Vaisiai stiprina širdį

Medikai akcentuoja, kad vaisiuose itin gausu įvairių mūsų organizmui reikalingų mineralinių medžiagų ir mikroelementų. Tibeto medicinos žinovai teigia, kad žmogui labai svarbi ir vaisiuose esanti drėgmė, ypač reikalinga tada, kai pradedame senti. Esą, jeigu perdegęs - peržydėjęs - augalas sugeba sunokinti ne tik sėklas, bet ir išsaugoti drėgmę, užauginti vaisius, j daug kuo gali padėti ir žmogui.

MAŽINA RIZIKĄ

„Širdžiai naudingi visi vaisiai: obuoliai, kriaušės, slyvos, vynuogės, abrikosai, persikai ir kiti, nes jie išlaiko augalo drėgmę viduje iki galutinės brandos etapo. Augalas žydi, kvepia, o kai žiedas „sudega“, pradeda formuotis sėklos ir vaisiai. Tie augalai, kurie sunokina ne tik sėklas, bet ir veda vaisius, greta sėklos išlaiko drėgmę, gali pamaitinti mūsų širdelę polisacharidais. Ji turi būti pamaitinta, nes sergant širdies raumuo kenčia nuo sausėjimo. Jei žmogus vartoja vaistų širdies veiklai gerinti, jis turi pasirūpinti ir augalų jos raumeniui stiprinti. Vieni universaliausių - gudobelės, obuoliai ir medus“, - sako Tibeto ir kitų šalių liaudies medicinos žinovas, vaistininkas Virginijus Skirkevičius.

Gydytoja dietologe Daiva Pipiraitė pabrėžia, kad daugybės tyrimų duomenys teigia, kad vaisiai ir daržovės mažina lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, vėžys, riziką. Pasak D. Pipiraitės, svarbiausias vaidmuo tenka vaisių ir daržovių fitochemikalams - fenoliams, flavanoidams, karotinoidams.

DAR KELI PATARIMAI

Gydytoja D. Pipiraitė primena, kad kai kam nuo vaisių pučia pilvą. Universalūs patarimai: reikėtų valgyti tik gerai prinokusius vaisius ar uogas. Vaisius virškins kur kas geriau, jeigu nulupsime odeles. Pravartu įprasti žalią maistą valgyti nedidelėmis porcijomis, sakykim, iš karto nesugraužti 5-6 obuolių.

Vaisius geriau valgyti ne kaip desertą, po sočių pusryčių ar pietų, o kaip atskirą patiekalą. Geriausia, kol skrandis tuščias, arba praėjus kelioms valandoms po valgio. Jeigu vaisių valgoma, kai skrandis jau pilnas, virškinimas pasunkėja.

Daug kas mėgsta džiovintus vaisius. Mikroelementų ir mineralinių medžiagų juose yra keliskart daugiau negu šviežiuose: užtenka suvalgyti porą šimtų gramų, ir organizmas visai parai jais aprūpintas. Džiovinant vaisius, išgaruoja tik vanduo, o visos kitos žmogui itin reikalingos ir naudingos medžiagos, vitaminai, skaidulos, natūralus cukrus, išlieka. Jie labai naudingi ir dėl ląstelienos, reikalingos virškinimui.

OBUOLIAI

100 g obuolių turi apie 46 kilokalorijas, juose yra 248 mg kalio, 26 mg natrio, 16 mg kalcio, 11 mg fosforo, 9 mg magnio, 2,2 mg geležies, įvairių vitaminų.

D. Pipiraitė pabrėžė, kad suvalgę tris šimtus gramų obuolių - vos 2 vaisius - organizmą vitaminu C aprūpiname visai parai. Dėl maistinių savybių obuoliai puikiai tinka ir jauniems, ir seniems. Juos valgant natūraliai valomas organizmas, palaikoma cholesterolio pusiausvyra, mažėja infarkto, insulto tikimybė.

Tyrimais nustatyta, kad obuoliai mažina širdies ligų ir astmos, antrojo tipo cukrinio diabeto, vėžio, ypač plaučių, riziką. Valgant juos teigiamai veikiama plaučių funkcija ir galima numesti svorio, nes jie turi mažai kalorijų ir greitai suteikia sotumo.

Beje, daugiausia antioksidantų turi švieži raudoni obuoliai, ypač jų odelės. 100 g obuolių su luobele antioksidacinis aktyvumas atitinka 1 500 mg C vitamino. Beje, obuolių žievelių antioksidacinis poveikis 2-6 kartus didesnis negu minkštimo. Vertingesni ką tik nuskinti obuoliai, nes juose daugiau vitamino C. Beje, šio vitamino žalios spalvos obuoliai turi daugiau negu raudoni vaisiai.

Onkologijos instituto Reabilitacijos skyriaus Fitoterapijos laboratorijos vedėjas Juozas Ruolia vėžio profilaktikai pataria kasdien išsikepti ir kas porą valandų suvalgyti po porą obuolių - jie puikiai susieja laisvuosius radikalus ir šitaip padeda išvengti ligų. Sergantiesiems širdies, inkstų, kepenų ligomis naudingi saldesni obuoliai.

SLYVOS

100 g slyvų yra 214 mg kalio, 28 mg kalcio, 27 mg fosforo, 18 mg natrio, 17 mg magnio, taip pat askorbo rūgšties ir vitamino A, vitamino PP, naudingo mūsų regai ir stiprinančio kraujagysles, ir tik... 43 kilokalorijos. Dėl tokio mineralinių medžiagų ir vitaminų komplekso slyvos labai naudingos žmonėms, kenčiantiems dėl padidėjusio kraujospūdžio, silpnų kraujagyslių sienelių, anemijos ir apskritai nusilpusiems. Slyvos šalina cholesterolį, bloguosius medžiagų apykaitos produktus, toksinus, gerina virškinamojo trakto ir žarnyno veiklą, padeda kepenims atlikti savo funkciją, tinka sergant inkstų ligomis. Be to, slyvos teigiamai veikia nervų sistemą, padeda įveikti nuovargį, gerina atmintį, didina vyrų potenciją, greitina medžiagų apykaitą - žodžiu, atkuria ir palaiko mūsų organizmo harmoniją.

Reguliariai valgomos slyvos tirpdo kraujagyslių aterosklerozę sukeliančias blogojo cholesterolio plokšteles. Šių vaisių poveikis žarnynui priklauso nuo ląstelienos gausos. Jose esantys angliavandeniai labai lengvai pasisavinami ir yra puikus energijos šaltinis.

KRIAUŠĖS

100 g kriaušių turi apie 42 kilokalorijas, jose yra 155 mg kalio, 14 mg natrio, 19 mg kalcio, 12 mg magnio, 16 mg fosforo, 2,3 mg geležies, taip pat karoteno, vitaminų C, E, PP ir B grupės vitaminų.

Kriaušės veikia kaip antioksidantas, padeda išvengti aukšto kraujospūdžio ir insulto, pasižymi dideliu skaidulų kiekiu, o tai teigiamai veikia virškinimo traktą, mažina skrandžio vėžio riziką. Jos gerina širdies ir kraujagyslių, gaubtinės žarnos veiklą, padeda išvengti vidurių užkietėjimo.

Įrodyta, kad kriaušės mažina padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, stiprina imunitetą dėl turimų antioksidantų - vitamino C ir vario, kurie apsaugo organizmą nuo laisvųjų radikalų ir virusų. Jose nemažai ir kalio jonų, būtinų normaliai širdies ir raumenų veiklai, yra ir boro, padedančio organizmui išlaikyti kalcį, saugantį nuo osteoporozės. Kriaušės pasižymi vėsinamuoju poveikiu, greitai išgerta stiklinė jų sulčių - vaistas nuo karščiavimo.

BANANAI

100 g bananų turi apie 90 kilokalorijų, juose yra 348 mg kalio, 30 mg natrio, 8 mg kalcio, 28 mg fosforo, 42 mg magnio, 0,6 mg geležies, taip pat karoteno, vitaminų E, PP ir B grupės vitaminų.
Valgyti bananus patariama žmonėms, sergantiems širdies, inkstų ir šlapimo sistemos ligomis, nes šie vaisiai suteikia širdžiai ir inkstams naudingo mineralo kalio. Jis pasižymi lengvu šlapimą varančiu poveikiu, padeda iš organizmo pašalinti nereikalingus skysčius ir druskas, reguliuoti kraujospūdį. Jeigu žmogui trūksta kalio, iš pradžių juntamas silpnumas, raumenų trūkčiojimas ir mėšlungis, vėliau gali pasireikšti širdies permušimų, ritmo sutrikimų. Tai ypač pavojinga žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Tiesa, bananai gana kaloringi, tai būtina atsiminti nenorint priaugti svorio.

ABRIKOSAI

Abrikosuose gausu kalio ir magnio, maitinančių širdį, itin naudingų širdininkams ir hipertonikams. 100 g abrikosų turi apie 46 kilokalorijas, juose yra 305 mg kalio, 30 mg natrio, 28 mg kalcio, 26 mg fosforo, 19 mg magnio, 2,1 mg geležies, taip pat karoteno, vitaminų E, PP ir B grupės vitaminų.

Įrodyta, kad džiovinti abrikosai turi teigiamą poveikį širdies raumenų darbui, labai reikalingi žmonėms, kurie vartoja šlapimą varančius vaistus. Mat tada organizme sutrinka mineralinių druskų pusiausvyra, o abrikosai - šių druskų šaltinis.

Abrikosuose esantis magnis padeda gydyti hipertoninę ligą, o šių vaisių nuovirai pagerina skrandžio ir kasos veiklą.

PERSIKAI

Persikai, kaip ir abrikosai turi daug kalio ir magnio, itin naudingų širdininkams ir hipertonikams. 100 g persikų turi apie 44 kilokalorijas, juose yra 363 mg kalio, 20 mg kalcio, 34 mg fosforo, 16 mg magnio, 4,1 mg geležies, taip pat karoteno, vitaminų E, PP ir B grupės vitaminų. Jie teigiamai veikia ir regėjimą, odą, cholesterolio kiekį organizme.

Teigiama, kad norint išvalyti žarnyną, užtenka suvalgyti 100-150 g džiovintų išmirkytų abrikosų ar persikų.

VYNUOGĖS

Mokslininkai vynuogėse yra aptikę apie 150 biologiškai aktyvių medžiagų. 100 g vynuogių turi apie 70 kilokalorijų, juose yra 255 mg kalio, 26 mg natrio, 45 mg kalcio, 22 mg fosforo, 17 mg magnio, 0,6 mg geležies, taip pat karoteno, vitaminų E, PP ir B grupės vitaminų.

Vynuogės tinka aterosklerozės profilaktikai, mat mažina cholesterolio kiekį kraujyje, saugo nuo MTL cholesterolio oksidacijos, kuri kemša kraujagysles. Jos veiksmingos ir nuo vidurių užkietėjimo. Vynuogės mažina skrandžio dirginimą bei spazmus - padeda virškinti, slopinti šlapimo rūgštingumą, teigiamai veikia inkstus.

Tačiau vynuogės - gana kaloringos. Negalima daug jų valgyti ar gerti daug sulčių sergant cukralige, nutukimu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, jei padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, viduriuojant.

DATULĖS

Labai saldžios ir kaloringos. 100 g datulių turi apie 280 kilokalorijų, jose yra 370 mg kalio, 32 mg natrio, 65 mg kalcio, 56 mg fosforo, 69 mg magnio, 1,6 mg geležies, taip pat karoteno, vitaminų E, PP ir B grupės vitaminų. Jos labai tinka vartoti tiems, kurie dirba įtemptą darbą. Šie vaisiai praverčia ir peršalus, mat juose esama medžiagų, pagal cheminę sudėtį artimų aspirinui.

Sistemingai valgant datules stiprėja širdis, raumenys, dantys. Tik dėl didelio šiurkščios ląstelienos kiekio jos nerekomenduojamos sergant skrandžio ir žarnyno ligomis, kolitais arba viduriuojant. Šių vaisių nevalia padauginti nenorint priaugti svorio.

APELSINAI

Apelsinuose yra kalio ir magnio, maitinančių širdį, itin naudingų širdininkams ir hipertonikams. 100 g apelsinų turi apie 38 kilokalorijas, juose yra 197 mg kalio, 13 mg natrio, 39 mg kalcio, 23 mg fosforo, 19 mg magnio, 0,3 mg geležies, taip pat karoteno, vitaminų C, E, PP ir B grupės vitaminų.

Apelsinai, kaip ir kiti citrusiniai vaisiai, turi šarminį poveikį, stimuliuoja virškinimo sulčių išsiskyrimą ir mažina vidurių užkietėjimą, stiprina imunitetą. Juose esantys polifenoliai slopina uždegimus ir efektyviai kovoja su virusais bei mikroorganizmais. Apelsinai naudingi ir dėl to, kad padeda užkirsti kelią aukštam kraujospūdžiui. Citrusiniuose vaisiuose yra medžiagų, vadinamų limonoidais, kurie padeda kovoti su vėžiu, suteikia organizmui tonuso. Apelsinuose yra vitamino B6, kuris kartais vadinamas geros nuotaikos vitaminu. Vitaminas B6 veikia mūsų smegenis, kurios gamina laimės hormoną serotoniną.

AKTINIDIJOS

Labiausiai vertinama aktinidijų savybė - išskirtinai didelis vitamino C kiekis, kuris sudaro net 1 proc. visos uogos masės ir tai yra visa vitamino C dienos norma. Aktinidijų uogose C vitamino yra tiek pat, kiek ir erškėtuogėse, 10 kartų daugiau nei juoduosiuose serbentuose, 20 kartų - nei citrinose, net 40 kartų - nei obuoliuose ir 200 kartų daugiau negu vynuogėse.

Norint, kad organizmas gautų pakankamai C vitamino, žmogus per parą turėtų suvalgyti: 235 g vyšnių arba 142 g aviečių, arba 16 g juodųjų serbentų, o aktinidijų - vos 3,5 g, t. y. vieną didelę aktinidiją.

Be vitamino C, šios uogos turi karoteno (provitamino A), B grupės, taip pat E ir P vitaminų, įvairių organinių rūgščių (vyrauja citrinos), cukraus, pektino, rauginių ir kitokių medžiagų. Aktinidijų uogų cheminė sudėtis priklauso nuo augavietės gamtinės zonos. Įdomu tai, kad kuo šiauresniame krašte auginamos aktinidijos, tuo daugiau jos gali sukaupti C vitamino. Biologiškai aktyvios aktinidijų medžiagos didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms, atkuria judrumą, darbingumą. Aktinidijų uogų vitaminai padeda apsisaugoti nuo kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų, įrodytas šių uogose esančių vitaminų antivėžinis aktyvumas. Aktinidijose nėra medžiagų, kurios ardo vitaminą C, todėl tinka vartoti atsigaunant po sunkių ligų ar išsekus.

Leidinys "Žolelių paslaptys" Daiva ČERVOKIENĖ