Cholesterolio kiekis ir jo mažinimas

Polinkis į padidėjusį cholesterolio kiekį gali būti paveldėtas genetiškai, tačiau didžiausią įtaką turi mityba, gyvenimo būdas. Taigi tinkamai maitinantis galima jį sureguliuoti. Cholesterolio kiekį didina ne tik riebus maistas, bet ir saldumynai, kava, cukrus, maisto medžiagų trūkumas, rūkymas bei piktnaudžiavimas alkoholiu. Jei su maistu gaunama daug angliavandenių, dalis jų kepenyse paverčiama riebalų rūgštimis (trigliceridais), kurie didina išeminės širdies ligos riziką. Bendrasis cholesterolio kiekis gali būti padidėjęs dėl gerojo cholesterolio pertekliaus. Tai – geras požymis. Gerasis cholesterolis blogąjį cholesterolį iš audinių perneša į kepenis, todėl jis nesikaupia ant arterijų sienelių. Kepenyse atsipalaidavęs cholesterolis naudojamas tulžies rūgščių sintezei ar šalinamas su tulžimi. Kuo daugiau didelio tankio lipoproteinų, t. y. gerojo cholesterolio, tuo daugiau jo šalinama iš organizmo. Todėl tiksliausias cholesterolio tyrimas gaunamas atlikus lipidogramą.

Mūsų organizme 2/3 cholesterolio pagamina kepenys, o 1/3 cholesterolio gauname su gyvūninės kilmės produktais. Suvalgius daug riebaus maisto, sudeginama tik nedidelė dalis jame esančių riebalų, likę riebalinių nuosėdų pavidalu kaupiasi ant kraujagyslių sienelių. Dėl padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje kraujagyslės tampa pažeidžiamos jau ankstyvame amžiuje, todėl padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Nuo trisdešimties metų sveikam žmogui cholesterolio kiekį kraujyje reikėtų tirti kas trejus metus.

Cholesterolio kiekį ypač turėtų sekti moterys prasidėjus menopauzei, nes kiaušidės neišskiria pakankamo kiekio estrogenų. Todėl moters organizmas praranda natūralų vaistą, saugantį nuo išeminės širdies ligos. Dėl estrogenų sekrecijos gali padidėti blogojo cholesterolio (mažo tankio lipoproteinų) kiekis kraujyje net ir tinkamai maitinantis, nevalgant riebaus maisto. Kiekvieno žmogaus organizme yra 140-150 g cholesterolio (ypač jo gausu smegenyse, kepenyse, inkstuose). Nedidelis jo kiekis vadinamas geruoju. Tai biologiškai aktyvi, į riebalus panaši medžiaga, kurią gamina kepenys. Cholesterolis organizmui būtinas – be jo nesigamintų antinksčių ir lytiniai hormonai, vitaminas D ir kt. Be to, gerasis cholesterolis neleidžia blogajam kauptis arterijų sienelėse – pagerina kraujo apytaką. Gerąjį cholesterolį, kuris saugo nuo miokardo infarkto, insulto ir kitų ligų, skatina gamintis netik sveika mityba, bet ir reguliari mankšta, aktyvus gyvenimo būdas.

Normalus cholesterolio kiekis kraujyje 3 – 5,2 mmol/l. Jei jo kiekis yra padidėjęs, būtina keisti mitybą, gyvenimo būdą ir profilaktiškai vartoti augalinės kilmės preparatų, kurie padeda mažinti cholesterolio perteklių kraujyje.

Per dieną nepatartina gauti daugiau kaip 200 mg cholesterolio. 100 g kiaulių kepenų yra 350 mg, kiaušinyje – 350 mg, 100 g sviesto – 280 mg, 100 g riebios grietinės – 180 mg, 100 g riebios varškės – 60 mg cholesterolio! į valgiaraštį patartina įtraukti rupios duonos, kruopų, daržovių – skaidulinės medžiagos mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Per dieną sveikam žmogui, nesergančiam virškinimo trakto ligomis, reikėtų suvartoti apie 30 g skaidulų turinčių produktų. Cholesterolio kiekį kraujyje mažina lecitinas, kurio yra vaisiuose, riešutuose, gemaluose ir kt.