Pirmą kartą išnagrinėta milžiniško kosminio voratinklio gijų struktūra

85% Visatos materijos yra tamsioji, nesąveikaujanti elektromagnetiškai ir neskleidžianti šviesos. Bet ir iš likusių 15% gerai žinome tik maždaug pusę. Skaitmeniniai modeliai prognozuoja, kad likusi pusė turėtų slypėti karštų dujų gijose, jungiančiose galaktikas ir jų spiečius.

Realybėje jos aptiktos tik prieš keletą metų, nes tą padaryti labai sudėtinga, mat gijos yra ypatingai karštos ir retos. Retos dujos kuria mažai spinduliuotės, nes jų yra nedaug, o karštose dujose elektronai atsiskiria nuo protonų ir pranyksta spektro linijos.

©Joshua Borrow using C-EAGLE

Dabar naujame tyrime išnagrinėta kosminio voratinklio gijų struktūra, stebint tolimą galaktikų protospiečių. Protospiečiaus SSA22 šviesa iki mūsų keliauja ilgiau nei 11,5 milijardo metų, o jo galaktikos ryškiai apšviečia aplinkines dujas. Anksčiau gijos būdavo aptinkamos pagal sugeriamą galaktikų šviesą, bet dabar pavyko pamatyti ir pačių jonizuotų dujų skleidžiamą spinduliuotę.

Nustatyta, kad kosminio voratinklio gijos driekiasi daugiau nei megaparseko atstumu nuo spiečiaus ir eina kaip tik per ryškiausias spiečiaus bei aplinkines galaktikas. Būtent tą ir prognozuoja skaitmeniniai modeliai, rodantys, kad iš gijų krentanti medžiaga gali paskatinti stiprius žvaigždėdaros žybsnius galaktikose.

Tyrimo rezultatai publikuojami Science. Publikuoja: konstanta.lt