„Avrocar“: skraidančio aparato kūrimas

Orlaivių gamintojo „Avro Canada“ slapti disko formos skraidančio aparato kūrimo darbai.

WS-606A programa - tai kažkada buvusi įslaptinta disko formos skraidančio aparato kūrimo darbų programa.

Nuo 1947-ųjų metų Kanados bendrovėje „Avro Canada“ pradėti darbai, kuriant skraidantį aparatą su oro pagalve. Šiems darbams vadovavo anglų konstruktorius Džonas Frostas. O jau 1955-ais metais ta pati mokslininkų grupė dirbo pagal programą, kuria buvo numatyta sukurti didelio manevringumo perėmimo lėktuvą, galintį išvystyti iki 2300 km/h greitį (kitais duomenimis - 419 km/h greitį, kas labiau panašu į tiesą).

Užsakovai iš Pentagono, o tiksliau

-    JAV KOP ir sausumos kariuomenės atstovai, pareiškė, kad perėmimo lėktuvas sukels revoliuciją karinių veiksmų atveju ir skrydžio metu jis „atrodys kaip NSO“.

Sis užsakymas (WS-606A programa) buvo pradėtas vykdyti, praėjus visai nedaug laiko po garsiojo Rosvelio incidento. Yra teigiama, kad būtent tuomet Pentagono žinion pateko sudužusi skraidanti lėkštė ir ateivių kūnai, kurie 1947 m. liepos 7 d. buvo aptikti už 120 km į šiaurės vakarus nuo karinės Rosvelio bazės (vėliau ši bazė buvo pervadinta į Voker Feld).

Keistas sutapimas, į kurį labai mažai kas atkreipė dėmesį, tačiau kariškių noras gauti savo reikmėms panašų „žaisliuką“ yra visiškai suprantamas.

Iš pradžių pagal WS-606A programą kuriamas skraidantis objektas turėjo būti panašus į disko formos raketą. Tačiau visuomenei susipažinti buvo pristatytas visiškai kitokios išvaizdos ir kito pavadinimo („Avrocar“) skraidantis objektas.

Istorija apie skraidančią lėkštę „Avro“ (VZ-9V „Avrocar“) Pentagono informacinės tarnybos tokia „išlaižyta“, jog nenoromis kyla klausimas: ar viskas pasakyta apie šį projektą? Negalima atmesti varianto, kad „Avrocar“ - tai tik priedanga kur kas svarbesniems darbams. Ir buvo du visiškai skirtingi projektai.

Jeigu tikėti tuo, kas rašoma Meksikos spaudoje, amerikiečiai norėjo, kad „Avro Canada“ bendrovė sukurtų disko formos raketą, galinčią skristi greičiu, artimu šviesos greičiui (!), nors aparate, apie kurį pavyko sužinoti (jo skersmuo - 5,49 m, centrinio rotoriaus skersmuo - 1,52 m, bendras svoris - 2563 kg) buvo sumontuoti trys reaktyviniai varikliai „Continental J69-T-9“. Tačiau šie varikliai negalėjo išvystyti netgi greičio, artimo garso sklidimo greičiau, o ką jau kalbėti apie greitį, artimą šviesos sklidimo greičiui.

Buvo sumanyta, kad aparatui pakilus vertikaliai, veikiančių turbinų traukos vektorius būdavo pakeičiamas ir taip buvo užtikrinama horizontali trauka.

Nors išoriškai disko formos skraidantis aparatas VZ-9V „Avrocar“ atrodė labai gražiai, tačiau skrydžio parametrai nebuvo labai geri (skrydžio metu nebuvo galima užtikrinti stabilumo).

1959 m. gruodžio 12 d. bendrovės „Avro Canada“ gamykloje Meltone buvo atliktas pirmasis skraidančio aparato skrydis. 1961 m. gegužės 17 d. buvo pradėti horizontalūs skrydžiai. Tačiau 1961-ųjų metų gruodžio mėnesį darbai buvo nutraukti, nes „baigėsi sutarties galiojimas“.

Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Yra duomenų, kad dar 1960 m. birželio 24 d. gamintojai oficialiai pripažino savo nesėkmę, o tai įvyko - atkreipkite dėmesį - metai prieš pradedant horizontalius skrydžius!

Kad ir kaip buvo iš tikrųjų, tačiau sutartis su kanadiečių bendrove baigėsi, iš visos skraidančios lėkštės sukūrimo programos liko vien tik prisiminimai. Tiesa, liko ir dokumentinių bei daiktinių programos vykdymo įrodymų: nuotraukos, filmuota medžiaga, vienas sukurtas aparatas buvo perduotas JAV armijos Transporto muziejui Virdžinijoje. O antrasis VZ-9V egzempliorius buvo paprasčiausiai sulaužytas. Taip visi oficialūs darbai šioje srityje buvo nutraukti.