Arbatinis grybas malšina troškulį

Grybų yra tūkstančiai rūšių, tačiau arbatinis grybas visai nepanašus į tuos, kurie dygsta miške. Arbatinis grybas pasaulyje vadinamas daugybe vardų. Jis kildinamas iš įvairiausių šalių - Indijos, Kinijos, Vokietijos, Tibeto. Teigiama, kad šiame grybe, panašiame į medūzą, kuris užauga tik skystyje, yra daug vertingų medžiagų, jis pasižymi gydomosiomis savybėmis.

Apie tai, kiek čia yra tiesos, o kiek savitaigos, kalbėjomės su Vilniaus Didžiojo universiteto Gamtos fakulteto profesore Eugenija Kupčinskiene.

Teigiama, kad naudingiausios arbatos grybo savybės gėrime pradeda kauptis tik 5-6 dieną, o vertingiausia gira tampa septintą dieną

MAITINAMAS CUKRUMI

Yra išlikę pasakojimų, kad vienas Korėjos gydytojas šio grybo arbata nuo gastrito gydė Japonijos imperatorių. Taip pat teigiama, kad vokiečiai arbatinio grybo raugintu gėrimu gydė medžiagų apykaitos sutrikimus, reumatines ligas, podagrą, skrandžio ir žarnyno ligas, o japonų geišos tikėjo, kad antpilas padės išsaugoti gražią figūrą. Juo netgi buvo šviesinama oda ir skalaujami plaukai siekiant suteikti jiems vešlumo ir blizgesio.

Arbatinis grybas liaudies medicinoje populiarus ir šiandien, žmonės dalijasi juo arba užsiaugina patys ir gydo įvairius negalavimus. „Tai specifiniai grybai, miško grybų sudėtis yra visai kitokia, arbatinių grybų pagrindą sudaro mikroorganizmai, augantys ant arbatmedžio lapų. Ant jų paviršiaus yra visokių mielių, bakterijų, juk ne visos bakterijos sukelia ligas. Šių arbatmedžio lapų paviršiaus grybų ir bakterijų yra ir ant mūsų naudojamų arbatžolių -mikroorganizmai trumpai gyvuoja ir ore, pavienių jų rūšių yra ir ant įvairių kitų augalinių maisto produktų paviršių. Grybo arbatai gaminantis būtinai reikia cukraus, juo pamaitinamos mielės ir kiti gėrimo gyventojai. Žiūrėkite, juk paėmus kokį nors vaisių ir sutrynus, po kurio laiko prasideda rūgimas, šį procesą atlieka ant vaisių paviršiaus esančios mielės - įprastiniai gyventojai, kurie, įtrūkus sugleivėjus vaisiaus luobelei lengvai prasiskverbia į vaisiaus minkštimą, ten gausu cukraus, kuriuo maitinasi mielės, skaidydamos cukrų bedeguonėje aplinkoje, mielės iš jo pagamina etilo alkoholį ir išskiria anglies dvideginį“, - pasakoja E. Kupčinskienė. Dažniausiai arbatos grybas auginamas saldžioje arbatoje, todėl gėrimas vadinamas arbatos gira.

TARSI GAZUOTAS GĖRIMAS

Teigiama, kad arbatos giroje yra daug organinių rūgščių. Viena jų - gliukurono, ji veikia kaip antioksidantas ir gali detoksikuoti organizmą. Taip pat randama įvairių vitaminų - C, B grupės, D, P. Natūraliosios medicinos atstovai tikina, kad gėrimas padeda, kai kamuoja užkietėję viduriai arba pučia pilvą, nes jame esančios medžiagos skatina virškinimo procesus. Arbata užpiltas grybas vartojamas norint sumažinti blogojo cholesterolio kiekį organizme, numesti svorio ar sureguliuoti kraujo spaudimą. Sakoma, kad antpilas gali padėti įveikti galvos skausmus, pagerina miegą, jis tinka naudoti ir kompresams. „Kai užvalgau kokio prastesnio maisto ir rėmuo graužia, paprastai viskas susitvarko, kai vakare išgeriu porą stiklinių arbatinio grybo giros. Kartą į savaitę nupilu girą ir grybą užpilu nauja arbata, todėl visada jo turiu. Girą supilu į stiklinius butelius, laikau šaldytuve ir kasdien geriu“, - pasakoja natūraliosios medicinos šalininkė.

Arbatos grybo giros vartotojai teigia, kad ji puikiai gali pakeisti gazuotus gėrimus, nes yra su burbuliukais. Stiklainio su grybu negalima uždaryti sandariai, nes turi vykti rūgimas. Auginant grybą kasdien reikia įpilti šviežios saldžios arbatos. Stiklainį su grybu reikėtų laikyti kuo toliau nuo tiesioginių saulės spindulių, geriausia - kambario temperatūroje. Pirmąsias kelias dienas besiformuojantis grybas paprastai guli ant dugno ir tik vėliau iškyla į paviršių. Teigiama, kad naudingiausios arbatos grybo savybės gėrime pradeda kauptis tik 5-6 dieną, o vertingiausia gira tampa septintą dieną. Tad vos parsinešus grybą ir pamaitinus jį atvėsinta saldžia arbata nepatariama gėrimo ragauti iškart. Į susifermentavusį gėrimą kai kurie žmonės įpjausto vaisių ar uogų, galima įberti ir džiovintų, taip pat prieskonių, žievelių, imbiero. Taip išgaunamas visai kitoks skonis.

Į arbatinį grybą panašūs dar keli žinomi grybai. Tai japonų auginamas ryžių grybas ir pieno grybas, jis auga užpiltas pienu.

VARTOTI SU SAIKU

Prof. E. Kupčinskienės įsitikinimu, arbatinis grybas yra daugiau psichologinį nei gydomąjį poveikį turintis produktas, o nesaikingas arbatos giros vartojimas kai kada gali ir pakenkti. „Žmonių žarnyno savybės labai skirtingos, vieniems labai tinka rūgštūs gėrimai, kitiems jie - kaip peilis. Dažniausiai arbatos grybą giria ir platina tie, kuriems jis buvo palankus, o tie, kuriems netiko, - tyli. Gėrimas, kuris veikia viską, neveikia nieko, jeigu tokie visagaliai grybai egzistuotų, nebereikėtų medicinos. Greičiausiai grybo arbatos gėrimas maloniai pakeičia žmogaus galvoseną, nuotaiką, numalšina troškulį. Kartais paprasčiausiai per mažai geriame, tad grybo arbata papildo mūsų organizmo vandens atsargas“, - dėsto savo nuomonę pašnekovė. Pasak jos, tarptautinėje mokslinėje spaudoje yra rašoma, kad šis grybas gali būti ir labai pavojingas sveikatai, vartojant šio grybo gali padidėti skrandžio rūgštingumas, gali sutrikti kepenų veikla, pablogėti kraujo rodikliai. „Mokslininkai pačiais naujausiais molekuliniais metodais tyrinėja šio arbatos grybo mikroorganizmų bendrijas. Jie nurodo grybo gėrime esant gana didelę laktato rūgšties koncentraciją. Rūgštėjant organizmo terpei pasireiškia laktatinė acidozė, organizme sumažėja pH, gali sutrikti kepenų veikla, pablogėti kraujo rodikliai. Paragavę vieną kitą kartą tikrai sau nepakenksime, tačiau vartoti nuolat, dideliais kiekiais, nepatartina. Lygiai taip pat būtų, jei saujomis rytume tabletes: galima sulaukti nenuspėjamo, žalingo poveikio. Tuo labiau kad tą grybą auginant kiekvieną kartą susidaro vis kitokia mikroorganizmų bendrija. Kitaip tariant, naudojant skirtingas arbatžoles, susidaro vis kitoks arbatinio grybo raugas. Ne vienas specialistas įspėja, kad reikia būti atsargiems, nes yra pasitaikę rimtų susirgimų, o pasaulyje yra užfiksuota keletas net mirtimi pasibaigusių atvejų. Deja, žmonės kartais mano, kuo daugiau, tuo geriau, kai kuriems panaši įvairovė yra kaip tikėjimas. Neretai neįvertinama sveikatos būklė, o juk nemažai ligų yra latentinės būklės, tad ilgiau pavartojus tokių neįprastų produktų, kartais jos ima ir išlenda. Todėl geriau arbatinį grybą vartoti tik pasitarus su gydytoju“, - teigia gamtos mokslų specialistė.

Kai kurių medikų teigimu, šio grybo gėrimo turėtų vengti tie, kurie serga cukriniu diabetu, skundžiasi padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, opomis, buvo patyrę insultą ir infarktą. Visiems kitiems pravartu jausti saiką ir gerti šio gėrimo ne daugiau kaip po ketvirtį stiklinės keliskart per dieną.

Teigiama, kad grybo gėrimas tinka ir grožiui puoselėti. Jis gaivina ir lygina veido odą, saugo nuo inkštirų susidarymo, padeda atsikratyti pleiskanų, juo nuplovę kojas galime sumažinti jų prakaitavimą. Išorinis arbatos grybo naudojimas mažiau rizikingas, todėl tikrai galima išbandyti.

Į susifermentavusį gėrimą galima įpjaustyti vaisių ar uogų, taip pat prieskonių, žievelių, imbiero. Taip išgaunamas visai kitoks skonis

Receptas norintiems užsiauginti grybą

Kadangi arbatinis grybas sudarytas iš acto rūgšties bakterijų ir mielių, jį galima užsiauginti, pavyzdžiui, iš prarūgusio vyno arba alaus. Įpilkite į stiklainį pusę stiklinės nepasterizuoto alaus, 2 arbatinius šaukštelius prarūgusio vyno ir įberkite 1 arbatinį šaukštelį cukraus. Gerai išmaišykite ir laikykite stiklainį šiltoje vietoje. Po kelių dienų skysčio paviršiuje susidarys plona plėvelė. Ją atsargiai perkelkite į indą su maitinamuoju skysčiu. Jam paruošti reikės apie pusę arbatinio šaukštelio arbatžolių, užplikytų 0,5 litro vandens, atvėsinę įberkite cukraus, tačiau gėrimas neturėtų būti labai saldus. Grybas ims augti, o po septynių dienų girą galima vartoti.

Leidinys "Žolelių paslaptys" Dalia VALENTIENĖ