Vaikų ir suaugusių gydymas vaistažolėmis

Vaistažolės – tai vaistai nuo įvairių skausmų. Vaistažolių paprastai ypač gausu vasarą, tik jas reikia pažinoti ir žinoti kur jos auga. Atrodo, jog gamta pati siūlo mums natūralius vaistus, tik reikia juos pasiimti. Pavyzdžiui, vaistinė ramunėlė – vienas mėgstamiausių ir dažniausiai vartojamų vaistingųjų augalų. Žymus praėjusių laikų mokslininkas Dioskuridas aprašo ramunėlę kaip vaistažolę, skatinančią moterų mėnesines, lochijų išsiskyrimą bei šlapimo išsisky­rimą. Sebastia’as Kneipp’as ramunėlių arbatą skirdavo peršalusiems bei pilvo skausmais besiskundžiantiems žmonėms, o taip pat kaip spazmolitinį vaistą. Veikliosioms šios vaistažolės medžiagoms yra bū­dingas priešuždegiminis, spazmus atpalaiduojantis, žaizdų gijimą skatinantis, blogą kvapą sušvelninantis ir antibakterinis veikimas.

Taigi iš vaistinių augalų (vaistažolių) galima ne tik virti arbatą, bet ir gaminti antpilus gerklei bei burnai skalauti, žaizdoms gydyti, akims plauti, garų vonioms, kompresams, priemones nuo kosulio ir slogos. Vaistinėse vaistažolės išlaiko aukštą kokybę, patys jas galite rinkti tik turėdami botanikos žinių. Vaistažoles geriau­sia saugoti šviesiose dėžutėse arba tamsiuose stikliniuose induose, kad jos neprarastų kokybės ir būtų apsaugotos nuo drėgmės bei saulės spindulių. Reikia daryti taip (jei nenurodytas kitoks arbatos ruošimo receptas): vieną arbatinį šaukštelį vaistažolių užplikyti verdančiu vandeniu (250 ml), 10—15 min. palaikyti uždengtą, kad pritrauktų, po to nukošti per sietelį arba filtrą. Taigi savame darbe rašysiu apie vaikų ligų gydymą vaistažolėmis.

Špinatai tausoja mūsų akis

Jau daugelį metų švieži špinatai vartojami maistui. Ypač juos giria JAV moks­lininkai. Bostono Harvardo universiteto atlikti tyrimai davė pagrindą pa­skelbti špinatus supervaistais.

Daugelį metų ši daržovė buvo laikoma svarbiu geležies šaltiniu. Milijonus išblyškusių vaikų tėvai verčia valgyti špinatus, nors vaikai jų visai nemėgs­ta. Šiandien žinoma, kad špinatai visai neturi geležies, todėl nėra būtini vaikams. Priešingai, juose esančios rūgštys vaikams gali sukelti alerginės reakcijas. Tuo tarpu suaugusiems špinatai vertingas maisto produktas.

Mitybos specialistai špinatus vadina „daržove nuo streso“, nes juose yra daug priešstresinio mineralo magnio ir nervams būtino vitamino B1. Taip pat juose esama nemažai organizmą jauninančios folinės rūgšties, kuri ne­leidžia kraujagyslėms kalkėti.

Ypač įdomios Harvardo universiteto tyrimų išvados: žali špinatai labai vertingi mūsų akims. Juose ypač gausu vitamino A ir betakarotino. Abi šios medžiagos labai svarbios mūsų regėjimui – akies regos purpuro ga­mybai. Be to, špinatuose yra daug dažinių medžiagų, vadinamųjų karotinoidų. Jie tausoja mūsų akis. Tie, kurie valgo daug špinatų, apdraudžia savo akis nuo pavojaus kada nors susirgti labai paplitusia akių liga -geltonosios dėmės degeneracija, kai sparčiai ima nykti centrinė tinklai­nės dalis. Dėl to žmogus gali visai apakti. Špinatuose esantys karotinoi­dai saugo tinklainę nuo agresyvių molekulių – „laisvųjų radikalų“. Jie ima kauptis, kai organizme sulėtėja medžiagų apykaita, taip pat kai jį veikia užteršta aplinka.

Pasistenkite ištisus metus valgyti špinatus. Pasidarykite jų tyrelės, salotų ar­ba paprasčiausiai kramtykite žalius jų lapus.

Ąžuolo žievė (Cortex Quercus)

Kai mus kankina viduriavimas

Ąžuolo žievės nuoviras, kaip vaistas, yra žinomas nuo neatmenamų laikų. Jau senovės germanai besimaudydami į vandenį pridėdavo ąžuolo žievės nuoviro. Tai seniausiai naudojami vonios priedai. Ąžuolo žievėje esančios rauginės medžiagos pasižymi sutraukiančiu, priešuždegiminiu veikimu. Pastorius Kneipp’as ąžuolo žievės kompresus ar sėdimas voneles su ąžuolo žievės priedais rekomendavo žmonėms, kuriems buvo tiesiosios žarnos iškritimas ar fistulės. Dioskuridas ąžuolo žievės arbatą rekomendavo kaip vaistą viduriavimui gydyti.

Vidiniai (nuoviras, arbata; paros dozė negali būti didesnė kaip 3 gramai): ąžuolo žievės nuoviru arba arbata yra gydomas viduriavimas.

Išoriniai (nuoviras):

• vonelės arba kompresai: taip yra gydomos karpos, išangės įplyšimas, makšties išskyros, uždegiminės lytinių organų ligos,
• pėdų ir plaštakų vonelėmis gydomas per didelis kojų ir delnų prakaitavimas,
• gargaliavimas ir skalavimas: taip yra gydomi burnos ertmės, ryklės bei dantenų uždegimai.

Pankolis (Foeniculum vulgare M.)

Užmigdo verkiančius vaikus

Pankolis (Foeniculum vulgare M.)

Įžymiajame Eberso papiruse (maždaug 1600 m. pr. m. e.) pankolis pateikiamas kaip vaistas nuo vidurių pūtimo. Vandens daktaras Sebastian’as Kneipp’as pankolį skirdavo kaip vaistą nuo kosulio, plaučių ligų, kokliušo ir astmos. Pankolio vaisiai slopina vidurių pūtimą, tirpina gleives, veikia antiseptiškai ir spazmolitiškai. Jų eterinis aliejus plečia kraujagyslės, skatina kraujotaką ir stimuliuoja žarnyną.

Kaip vidinis vaistas naudojama pankolio vaisius

• arbata, sultys: jomis yra gydomas vidurių pūtimas, spastinio (priepuolinio) pobūdžio skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimai, viduriavimas, apetito stoka, kosulys, sloga, nervingumas (kaip raminantis vaistas pankolis ypač tinka vaikams),
• pankolio medumi yra gydomas kosulys.

Kaip išorinis (iš pankolio vaisių pagamintas) vaistas

• kompresas: jis yra naudojamas akies junginės arba voko krašto uždegimams gydyti,
• garų vonelės veidui – šios vonelės didina veido odos elastingumą. Taip pat iš pankolio vaisių pagaminti tirpalai tinka veidui plauti, kai veido oda yra riebi bei žmogus yra spuoguotas (čia taip pat galima rekomenduoti pankolio aliejų).

Ginkgo (Ginkmedis) (Ginkgo biloba L.)

„Gyvoji iškasena“ stimuliuoja kraujotaką

Kinijoje ginkmedis yra vadinamas pažinimo medžiu ir yra garbinamas kaip šventas medis. Jau gilioje senovėje jis buvo naudojamas kaip vaistingasis augalas.

Vidiniai (ginkmedžio lapai)

Tinktūra, dražė vartojamos galvos kraujotakos sutrikimams gydyti. Šie sutrikimai gali būti susiję su tokiais simptomais: ausies ūžesiu, svaigimu, galvos skausmu, sugebėjimo susikoncentruoti sumažėjimu. Taip pat jomis galima gydyti rankų ir kojų kraujotakos sutrikimus (obliteruojantį endarterijitą), jos naudotinos varikozinio paviršinių kojų venų išsiplė­timo atveju.

Išorinės priemonės (taip pat ginkmedžio lapai) Plaukams prižiūrėti (kai plaukai yra nestiprūs)

Emulsija veidui ir visam kūnui tepti: ji saugo odą nuo žalingo aplinkos veikimo; kosmetiniai ginkmedžio preparatai turėtų apsaugoti odą nuo pernelyg ankstyvo senėjimo ir sumažinti susidarančias raukšles.

Jonažolė (Hypericum perforatum L.)

Antidepresantas. Taip pat skatina žaizdų gijimą

Jonažolė yra vienas dažniausiai sutinkamų ir gražiausių vaistingosios mūsų kraštų floros augalų. Jau senovėje ji buvo garbinama kaip „žaizdas gydanti žolelė“. Tuo tarpu nervų sistemai stiprinti šią vaistažolę Regensburge praktikavęs gydytojas Weinmann pirmą kartą panaudojo aštuonioliktajame šimtmetyje. Vėliau vaistingųjų jonažolės medžiagų veikimas buvo moksliškai patvirtintas.

Vidiniai: (žiedai ir lapai)

Arbata, tinktūra, iš augalo išspaustos sultys vartojamos, kai žmogus yra prislėgtos nuotaikos, nervingas, negali užmigti, jį kankina kokia nors baimė.

Išoriniai vaistai: jonažolių aliejus. Juo yra gydomos žaizdos, saulės spindulių sukeltas odos nudegimas, sumušimai, trofinės kojų opos, reumatinio pobūdžio nusiskundimai, nugaros skausmas ir neuralgijos.

Jonažolių aliejuje pamirkyta vata slopina ausies skausmą.

Šalutinis veikimas: jonažolei yra būdingas fotosensibilizacinis veikimas. Retkarčiais pasitaiko į saulės spindulių sukeltą nudegimą panašios odos reakcijos. Ypač jautrūs asmenys (rudaplaukiai blondinai, blondinai), pavartoję jonažolių, turėtų vengti ilgesnį laiką būti intensyvesnių saulės spindulių zonoje.

Ramunėlės (Chamomilla recutita L. )

Jeigu Jums skauda skrandi arba atrodo, kad jame yra akmuo

Vaistinė ramunėlė – vienas mėgstamiausių ir dažniausiai vartojamų vaistingųjų augalų. Dioskuridas aprašo ramunėlę kaip vaistažolę, skatinančią moterų mėnesines, lochijų išsiskyrimą bei šlapimo išsisky­rimą. Sebastia’as Kneipp’as ramunėlių arbatą skirdavo peršalusiems bei pilvo skausmais besiskundžiantiems žmonėms, o taip pat kaip spazmolitinį vaistą. Veikliosioms šios vaistažolės medžiagoms yra bū­dingas priešuždegiminis, spazmus atpalaiduojantis, žaizdų gijimą skatinantis, blogą kvapą sušvelninantis ir antibakterinis veikimas.

Vidiniai (žiedai):

Tinktūra ir arbata: ją reikėtų gerti, kuomet ėda rėmuo, esant skrandžio spazmui, kai žmogų pykina ir jam norisi vemti, taip pat viduriuojant, sergant skrandžio gleivinės uždegimu (gastritu); papildomai prie kitokio gydymo, ramunėlių arbatą galima vartoti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti; ja yra gydomas kolitas, pilvo pūtimas, išskyros iš makšties, šlapimo pūslės uždegimas.

Išoriniai:

• ramunėlių garų inhaliacija gydomas kosulys, sloga, sinuitai, gerklės skausmas ir užkimimas,
• burnos gleivinė skalaujama, gargaliuojama, neatskiesta ramunėlių tinktūra, kai yra burnos ertmės ir ryklės gleivinės uždegimai, užkimimas, burnos gleivinės opos, dėl dantų protezų spaudimo atsiradusios opelės, dantenų uždegimas, skauda dantį, yra nemalonus kvapas iš burnos, tonzilių uždegimas,
• ramunėlių kompresai, viso kūno ar jo dalies vonelės, kūno dalių prausimas. Ramunėlių arbata naudojamas trofinėms blauzdų opoms, abscesams, furunkulams gydyti, kai labai niežti apie išeinamąją angą, o taip pat lytinių organų srityje ar prie išeinamosios angos esančioms egzemoms ar grybelinėms ligoms, išorinių moterų lyties organų uždegimams, išskyroms iš makšties gydyti.

Šalutinis veikimas: ramunėlių arbatą nereikėtų palikti pritraukti ilgiau kaip 10 minučių, nes stipri arbata skrandžio ir žarnyno veiklai gali tik dar labiau pakenkti. Retkarčiais, vartoj ant ramunėles kaip išorinį vaistą, gali atsirasti alerginės odos reakcijos (odos sudirginimas).

Tuja (Thuja occidentalis L.)

Stiprina gynybines mūsų organizmo jėgas

Kas gi nepažįsta tujos! Tuja – mėgiamas kapinėse ir soduose augantis augalas. Jos tėvynė yra Šiaurės Amerikos žemyno Šiaurės Rytai. Į Europą tujos buvo atvežtos tik antroje šešioliktojo šimtmečio pusėje. Šiandien tuja dažniausiai yra imuninę žmogaus sistemą stiprinančių kombinuotų preparatų dalis. Jos veikliosios medžiagos veikia bakterijas ir virusus. Gynybinių organizmo ląstelių skaičiui padidėjus, trumpiau trunka ir pati liga.

Vidiniai:

(kaip gatavas medicininis produktas yra išleidžiama kombinuotas tujos, rudbekijos ir laukinio indigo = Esberitox N) – šiuo preparatu yra gydomas peršalimas ir karščiavimas.

Išoriniai:

Galima tepti karpas ir paprastosios pūslelinės pūsleles ant lūpų.

Liepa (Tilia platyphyllos Scopoli )

Arbata labai tinka kosuliui gydyti

Daugelyje legendų liepa yra šventas medis. Jei greta viena kitos augo trys ar septynios liepos, tai dažniausiai ten būdavo teismo vieta. Sebastian’as Kneipp’as savo knygoje „Wasserkur“ („Gydymas vandeniu“) skundžiasi, kad liepžiedžius dabar renka tik vyresni seno mokymo žmonės. Jis rašo: „tokia arbata labai tinka senam kosuliui, trachėjoje ir plaučiuose esantiems skrepliams gydyti, labai padeda esant skausmui pilvo apačioje, kurio priežastis yra inkstuose susidariusios gleivės“.

Šiandien liepžiedžiai vėl vertinami dėl savo prakaitavimą skatinančio, spazmolitinio, imuninę organizmo sistemą stiprinančio, dirginimą mažinančio, raminančio ir šlapimo išsiskyrimą skatinančio veikimo.

Vidiniai (liepžiedžių arbata): ja yra gydomas kosulys, sloga, nervin­gumas, vaikų miego sutrikimai, taip pat liepžiedžių arbata geriama karščiuojant kaip prakaitavimą skatinanti priemonė.

Liepžiedžius galima derinti su čiobreliais.

Karščiavimas peršalus ir sergant gripu

Nuo karščiavimo padeda prakaitavimą skatinančios arbatos, nes prakaituojant garuoja šiluma ir krinta temperatūra. Duokite vaikui l—2 puodelius karštį mažinančios arbatos, kurią kaip galima karštesnę jis turi išgerti per 10 min.

Tada aprenkite jį medvilniniais naktiniais marškiniais  ar pi­žama, gerai susukite į vilnone antklodę ir paguldykite į lovą.

Po 20 min. prakaituotus naktinius marškinius nuvilkite, vaiką sausai nušluostykite, aprenkite naujais naktiniais marški­niais ir vėl užklokite nauja patalyne. Jis turi mažiausiai valan­dą gulėti ir daug gerti, kad atsistatytų išgaravę skysčiai.

Kūdikiams ir vaikams iki trejų metų neduokite jokių temperatūrą mažinančių arbatų!

Gerklės skausmai

Gerklės skausmui malšinti yra daugybė įvairių veiksmingų vaistažolių. Labai tinka šalavijai (dezinfekuoja ir slopina uždegimą), čiobreliai (skystina gleives, mažina jų kiekį) ir ramunėlės (slopina uždegimą, mažina spazmus), geriami kaip arbatos arba naudojami skalavimui.

Reikia daryti taip. Pasirinkite tokios rūšies arbatą, kurią labiausiai mėgsta jūsų vaikas. Iš džiovintų vaistažolių paruoškite arbatą. Ją galite pasaldinti arbatiniu šaukšteliu medaus (į 250 ml stiklinę). Duokite po vieną puodelį (100 ml) kas valandą, geriau šaukšteliais, kūdikiams 30—50 ml kas valandą. Nedideliais atvėsintos nesaldintos arbatos gurkšneliais vaikas gali skalau­ti gerklę. 

Sloga

Sena naminė priemonė nuo slogos, tinkanti ir kūdikiams, — mairūno sviestas. 3—5 kartus per dieną įdėkite į kiekvieną šnervę maždaug degtuko galvutės dydžio jo gabalėlius. Atsargiai, gali kilti alergijos pavojus!

• Reikia daryti taip. Ištirpinkite 100 g sviesto, nugriebkite putas, įberkite saują ką tik iš daržo nuskinto ar turguje pirkto mairūno (geriausiai prieš pat žydėjimą, rugsėjo pabaigo­je) ir gautą masę pusvalandį maišykite vandens vonelėje. Tada skystą mairūno sviestą perkoškite pro ploną audinį, pavyz­džiui, marlę, įlašinkite 5 lašus mairūno aliejaus, pirkto vaistinė­je, ir supilkite į užsukamą stiklinį indą. Laikomą saitai, šią priemonę nuo slogos galima vartoti metus.
• Slogą gydo ir pačių pasigaminti nosies lašai. Kas dvi valan­das į kiekvieną nosies šnervę įlašinkite po du lašus tirpalo arba, įkišę j nosį, išspauskite tirpalu sumirkytą vatos gniužu­lėlį. Naujagimiams ir kūdikiams geriausia tai atlikti prieš maitinimą.
• Reikia daryti taip. 10 g (2 arbatinius šaukštelius su kau­pu) cukraus ištirpinkite šiltoje ramunėlių arbatoje (50 ml). Šaldytuve užsuktame inde lašai išsilaiko savaitę.

Kosulys

Atkaklų kosulį galite nuslopinti pačių pasigamintu sirupu nuo kosulio. Pateiktus sirupus noriai geria daugelis vaikų.

• Sirupas nuo kosulio iš šalavijų, čiobrelių ir svogūnų 250 ml vandens sumaišykite su vienu arbatiniu šaukšteliu džiovintų šalavijų, vienu arbatiniu šaukšteliu čiobrelių, šimtu gramų pjaustytų svogūnų ir šimtu gramų rudo kristalizuoto cukraus. Virkite tol, kol cukrus ištirps. Galite įdėti arbatinį šaukštelį džiovinto siauralapio gysločio, kuris slopina kosulį, bet sirupą padaro kartesnį, arba arbatinį šaukštelį ankstyvojo šalpusnio, skystinančio gleives. Dar šiltą mišinį perkoškite, supilkite į užsukamą maždaug 450 ml talpos indą (marmela­do indą) ir palikite ataušti. Sirupą nuo kosulio šaldytuve galite laikyti savaitę.
• Vaikams iki trečiųjų gyvenimo metų duokite l—2 arbati­nius šaukštelius 3 kartus per dieną, nuo trečiųjų gyvenimo metų — l valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, kol kosulys aprims, mokyklinio amžiaus vaikams — 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną.
• Ridikų sirupas nuo kosulio

Juodąjį daržo ridiką, turintį daugiau naudingų medžiagų nei baltas, perpjaukite išilgai pusiau ir šiek tiek išskaptuokite. Abi puses įdėkite į porcelianinį dubenį, pjūvių paviršius padenkite maždaug dviejų pirštų storio kristalizuoto cukraus sluoksniu. Ridiką laikykite tamsoje (dubenį uždenkite), kambario temperatūroje 12 valandų. Susidariusį ridiko sirupą nupilkite ir duokite vaikui gerti po vieną valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną (nuo trečiųjų gyvenimo metų). Kai sirupas pasibaigia, paruoškite naują.

Skrandžio ir žarnyno negalavimai

Pykinimą, viduriavimą, vėmimą palengvina daugelis vaistažo­lių. Sergančiam vaikui galite pasiūlyti tą, kurią jis mėgsta arba kurios turite namuose. Skrynelėje rasite keletą vaistažolių, kurias (jei nieko kito nenurodyta) paruošite pagal pagrindinį arbatos receptą.

Labai svarbu, kad vaikas daug gertų ir taip atstatytų vemiant bei viduriuojant prarastus elektrolitus ir vandenį. Vaikui galite pasiūlyti pačių pagamintą elektrolitų arbatą („apelsinų arbatą“).

• Reikia daryti taip. 250 ml silpnos juodos arbatos (vieną arbatos pakelį palaikykite l min.) sumaišykite su šviežiomis (50 ml) apelsinų sultimis (blogiausiu atveju pirktomis), žiupsneliu (2 g) druskos ir arbatiniu šaukšteliu cukraus (gliukozės).
• Viduriuojantis ar vemiantis vaikas per parą turi išgerti šios arbatos 100—150 ml/kg kūno masės. 10 kg sveriantis vaikas turėtų išgerti  l—1,5 l arbatos.

Inkstų ir šlapimo pūslės negalavimai

Gydant šlapimo pūslės ir inkstų ligas, svarbiausia — daug gerti, kad išplautume sukėlėją ir išskalautume šlapimo takus. Šį tikslą geriausiai padeda pasiekti vaistažolių arbatos, kurios dar ir dezinfekuoja (arkliauogės lapai) arba varo šlapimą (dirvinis asiūklis).

Kadangi minėtos arbatos gali turėti rūgimo medžiagų, apsunkinančių skrandį, jos geriamos šaltos. Veiksmingosios medžiagos išlieka ir užkertamas kelias žalingam pašaliniam poveikiui.

• Reikia daryti taip. Arbatinį šaukšteli džiovintų arkliauogės lapų arba dirvinio asiūklio įberkite į 250 ml šalto vandens ir palikite dvylikai valandų. Po to perkoškite. Kasdien reikia išgerti 2—3 puodelius truputį pašildytos arbatos. Abiejų rūšių arbatą galite maišyti su šalta ramunėlių arbata; skoniui pagerinti įdėkite arbatinį šaukštelį medaus.

Miego sutrikimai

Nuo neramaus miego, košmariškų sapnų ir išgąsčio padeda:

• apyniai: 2 arbatinius šaukštelius apynių įberkite į 200 ml vandens, palaikykite 5 min., kol pritrauks, galite pasaldinti puse arbatinio šaukštelio medaus. Duokite gerti šiltą prieš miegą.

Nuo nervingumo, miego sutrikimų padeda:

• rooibos (į prožirnį panašus augalas iš Pietų Afrikos): vieną nubrauktą arbatinį šaukštelį šio augalo įberkite į 250 ml vandens ir 3—5 min. palaikykite, kol  pritrauks. Duokite gerti šiltą ir šaltą pusę valandos prieš miegą vieną arba su pieno milteliais.

Ausų uždegimas

Pirmieji požymiai — pojūtis, lyg ausys butų kažko pripildytos, vėliau — ilgai trunkantis pulsuojantis ausų skausmas.

Dažni ir kiti simptomai — garsai (spengimas, skam­besys, ūžimas ir kt.) ausyse, pablogėjusi klausa, pa­kilusi temperatūra.

Pirmosiomis dviem ligos dienomis gali trūkti ausies būgnelis — iš ausies ima tekėti skystis; tai nėra taip jau blogai: ausies uždegimo metu susikaupusios pū­lingos gleivės išteka per būgnelio trūkį, pagreitėja gi­jimo procesas ir neretai netgi staiga praeina skausmas.

Sukėlėjai

Ausų uždegimas — tai vidurinės ausies susirgimas, ku­rį dažniausiai sukelia nosiaryklės infekcija. 

Anatominės priežastys

Vaikai daug dažniau nei suaugę serga ausų uždegimu, nes jų nosiaryklę su vidurine ausimi jungiantys kanalai trum­pesni ir platesni nei suaugusiųjų. Per juos kenksmingi mik­roorganizmai lengviau patenka į šią jautrią ausies sritį.

Psichologinės priežastys

Labai dažnai vidurinės ausies uždegimui būtų galima užkirsti kelią, visiškai išgydant peršalimą ar slogą. Neretai gėdijantis ar dėl neteisingai suprasto mandagumo užgniaužiamas (t. y. nukreipiamas į vidų) čiaudulys. Taip patoge­niniai mikroorganizmai patenka į vidurinę ausi. Nereikėtų slopinti čiaudėjimo reflekso ir garsiu „apči!“ iščiaudėti glei­ves ir bakterijas į nosine.

Aukštyn galvą!

Jei Jūsų galva nuolatos pakelta, geriau išsivalo ausį ir nosiarykle jungiantys kanalai. Miegodami po galva pasidė­kite dar vieną pagalvėle.

Svogūnų kompresai

Svogūnų kompresai — efektyvus naminis vaistas nuo ausų uždegimo.

Receptas: l — 2 svogūnus smulkiai supjaustyti, sutrinti ir šia košele aptepti 2 nosines. Jas sulankstyti ir uždėti vie­ną ant vienos, kitą ant kitos ausies. Apvynioti galvą šalių ir užmauti kepurę.

Homeopatinės priemonės

Susirgus ausų uždegimu, homeopatinės priemonės pra­dedamos vartoti kuo anksčiau.

Aconitum D6 padės, jei ausis ėmė skaudėti dėl skersvėjo ar šalto vėjo. Ausis būna paraudusi, karšta ir skausminga.

Dozė: po l — 2 tabletes 3 kartus per dieną.

Belladonna D4 gydomas duriantis skausmas, lydimas pra­kaitavimo, jei šis skausmas pulsuoja sinchroniškai pulsui.

Dozė: 5 lašai kas valandą, savijautai pagerėjus — po 5 lašus 3 kartus per dieną.

Chamomilla D6 labiausiai tinka vaikams. Šis prepara­tas vartojamas tada, kai ausies skausmas stiprėja šilumoje ir sumažėja, geriant šaltus gėrimus.

Dozė: po 3 lašus kas valandą, savijautai pagerėjus — po 3 lašus 3 kartus per dieną.

Pabaigai

Milijonus išblyškusių vaikų tėvai verčia valgyti špinatus, nors vaikai jų visai nemėgs­ta. Šiandien žinoma, kad špinatai visai neturi geležies, todėl nėra būtini vaikams. Priešingai, juose esančios rūgštys vaikams gali sukelti alerginės reakcijas. Tuo tarpu suaugusiems špinatai vertingas maisto produktas. Ąžuolo žievės nuoviras, kaip vaistas, yra žinomas nuo neatmenamų laikų. Jau senovės germanai besimaudydami į vandenį pridėdavo ąžuolo žievės nuoviro. Tai seniausiai naudojami vonios priedai. Ąžuolo žievėje esančios rauginės medžiagos pasižymi sutraukiančiu, priešuždegiminiu veikimu. Kinijoje ginkmedis yra vadinamas pažinimo medžiu ir yra garbinamas kaip šventas medis. Jau gilioje senovėje jis buvo naudojamas kaip vaistingasis augalas. Jonažolė yra vienas dažniausiai sutinkamų ir gražiausių vaistingosios mūsų kraštų floros augalų. Jau senovėje ji buvo garbinama kaip „žaizdas gydanti žolelė“. Kas gi nepažįsta tujos! Tuja – mėgiamas kapinėse ir soduose augantis augalas. Jos tėvynė yra Šiaurės Amerikos žemyno Šiaurės Rytai. Į Europą tujos buvo atvežtos tik antroje šešioliktojo šimtmečio pusėje. Šiandien tuja dažniausiai yra imuninę žmogaus sistemą stiprinančių kombinuotų preparatų dalis. Jos veikliosios medžiagos veikia bakterijas ir virusus. Nuo karščiavimo padeda prakaitavimą skatinančios arbatos, nes prakaituojant garuoja šiluma ir krinta temperatūra. Sena naminė priemonė nuo slogos, tinkanti ir kūdikiams, — mairūno sviestas. 3—5 kartus per dieną įdėkite į kiekvieną šnervę maždaug degtuko galvutės dydžio jo gabalėlius. Gydant šlapimo pūslės ir inkstų ligas, svarbiausia — daug gerti, kad išplautume sukėlėją ir išskalautume šlapimo takus. Šį tikslą geriausiai padeda pasiekti vaistažolių arbatos, kurios dar ir dezinfekuoja (arkliauogės lapai) arba varo šlapimą (dirvinis asiūklis).