300 000 ateivių fanatų nori šturmuoti „51 zona“

Jei apsimestume, kad nesuprantame ironijos, galėtume teigti, kad 300 000 „Facebook“ vartotojų rugsėjo 20 d. yra pasiryžę šturmuoti „51 zoną“ Nevadoje (JAV), o dar antra tiek šiuo renginiu yra „susidomėję“.

Bent taip rodo „Facebook“ įvykio „Užpulkime 51 zoną, jie vis tiek mūsų visų nesustabdys“(angl. Storm Area 51, They Can't Stop All of Us) kalendorius.

Tačiau žinoma, tai yra juokelis (būkite protingi – būdami civiliais, niekada neužpuldinėkite šios ar kokios kitos karinės bazės). „51 zona“ – tai didelė dykumos teritorija už 130 km į šiaurės vakarus nuo Las Vegaso, kurioje veikia slapta JAV karinė bazė, pagarsėjusi gerai saugomis tvoromis, radarais ir stipriai ginkluotais kariškiais, važinėjančiais baltuose JAV kariuomenės sunkvežimiuose. Nors bazė veikia jau 60 metų, jos pagrindinė paskirtis vis dar įslaptinta, o jos teritorija užverta pašaliniams, kas, žinoma, kuria baugią slaptumo aurą, kuri ištisus dešimtmečius tiesiog masinte masina sąmokslo teorijų gerbėjus.

Kas žinoma apie bazę

Štai kas žinoma apie bazę: ji yra milžiniška, jos teritorija – 1,2 mln. hektarų arba 12 950 km2. Oficialiai ji vadinasi Nevados Bandymų ir mokymų zona (angl. Nevada Test and Training Range, NTTR) ir yra Nellis Karinių oro pajėgų bazės dalis. Pasak JAV Karinių oro pajėgų, tai yra didžiausia laisvajame pasaulyje esanti jungtinė oro ir antžeminių pajėgų erdvė.

Įkurtoje 1955 m. bazėje buvo atlikta šimtai branduolinių bandymų, o taip pat tarnavo ir kaip mokymų bei bandymų bazė visų rūšių itin slaptiems „nematomiems“ skraidantiems aparatams. O jei tikite populiaria sąmokslo teorija, vienas iš tokių skraidančių aparatų buvo ateivių skraidanti lėkštė, kuri penktojo dešimtmečio pabaigoje sudužo prie Rosvelo miestelio Niu Meksiko valstijoje.

JAV karinės pajėgos teigė, kad paslaptingasis objektas iš tiesų buvo meterologinis oro balionas (1994 m. kariškiai tai patvirtino – tik tada jau ir patikslino, kad tai buvo meteorologinis balionas, skirtas dideliais nuotoliais aptikti branduolines dulkes), tačiau sąmokslo teorijų gerbėjai iki šiol tvirtina, kad iš tiesų tai buvo sudužęs ateivių laivas, kuris buvo atgabentas į „51 zoną“, ten išardytas, ištirtas ir vėl surinktas. Ši teorija itin suvešėjo devintajame dešimtmetyje, kai atsirado žmogus, žiniasklaidai papasakojęs teigęs, kad jis dirbo „51 zonoje“ ir savo akimis matė mokslininkus, atkūrinėjančius skraidančią lėkštę.

Žinoma, netrukus paaiškėjo, kad pasakotojas buvo melagis, nė karto neįkėlęs kojos į „51 zoną“ (jis melavo ir apie savo išsilavinimą bei buvusias darbovietes), bet jo istorija pritraukė pakankamai dėmesio, kad „51 zona“ visiems laikams įgytų baisios vietos dykumoje, kur mokslininkai konstruoja nežemiškus daiktus, reputaciją. Ir žinoma, vėlesni itin slaptų lėktuvų bandymai, vykę šioje bazėje, tokią reputaciją tik sustiprino.

Brangus bilietas

Savaime suprantama, paslaptinga bazės aura yra nepaneigiama. Bet kas nutiks, jei pabandytumėte be leidimo įžengti į „51 zoną“ ir atskleisti intriguojančias ateivių paslaptis? Pradžiai, jus ginkluotame patikros pukte greičiausiai sulaikys pora uniformuotų kariškių, kai tai 2016 m. nutiko porai nesėkmingų nuotykių ieškotojų, kurie bandė prasmukti pro atsarginio įėjimo stebėjimo kameras.

Kaip skelbia lentos, iškabintos palei visą bazės perimetrą, sargybiniai turi teisę į įsiveržėlius atidengti ugnį – tačiau kiek galima spręsti iš ligšiolinių incidentų, įsiveržėliams mieliau skiriamos gana įsimintinos baudos ir teisminiai nuosprendžiai. Kai prieš kelerius metus džipas su turistais atsitiktinai įvažiavo į uždraustąją bazės teritoriją, vairuotojui ir kiekvienam iš keturių likusių vairuotojų buvo skirta 650 JAV dolerių bauda. Galiausiai buvo nuspręsta, kad keleiviai buvo nekalti, todėl mokėti jiems neteko – bet vairuotojas neišsisuko nuo baudos ir jam kelerius metus buvo uždrausta į bazės prieigas vežioti turistus.

Tad jei šį rugsėjį vis dėlto planuojate prisijungti prie tariamos internautų minios, griaunančios „51 zonos“ tvoras ir skuodžiančios per dykumą link ateivių technologijas saugančių angarų – turėkite šiokių tokių santaupų vėliau už tai susimokėti.

Parengta pagal „Live Science“. Publikuoja lrytas.lt