„Kvantinės magijos“ prognozės 2018 metams

Atėjo metas parašyti apie tai, kokia informacija akašose tvyro apie 2018 metus. Bet šį kartą iškilo klausimas: o kokia prasmė? Prognozes sudarinėju jau kokius 7 metus. Tradicija yra tradicija. Ją reikia tęsti. Tik šis darbas kasmet darosi sudėtingesnis. Vienokia ar kitokia informacija visada ateina, ją visada pasiseka iššifruoti. Kartais tas prognozes papildau praėjus savaitei ar net mėnesiui. Tačiau kad ir kiek besistengtum, vis viena lieka daug nežinomųjų. Ir jų kasmet vis daugėja. Anksčiau į juos nekreipdavau dėmesio. Dabar tuos nežinomuosius stengiuosi apibendrinti ir įvilkti į kokį nors prasmingą rūbą. Kai reiškinius pradedi priimti lyg energijas, kaip sakydavo Rodert Anton Wilson, meta programavimo lygmenyje, iškyla tas nelemtas prasmės klausimas  – sako tinklaraščio „Kvantinė magija“ įkūrėjas Gintaras Mikšiūnas.

Nežinomieji atsiranda tada kai negali pasakyti, jog įvykis, reiškiniai ar tendencijos, pradedant nuo socialinių, politinių, baigiant orų reikalais pasireikš globaliai ar lokaliai. Tai reiškia, kad informacija ateina, bet negali pasakyti ar ji palies vieną nedidelę bendruomenę, ar vienos šalies, miesto, ar globalią, ar atskleistas perspėjimas pakeis bendruomenės ir jos narių likimus. Gal tie įvykiai neišvengiami ir užtarnauti? Štai gauni paketą, išlukšteni, bet laiko erdvės kontekste tikslumo nėra. Tačiau kai yra per didelis tikslumas, kyla natūralus įtarimas, ar tai nėra agregorinė dezinformacija?

Iš principo nesu orakulas, o tyrinėtojas. Visada informaciją „medžioju“ išeidamas iš šios minutės reiškinių ir energijų išsidėstymo laike ir erdvėje konteksto. Gavęs informaciją apie įvykius ateityje (o gal praeityje, nes tam tikri ciklai spirališkai kartojasi) negali pasakyti, kad jie bus loginis tęsinys to kas vyksta dabar. Gal tie įvykiai pasireikš paralelinėse laiko ir erdvės linijose, gal tie įvykiai ateityje įvyks kaip paralelinių laiko ir erdvės linijų reiškinių tąsa esamoje perspektyvoje. Žodžiu, ir metodikoje, ir pačiose prognozėse slypi daug “bet“. Kartais pagauni informaciją, o ji būna ne tiesa paskutinėje instancijoje (tokios apskritai nepriimame), o tiesiog kažkieno suprojektuoto plano dalis, t.y. dirbtinai sukurtas iliuzinis įsitikinimas, kuris skatinamas tapti lokaliu ar bendru visiems informacijos vartotojams tiesos ekvivalentu. Kartais persipina natūralios likimų linijos su dirbtinai iššaukiamais reiškiniais. Nepamirškime tai, jog tikrovė, kurią matome savo akimis yra operatorių valdoma matrica, kaip koks virtualus kompiuterinis žaidimas. Laiko linijos nuolat keičiamos ir pertvarkomis, o tikrovės įvykius generuojantys akašų kompiuteriai reguliariai perkaunami, kad hologramos būtų stabilios. O tai ne visada pavyksta padaryti tiksliai. Tai pasakytina tiek pavienio žmogaus likimo, tiek didelės bendruomenės atžvilgiu.

Kuo toliau, tuo labiau šis klausimas tampa neaiškus, nes dabartinės energijos, kurios reiškiasi šios minutės laiko ir erdvės taške, darosi vis labiau reliatyvesnės. Kompiuteriai kažkodėl nebesugeba užkrauti visiems vienodų laiko ir erdvės suvokimo scenarijų. Tai reiškia, kad 3 dimensijų (plius laikas) materialus pasaulis tampa vis labiau panašus į astralinį. Tai reiškia, kad iš 3 vibracijų lygmens žmonija (bent jau dalis jos) perkelta į 4 ir 5. Vadinasi tam tikra dalimi transformacija įvyko. Bet negalima pasakyti, kad ji įvyko totaliai ir globaliai. Tai liečia ir socialinius, ir politinius, ir gamtos reiškinius. Galų gale šiandien labai sunku atskirti, ar įvykiai yra natūralūs, ar dirbtinai iššaukti. Tave, be kita ko, gali įtakoti prisisiurbęs koks nors agregoras, kuris siekia, kad žmonės tikėtų arba netikėtų viena kokia nors konkrečia įvykių raida. Tikėjimas sąlygoja kolektyvinės realybės modelį, kuris ir tampa tam tikrai tikinčiųjų bendruomenei objektyvios tikrovės ekvivalentu. Ir reiktų pastebėti, jog tas agregorinis tiek individo, tiek pačio sociumo programavimas šiandien labai plačiai yra taikomas, kaip viena pažangiausių socialinės inžinerijos sistemų, žinoma, siekiant pelno ir totalios kontrolės. Kontrolės technologijos buvo taikomos visais istoriniais ir ne istoriniais laikais bei visada, tik šiandien jos tapo tikslinės ir agresyvesnės dėl eksponentiškai plintančio reliatyvumo, santykinio suvokimo net ir žemiausiuose sociumo grandyse. Na ši informacija tikrai sudėtinga. Netgi man pačiam sudėtinga tai perteikti. Visada galvojau, kad reikia ją sukramtyti ir perteikti net ir tiems smegenims, kurie skendi matriciniame vartojime. Bet šiandien sakau, jog to neteikia daryti. Tegul mintys liejasi, kaip liejasi be jokių vidinių kompromisų ar abejonių: supras-nesupras. Tai šiek tiek aukštesnio lygmens informacija. Suvirškinimui ji reikalauja daugiasluoksnio mąstymo bei laiko.

Būti nepriklausomu nuo agregorinių sistemų šiais laikais yra labai didelis iššūkis. Tiek elektromagnetinės, tiek eterinės, tiek ir astralinės medijos mūsų sąmonę ir pasąmonę atakuoja 24 val. per parą. Sistemos operatoriai pluša stengdamiesi suskaičiuoti visus viščiukus. Jie labai tiksliai žino, kiek mūsų yra ir kokį virpesių dažinį mes generuojame į bendrą eterį. O tiems, kurie bėga lauk – sutelkiamas išskirtinis dėmesys. 2017 metai buvo išskirtiniai tuo, jog sistema iš esmės ėmėsi visų tų, kurie dirba su savimi, kurie yra šviesos darbuotojai.

Norint sudaryti normalias prognozes, reikia išmokti būti neagregorinėje sąmonės būsenoje. Tai nesuderinama su operatorių interesais. Paprasčiau kalbant, reikia išeiti bent trumpam iš visuomenės, joje būnant ir perleidžiant per save visas medijų transliuojamas žinutes, kurios adresuojamos tau vienu vieninteliu tikslu – užkabinti tavo protą ir sielą. Bet tai neįvyksta. Tu tiesiog perleidi viską per save: radijo, tv, politikų, teisininkų, vaikų, žmonos, vyro, kaimynų, draugų ir kt. aplinkos informaciją, nes per daugelį metų esi išsiugdęs reliatyvų požiūrį į viską ir nieko nepriimi už gryną monetą.

Taigi, šį kartą prognozės bus kitokios nei anksčiau, nes iš esmės pakeičiau metodiką ir požiūrį. Visą 2017 m. gruodį buvau dingęs iš eterio, nes vis dar turiu reikalų su Archontu, kuris yra įsikūnijęs į daugelį mano dvasinio kelio aspektų. Jis tiesiog primygtinai neleidžia prisiliesti prie man svarbių tiesos aspektų bei palaiko iliuzijas, nors jomis netikiu. Ir dabar atėjo finišo tiesioji, todėl vyksta labai nuožmi vidinė kova. Kažkokia nematoma ranka man užtveria kelią nuvykti į Calogero į seansą. Ir kol kas tų aplinkybių negaliu savyje įveikti. Kitaip tariant, kova už laisvę, jeigu jos trokšti, niekada nesibaigia, kol gyveni žemėje, sielų gaudyklėje. Apie tai daugiau parašysiu XIII sagos dalyje. Na, o dabar – arčiau to kas gali ar turi tendencijų įvykti/neįvykti 2018 metais. Neprisirišime prie jokių Rytų kalendorių, neprisirišime ir prie astrologinių ciklų. Nes tai agregorinės struktūros, per kurias programuojama visuomenė.

Atšilimas.

Bendra 2018 metų charakteristika – atšilimas visais frontais, pradedant santykiais tarp valstybių, baigiant mažesnius kolektyvus ir šeimas. Palankūs metai visiems tiems, kurie įgyvendina vidinius pokyčius. Lyginant su 2017 metais, kurie dvasine prasme buvo sudėtingi daug kam, 2018 m. išaiškės užstrigusių procesų priežastys. O priežastys labai paprastos. 2017 m. buvo palankūs tiems, kuriems pokyčiai nenaudingi. Tai buvo tam tikra prasme stagnacijos revanšas. Jei kas nors norėjo kam nors sutrukdyti, šie blogi darbeliai stebėtinai pavykdavo. Todėl daugelis šviesos darbuotojų 2017 metais vienaip ar kitaip buvo susidūrę su dideliais iššūkiais ir stabdymais. Paprasčiau kalbant, Archontai per savo parankinius galėjo labai laisvai su jumis susidoroti ir tai jiems labai sekėsi. Todėl metų gale susidarė iliuzija, kad archontiškiems agregorams labai sekasi, kad jiems pavyko stabilizuoti matricos kalėjimą, nes daugelis šviesos darbuotojų buvo tiesiog ir fiziškai ir dvasiškai išjungti iš žaidimo.

Tačiau tai tik viena medalio pusė. 2017 metų nesėkmės dirbančius su savimi ir tarnaujančius kitiems užgrūdino. Kas stato kliūtis, tas veda į priekį. Gal būt iš gausios šviesos darbuotojų armijos, kuri gimė 2012 metų energijų fone, atsisijojo tie, kurie iš tikrųjų gali eiti toliau ir vesti paskui save žmones, kurie jau sugeba eteriniame, astraliniame ir mentaliniame planuose sukelti gan stiprų skaliarinį impulsą, kuris nebegrįžtamai keičia bendrą sociumo raidą, tiek esamoje, tiek paralelinėse laiko ir erdvės kryptyse. O tai yra tikrai ženklus progresas visomis prasmėmis, sąlygosiantis visuotinį nušvitimą ir prabudimą 2019 ir 2020 metais.

Ieškant tinkamų ir suprantamų palyginimų, kuo skiriasi 2017 ir 2018 metai, tai reiktų pasakyti, jog 2017-ieji buvo Tamsioji sielos naktis, išėjimas į dykumą, išbandymai, išmėginimai ta prasme, kad pasitikrintum, kiek tavo dvasinės žinios įgytos po 2012 metų tapo tavo nenuginčijama AŠ dalimi, tiek fizine, tiek eretine, tiek astraline, tiek ir mentaline prasmėmis. Kitaip tariant, tai buvo patikrinimas, ar tu gerai išmokai pamokas, ar universitete įvytos teorinės žinios pritaikomos praktikoje.

Žinau, daug šviesos darbuotojų, kurie 2015, 2016 ir 2017 metais paliko savo pozicijas ir grįžo į archontinių egregorų apraizgytą buitį ir iš jos nebegalėjo ištrūkti. Nesibaigiantys reikalai ir laiko sau nebėra. Tai technologijos, skirtos jus pažaboti. Viena tokių – atimti laiką. Ši būsena suprantama ir klaiki. Visa tai aš pats nuolat praeinu. Bet kad ir kaip atsitiktų, žinau, nulaužti manęs neįmanoma, uždaryti į archontišką buitį ir atimti laiką – taip pat neįmanoma. Jei taip atsitiko, kad dvasinis tobulėjimas tapo nebeįdomus ar nepasiekiamas dėl laiko stokos, atidėkite visus buitinius reikalus, kad ir kaip skaudėtų ir vėl buldozeriu eikite į save. Kito kelio nėra. Tai karas ir reikia išmokti gyventi karo sąlygomis, kai priešo, kaip tokio prieš akis nėra, kai visa įmanoma agregorinė erdvė yra į tave nusitaikiusi nuodingomis galuonimis, nes tavo naujos vibracijos nesuderinamos su archontų tikslais žemės kalėjimo sąlygomis.

Jaučiu informaciją, kad 2018 metais archontiški agregorai, nebeturės tiek galios. Bus daugiau laisvės. Veržlės ir šaibos pralaisvės. Žodžiu, pats metas vėl pradėti dirbti švisesos darbą su dar didesniu atsidavimu. 2017 metai buvo paskutinis gniuždymo sistemos revanšas prieš labai didelius ir svarbius įvykius. Šiandien, apie bręstančius svarbius įvykius kalba beveik visi insaideriai. Tai bus dvasiniai įvykiai, kai per vieną dieną įvyks tai, ko logiškai paaiškinti negalima. Tai bus kažkas panašaus į 1989-1991 metus Lietuvoje. Daugelis mūsų tai pergyveno ir matė. Žmonės pamatys, jog daugiau kaip 100 metų nuo jų buvo slepiama labai svarbi informacija, kuri šiandien galėjo būti mūsų laisvės pagrindu. Bet tai neįvyko, nes kažkas nusprendė, jog tų žinių žmonėms duoti negalima. Ir tai buvo lemtinga klaida. Ateis laikas, kai mes baisiame teisme teisime dievus, prezidentus, bankininkus ir karalius už žmonijos išdavystę. Liuciferiška kabala jau pasmerkta.

2018 metais, kaip ir visą tą laikotarpį nuo pat 2012 metų stiprės asmenybės ir sistemos konfliktas, visuomenės, bendruomenių ir administracinio institucijų konfliktas. Šį energetika vystosi eksponentine kreive nuo pat 2012 metų. Aš kasmet apie tai prognozėse rašau. Tai jau pasireiškė keistais rinkimų rezultatais daugelyje šalių. Rinkimuose daugelyje atvejų laimėdavo protesto prieš sistemą šalininkai ir pralaimėdavo nuoseklumo ir tęstinumo atstovai. Ir šį kartą pastebiu, jog 2018-2019 metais administravimo institucijų ir žmonių konfliktas pasieks kritines reikšmes. Tai nereiškia, kad kils revoliucijos. Tai bus visuotinis nugarų atsukimas į tarnybas, bankus, ministerijas, departamentus. Nepadės net aukščiausios kvalifikacijos viešųjų ryšių projektai, motyvaciniai pranešimai ir gąsdinimai susiprasti. Ir tai kels labai daug bereikalingos papildomos įtampos. Dėl šios priežasties institucijos darys klaidas, nes nesupras ko nori piliečiai. O žmonės už klaidas duos į teismą institucijas. Taigi, bręsta žiauri nepagarba viešajam sektoriui ir tai reiškia bendrą Vakarų pasaulyje viešojo sektoriaus krizę.

Tai institucijų karas su piliečiais. Sunku pasakyti kuo tai baigsis, bet greičiausiai baigsis masine darbuotojų migracija iš viešojo administravimo sektoriaus į smulkų ir vidutinį verslą. Taigi, gali atsitikti taip, kad trūks mokytojų, pasieniečių, kariškių, niekas nenorės dirbti ministerijose ir departamentuose, t.y. biudžetinėse įstaigose, nes visuomenės nepagarba jiems pasieks maksimumą. Aš nesakau, kad tai bus 2018 metais, bet tai yra kylanti tendencija ir, deja niekas apie tai šiandien negalvoja. Priežastis viso to paprasta – visa Vakarų pasaulio viešojo administravimo sistema yra apgailėtinai supuvusi ir reikalauja radikalios pertvarkos. Tuo tarpu radikali pertvarka neįmanoma, nes politikai nenorės reformomis gąsdinti rinkėjų, kurių ir taip mažėja. Uždaras ratas.

Dėl galimos ekonominės krizės.

Informacija tokia, jog tai jau vyksta, tačiau mes to nematom, nes žiniasklaida tyli. Šiandieninė krizė visiškai kitokia, nei 2008 m. Tai lėtinis defoltas. Vienais metais gali pagerėti gyvenimas, kitais ženkliai pablogėti, dar kitais vėl pagerėti. Bet iš esmės mes jau krizėje, bet apie tai niekas nesako. Tik matom, kad viskas brangstą. O ką tai reiškia? Ką mums daryti? Galima pirkti auksą ir jo gaminius, kitus brangius metalus, brangakmenius. Negalima laikyti vienos didelės sumos tik viename banke. Geriau dalį pinigų išgryninti ir laikyti kur nors kitur, bet ne bankuose. Krizės apogėjus mus pasieks po 2020 metų. Laiko yra, todėl galvokime ką daryti.

Pasaulinio karo nebus.

Dar 2016 metų pabaigoje rašiau, kad 2017 metais atšils Rusijos ir Vakarų santykiai. Taip ir buvo. Netgi Lietuvos Grybauskaitė prabilo apie santykių gerinimą su Rusija. Mes žinome, kad šitas asmuo kalba tai ko reikia šeimininkams, nes dabar reikia daug papildomo muilo, kad kuo slidžiau įsiteikti tiek Europai, tiek Amerikai, tiek Rusijai. Kitaip tariant, atšilimas numatomas visais frontais ir rusai jau tikrai nebepuls, nebent kišeninių politikų galvose.

Lietuvos prezidento rinkimų kampanija prasidės skandalais ir demaskavimais. Bus stengiamasi apjuodinti ir iš žaidimo pašalinti ne sistemai atstovaujančius populiarius kandidatus. Apie pačius rinkimus ir jų rezultatus kalbėti dar anksti. Informacija kol kas tokia, kad juodasis esteblišmentas dar nesugalvojo, kas turėtų pakeisti esamą asmenį šiame poste. Iliuminatų ložėse nėra vieningo sutarimo, kas turi užimti šį postą po 2019 metų. Taigi, gali atsitikti taip, ir jūs paminėsite mano žodžius, kad Lietuva turės savo D. Trumpą. Ir tai sukels daug daugiau ašarų ir pykčio sistemininkų ložėse nei valstiečių laimėjimas praėjusiuose rinkimuose. O aš juk rašiau, kad laimės projektas. Tas projektas ir buvo valstiečiai. Tauta nekenčia sistemininkų ir tai jau ne kartą buvo įrodyta. Negi neaišku kokios tendencijos bus ir toliau?

Orai ir gamtos stichijos.

Prognozuoti orus pasidarė labai sudėtinga, nes labai sunku atskirti natūralius procesus gamtoje nuo dirbtinai keliamų. Klimatinis ginklas naudojamas jau kelis dešimtmečius ir šiandien tai įprastas dalykas. Panašu, kad ta Europos dalis, kurioje gyvename ir toliau gali būti skandinama, nes norima sukelti badą, kad ūkiai negautų derliaus, kad žmonės parduotų žemes, emigruotų iš kaimų į užsienį ar didmiesčius. Lietuvos žemės jau kažkam yra pažadėtos. Gal būt bus ir karščio bangų, ir šalčio bangų, ir liūčių, kurios niokoja augmeniją, pasėlius. Praėjusiais metais prognozuodamas 2017 metų orus daug kur suklydau. Klaidos atsirado todėl, kad orai šiais laikais padaromi dirbtinai. Tam naudojamos naujausios kabalistų technologijos. Žemės drebėjimų, vulkanų išsiveržimų, uraganų taip pat neprognozuosiu, nes tai irgi dirbtinai padaroma. Šias laikais visada reikia būti pasiruošusiam bet kokiems netikėtumams, būtina turėti namie negendančių produktų, vandens, tinkamų drabužių, grynųjų pinigų, kuro. Gyventi nepasiruošus ekstremalioms situacijoms šiandien būtų per daug neatsakinga. Gali medžiai užversti kelius, gali dingti elektra, mobilus ryšys, kitos komunikacijos. Gali būti dirbtinai keliama panika. Kadangi 2017 metų pabaigoje chazarų-rodšildų kabalinė mafija patyrė skaudžius pralaimėjimus visais frontais, bet ji dar galinga. Todėl gali smogti bet kada. Kabalistų rankose kol kas galingiausi ginklai: klimatinis, bakteriologinis, genetinis, demografinis ir kt. Jie 2018 metais dar gali parodyti savo dantis šioje laiko ir erdvės linijoje. Būkime budrūs ir išmintingi. Šmėstelėjo informacija, jog 2018 metų pavasarį Europoje gali būti planuojamas mirtino gripo protrūkis. Pasiruoškime. Jei ir neįvyks, turėsime patirtį.

Užbaikime prognozes pozityviais dalykais.

Kiekvienas galime sukurti tokią tikrovės versiją, kurioje nebūtų nei ekonominių, nei politinių, nei kitokių krizių. Jei mums patinka būti laimingais, tai ir būkime laimingais, jei patinka būti turtingais, tai ir būkime turtingais, jei norime eiti dvasios keliu ir padėti kitiems, taip ir darykime. Jei norime dalintis meile, tai ir dalinkimės. Visos kliūtys, dėl ko jūs tokiais kol kas nesate, kokiais norite būti yra virtualios. Kliūčių iliuziją sukelia čipai ir implantai subtiliuosiuose kūnuose. Jie skirti negatyvioms mintoms generuoti, kad galvotumėte apie save blogai, kad matytumėte visur kliūtis. Bet jūs galvokite apie save gerai. Tada ir prognozės bus geros, ir orai bus geri, ir nuotaika pozityvi. Pasaulis margas, reliatyvus, santykinis ir iš esmės nenuspėjamas. Kas vieniems yra nenuginčijama tiesa, tas kitiems gali būti bjaurus melas. Ypač dabartiniais laikais, kai negali pasakyti kas bus rytoj, po savaitės, ar po metų, kai prieš žmogų naudojamos technologijos, apie kurių egzistavimą jis net nežino. Bet mes galime susikurti džiaugsmo ir pozityvumo salą aplink save ir džiaugtis gyvenimu. Visi mes turime prisisiurbimų, nusiurbimo, ir kitokių interferencijų. Mes esame apraizgyti nematomais svetimų, mums nedraugiškų civilizacijų čipais ir implantais. Jie mus gaudo ir smaugia ties kiekvienu žingsniu. Bet mes galingesni už tas visas interferencijas ir kontroles. Jei mes jaučiamės laimingi, visos tos interferencijos nebetenka galių. Jie kaišios į jūsų subtiliuosius kūnus čipus ir implantus. Jie stengsis atimti laisvę ir laimę, bet jūs nepasiduokit. Kas ir kas beatsitiktų, būkite laimingi ir jauskitės laisvi. Viskas. Pasipriešinimas sistemai ir yra laimė bei totali laisvė visais įmanomais klausimais. Jauskimės laisvi, kad ir ką bedarytume. Ir nieko daugiau.

Gintaras Mikšiūnas, kvantinemagija.lt