančio salėje, jį iš jos atimti. Pirmasis vyras, tai pabandęs padaryti, sumataravo kojomis ir nulėkė nuo scenos.

Po to į sceną buvo išnešta kėdė. Lulu uždėjo ranką ant atlošo ir sustingo. Staiga kėdė ėmė suktis ant vienos kojos tarsi koks vilkelis. Keletas vyrų, kurie prieš tai buvo pakviesti užlipti į sceną, bandė kėdę sustabdyti, tačiau paprasčiausiai buvo nusviesti į įvairias puses. Netrukus kėdė išsprūdo iš mergaitės rankų, trenkėsi į sieną ir subyrėjo į šipulius.

Viena demonstracija reikalai nesibaigė. Privažiavo reporterių, pasipylė pasiūlymai surengti naujus pasirodymus. Tai buvo puiki proga skleisti Dievo žodį - taip nusprendė vargšės mergaitės tėvai.

Visus reikalus ėmė tvarkyti jos tėvas. Prieš kiekvieną mergaitės pasirodymą jis kalbėdavo pamokslą, manydamas, kad taip atlieka gerą darbą. O tuo pačiu ir paskaičiuodavo pinigėlius, kuriuos lankytojai sumokėdavo už įėjimą.

Lulu laikėsi gerai. Ji išmoko sutramdyti savo baimę poltergeistui. Eksperimentuodama su savo nepaprastais sugebėjimais, ji sugalvojo dar keletą triukų. Pavyzdžiui, su lazdele. Savanoris iš salės paimdavo lazdelę už abiejų galų. Lulu atsargiai paimdavo lazdelę už vidurio. Po to prasidėdavo tokie dalykai, kad visi stebėdavosi. Lazdelė tarsi bandydavo ištrūkti, sukinėdama vyrui rankas. Ji staigiai tampėsi į šonus, tempdama su savimi ją laikantį vyrą. Netrukus Lulu populiarumas taip išaugo, kad tėvai, prašant visuomenei, nusprendė organizuoti turą po Ameriką.

Atvejai, kai poltergeistas persekioja žmogų ilgiau kaip dvejus metus, nėra retas atvejis - taip mano anomalių reiškinių tyrėjai. Daugelis šių atvejų vienaip ar kitaip yra susiję su vaikais, kurie gyvena nelaimingą vaikystę. Religingoje Herstų šeimoje mergaitė neturėjo daug priežasčių džiaugtis. O štai maldų ir bausmių už nepaklusnumą buvo užtektinai. Yra pastebėta, kad poltergeistas dažniausiai kontaktuoja su mergaitėmis, o berniukus praktiškai ignoruoja.

Tarp bažnyčios ir mokslo

Lulu pasirodė praktiškai visuose didesniuose miestuose pietinėje Amerikoje: Čarlstonas, Milvokis, Atlanta. Po to persikėlė į šiaurę: Vašingtonas, Čikaga, Niujorkas. Keletą kartų jai teko savo sugebėjimus rodyti mokslininkams. Šie, kaip ir visi kiti, nesolidžiai nuskriedavo šalin, bandydami išplėšti lazdelę iš mergaitės rankų. Nuvarginę mergaitę klausimais ir matavimais, jie nepasiekdavo nieko kito, išskyrus mėlynes ir guzus, gautus krentant. Poltergeistas visiškai nenorėjo, kad apie jį būtų išsiaiškinta.

Taigi, Herstų šeima važinėjo iš vienos valstijos į kitą su programa „Mergaitė ir nepaaiškinami jos jėgos triukai“. Sėkmė buvo didžiulė. J pasirodymus susirinkdavo šimtai žmonių.
Apie Lulu rašė laikraščiai, paskui ją sekė minios žmonių, šventikai gąsdino dievo bausme, o mokslininkai - demaskavimu. Visa ši istorija sulaukė didžiulio rezonanso.

Jos triukai kiekvieną dieną tapdavo vis sudėtingesni, o pajamos padvigubėjo. Lulu pasodindavo ant kėdės vyrą ir priversdavo jį atsilošti atgal, balansuojant ant dviejų kojų. Po to delnais paliesdavo atkaltę, kėdė atsiplėšdavo nuo grindų ir pakildavo į orą keletą centimetrų. Mokslininkai vos ne rankas kaišiodavo po pakilusią į orą kėde, tačiau nieko negalėjo paaiškinti. Viskas baigėsi tuo, kad mergaitė taip ant kėdės susodindavo tris žmonės, tačiau baldas be jokių matomų pastangų pakildavo virš grindų. Kartą susitikti Lulu pakvietė garsusis mokslininkas Grehemas Belas, vienas iš telefono išradėjų.

Misteris Belas pabandė išsiaiškinti Lulu jėgos šaltinį, taip pat jos galimybes. Mergaitė buvo uždengta didžiuliu permatomu gaubtu, izoliuota nuo grindų. Eksperimentą stebėjo ne tik Belas, bet ir dar keletas jo kolegų. Mergaitė pakeldavo nuo grindų kėdę, ant kurios sėdėdavo stambus vyras, sveriantis apie 100 kg, nors ji pati svėrė vos 52 kg. Prietaisai neužfiksavo jokios jėgos, kuri išsvaidė visus į šonus. Svarstyklės nerodė jokio mergaitės svorio padidėjimo, kai ji pakeldavo kėdę su sėdinčiu ant jos vyru. Aparatūra taip pat neužfiksavo jokių elektrinių reiškinių. Mergaitės raumenys neįsitempdavo, kvėpavimas nepadažnėdavo. Mistika ir tiek!

Išradėjas atsitraukė, o nuliūdusi ir pavargusi Lulu su triumfuojančiais tėvais leidosi keliauti toliau. Buvo numatyta aplankyti keletą miestų, nes juose taip pat buvo norinčių išmėginti savo jėgas prieš mergaitę. Kai turas ėjo į pabaigą, Herstų šeima kuriam laikui apsistojo Niujorke. Užsienio impresarijai ėmė reikalauti turo po Europą, o mergaitės tėvai neapdairiai sutiko.

Šio anomalaus reiškinio tyrėjai pažymi, kad paaugliams pirmieji bandymai suvaldyti kaprizingą energiją būna gana lengvi, tačiau kuo toliau, tuo tai darosi sunkesnis uždavinys. Jėga lėtai, tačiau nuolat silpnėja, tarsi poltergeistas praranda susidomėjimą savo draugu-nešėju.

Pabėgimas baigiantis karjerai

Lulu tapo nepaprastai populiari. Jos vardu buvo pavadintos kosmetikos priemonės, muilas, tabakas, alkoholiniai gėrimai. Tačiau, grįžusi iš turo po Europą, ji susimąstė. Jos jėga vis silpnėjo. Po kiekvieno pasirodymo mergaitė jautėsi tarsi išspausta citrina. Tapo aišku - jėga netrukus ją paliks, ji vėl liks be nieko, prižiūrima rūstaus tėvo ir nepalenkiamos motinos. Lulu nusprendė išsivaduoti iš tėvų kontrolės ir pabėgti. Tai buvo žingsnis, kuris ją išvadavo nuo įkyraus poltergeisto. Ji netikėtai ištekėjo už pirmojo jai pasipiršusio vyriškio ir grįžo į gimtąsias vietas jau būdama santuokoje. Kiekvieną dieną jos namus buvo apsupusi minia žmonių, tačiau Lulu jėgos vis seko. Lytinio brendimo periodas baigėsi, mažylė Lulu užaugo, tačiau žmonės niekaip nenorėjo jos palikti ramybėje.

Ji ėmė meluoti, pateikdavo neįtikėtinus prisipažinimus, kuriuose aiškino, kad jokios nepaprastos jėgos ji neturi. Viskas, ką jinai rodydavo, tai buvo tik protingas kūno mechanikos pritaikymas kartu su sverto ir pusiausvyros efektais. Tačiau šie atviravimai mokslininkų neįtikino, ne jie įdėmiai stebėjo ne vieną jos pasirodymą. Nejaugi garsusis Belas nebūtų sugebėjęs įminti fokusų, paremtų kūno mechanika?

Tačiau viskas pasirodė besą kur kas paprasčiau. Pereinamasis laikotarpis iš mergaitės į moterį baigėsi. Nepaprasta jėga, arba poltergeistas, paliko mergaitę. Taip ir baigėsi mergaitės, pasižymėjusios ypatinga jėga, istorija.

Labai retais atvejais žmogus gali visą gyvenimą išlikti poltergeisto nešiotoju. Tokie atvejai yra žinomi. Dažniausiai šios nepaprastos dovanos savininkai yra priversti slėpti savo sugebėjimus. Tokiam žmogui lieka tik išreikšti užuojautą, nežiūrint į tai, kad kartu su nepaprasta jėga jis įgauna kitų unikalių galimybių. Manote, kad lengva draugauti su poltergeistu?