Dievo lazda - daiktas iš ateities?

Biblijoje aprašyta nemažai stebuklų. Pavyzdžiui, paslaptinga Mozės lazda, kurią jam įteikė pats Dievas. Šia lazda buvo galima vandenį paversti krauju, iššaukti krušą, iš uolos išspausti vandenį...

Įdomu tai, kad dabartiniu metu daugelis šių stebuklų gali būti paaiškinti moksliškai. Tai reiškia, kad Mozės lazda buvo tik instrumentas, tik toks tobulas, kad mūsų civilizacija dar nepasiekė tokio lygio, kad galėtų sukuri kažką panašaus...

Dievo įsakymu

Stebuklingoji dievo lazda pirmą kartą paminėta Penkiaknygėje, kurią parašė pranašas Mozė, ir tai jis padarė patartas ar palieptas paties Dievo („Ir pasakė Dievas Mozei: užrašyk tai atminčiai knygoje“). Religijos tyrinėtojai mano, kad aprašytieji įvykiai vyko XV amžiuje prieš mūsų erą.

Kas buvo Mozė? Jis gimė Egipte, kuriame daug amžių prieš jo gimimą rado prieglaudą judėjai, tapę tenai vergais. Nors jiems teko labai sunkiai ir daug dirbti, patirti žiaurią priespaudą, žydų gentis taip išsiplėtė, kad Egipto karalius nusprendė juos išnaikinti.

Motina naujagimį Mozę paslėpė ir nuo visų slapstė tris mėnesius. Po to, kai ilgiau slėpti buvo nebeįmanoma, ji paėmė iš nendrių nupintą krepšį, paguldė į jį savo kūdikį ir paliko upės pakrantėje, kur netrukus krepšį su kūdikiu aptiko faraono dukra. Ji pagailėjo mažylio, kuris jai „tapo tarsi sūnus“.

Kai Mozė užaugo, kartą pamatė, kaip yra engiami jo broliai - Izraelio sūnūs. Busimasis pranašas tapo liudininku, kaip egiptietis muša jo tautiečius. Mozė užmušė skriaudiką ir buvo priverstas bėgti į Medianą, kur susituokė ir susilaukė sūnaus.

Tuo metu Egipte žydai toliau buvo persekiojami. Jie dejavo ir aimanavo, skųsdamiesi savo gyvenimu, kol kartą juos išgirdo Dievas.

Šviesa iš krūmo

Ir pasirodė Dievas Mozei bei liepė jam išvesti žydus iš Egipto į „gerą ir erdvę žemę, kur tieka pieno upės, o krantai yra iš medaus“. Dievas pažadėjo savo palaikymą ir pagalbą.

Jau pats Dievo pasirodymo Mozei procesas patvirtina teoriją, kad Dievas buvo aukšto išsivystymo lygio civilizacijos atstovas, besinaudojantis įvairiais techniniais prietaisais, kurie senovės žmonėms atrodė stebuklingi.

Dievas ir jo angelas Mozei pasirodė nepaprastu būdu: „Ir pasirodė jam Viešpaties angelas ugnyje spygliuotuose krūmuose. Ir pamatė jis, kad spygliuotas krūmas dega ugnimi, tačiau nesudega. Mozė pasakė: eisiu ir pažiūrėsiu į šį didį reiškinį, kodėl krūmas nedega“.

Gali būti, kad XV amžiaus prieš mūsų erą gyventojui ryški šviesa, nuo kurios neužsidega medžiai, atrodė kažkas nepaprasta, tačiau mūsų dienomis tai visiškai įprastas dalykas - netgi keliaudami į gamtą su savimi pasiimame prožektorius su elementais, galinčiais ryškiai apšviesti apylinkes. Tačiau, sprendžiant iš visko, civilizacija, kurią atstovavo dievas, buvo kur kas labiau išsivysčiusi už dabartinę žmoniją, nes mes jos dar neprisivijome - ir tuo mes dar įsitikinsime.

Faraono gyvatė

Taigi, Mozė sutiko išvesti žydus iš Egipto - padedant Dievui. Tam, kad galėtų įbauginti egiptiečius ir kad gentainiai patikėtų Moze, Dievas jam davė stebuklingą lazdą, kuri galėjo daryti stebuklus, pavyzdžiui, vandenį paversti krauju. Netgi visiškai fantastiškas dalykas - lazda galėjo pavirsti gyvate!

Atrodo, visa tai fantastika, tačiau pabandykime į šiuos stebuklus pažvelgti moksliškai. Netgi esant dabartiniam mokslo ir technikos išsivystymo lygiui galima paaiškinti kai kurias nepaprastas lazdos savybes ir metamorfozes.

Daugelis kažkodėl nežino, kad dabartiniu metu praktiškai bet kuris mokinys gali vandenį paversti „krauju“ -tiksliau, labai panašiu į jį skysčiu. Tam pakanka sumaišyti geležies chloridą ir amonio (arba kalio) tiocianatą. Taip pat paprasta „kraują“ paversti vandeniu, įbėrus į jį natrio fluorido. Tai gana nesudėtingi triukai, kuriuos pasirodymu metu naudoja fokusininkai. Jeigu būtų panaudojamas pakankamas kiekis nurodytų cheminių medžiagų, tai „krauju“ paversti galima visą upę !

Pavirtimas gyvate - labai įdomi, tačiau visiškai įprasta cheminė reakcija. Paėmus gabaliuką gyvsidabrio (arba kalcio) tiocianato ir jį pakaitinus, jis pradeda labai greitai irti, pavirsdamas vingiuota judančia porėta mase, kuri labai primena besirangančią gyvatę!

Dešimt Egipto bausmių

Taigi, kartais mitiniai stebuklai visiškai nėra stebuklai, o tik paprasčiausios cheminės reakcijos. Tačiau, ko gero, Mozės stebuklinga lazda buvo labai sudėtingas įrenginys, kurio šiuolaikinis mokslas dar nesugeba sukurti. Visi aprašytieji fokusai su lazda tiek pat susiję, kiek ir, pavyzdžiui, Aleksandro Belo sukurtas telefonas su šiuolaikiniais išmaniaisiais telefonais.

Pasvarstykite patys - Mozės lazda galėjo dieną paversti naktimi, pasiųsti skėrių būrius arba „smėlio muses“ ir iššaukti didžiulę krušą. Galima paskaityti apie dešimt Egipto bausmių, kurios turėjo išgąsdinti faraoną ir egiptiečius.

Tiesa, oro sąlygų valdymas mūsų laikais jau nebėra fantastika. Pavyzdžiui, galima išsklaidyti debesis specialiais reagentais, beriamais iš lėktuvo.

Gal būt su lazda tai irgi buvo galima atlikti, tik atstumu, tarsi kokiu nuotolinio valdymo pultu. Mokant „valdyti“ vėją ir lietų, į tam tikrą vietovę galima pasiųsti varles ar muses - stiprus vėjas iš pelkių gali susiurbti vandenį su varlėmis, kurios paskui nukrenta ant žemės kartu su lietumi. Ir tai yra visiškai realūs atsitikimai. Tačiau vis tik domina klausimai - kaip iš tikrųjų veikė stebuklinga lazda, kas ji buvo?

Mažesni už atomą

Žinoma, kol kas mes negalime suprasti Mozės lazdos veikimo principo, nes dar nesame pasiekę tokio technikos išsivystymo lygio. Tačiau kai ką jau galime pabandyti paaiškinti. Pavyzdžiui, Dievo lazda galėjo, be kitų dalykų, vienas medžiagas paversti kitomis.

Kaip mes žinome, medžiagos sudėtis priklauso nuo atomo branduolio krūvio. Būtent šiuo principu cheminiai elementai sudėlioti Mendelejevo lentelėje. Tai reiškia, jeigu pavyktų pakeisti branduolio krūvį, medžiaga taptų visiškai kitokia.

Jau XX amžiuje buvo atliekami bandymai, siekiant pakeisti medžiagos struktūrą, netgi pavyko išgauti dirbtinį auksą, neutronus bombarduojant gyvsidabrio ir švino branduolius. Tačiau šis būdas pasirodė besąs brangesnis už tikrojo aukso gavybą, todėl jis pramoniniu būdu nebuvo pradėtas naudoti.

Tačiau negalima atmesti prielaidos, kad ateityje gali būti atrastas paprastesnis medžiagos pakeitimo būdas - ir visai kitame medžiagos struktūros lygyje. Dabartiniu metu aktyviai vyksta darbai, kuriais nagrinėjamos ne vienos hipotetinės dalelės savybės. Pavyzdžiui, tai gali būti geidžinas, čardžinas, gliuinas, gravitinas, higsingas. Garsusis Higso bozonas jau beveik aptiktas didžiajame androidų greitintuve (beveik, nes dabartiniu metu vyksta kruopšti eksperimentų, kurių metu buvo aptikta kažkokia nauja dalelė, rezultatų analizė). Beje, Higso bozonas dažnai yra vadinamas Dieviškąja dalele, nes yra manoma, kad būtent ši dalelė suteikia masę elementariosioms dalelėms.

Teoriškai šie tyrimai gali parodyti kol kas mokslui nežinomus būdus vienas medžiagas pakeisti kitomis, įsiterpiant į medžiagos struktūrą pačių mažiausių dalelių lygyje. Arba iš viso pašalinti jų masę - juk senovės dievai aiškiai žinojo antigravitacijos paslaptis... Gali būti, kad Dievo lazda tai ne kas kita, o iki šiol neišrastas prietaisas, galintis pakeisti medžiagas kažkokios dar mums nežinomos energijos pagalba...

Stebuklingoji Dievo lazdelė

Dar vienas įdomus dalykas -Biblijoje rašoma, kad panašias stebuklingas lazdas turėjo ne tik Dievas, bet ir egiptiečiai: „Ir numetė Aaronas savo lazdą prieš faraoną ir prieš jo vergus, ir pavirto ji gyvate. Ir sukvietė faraonas išminčius ir stebukladarius; ir Egipto magai tą patį padarė savo kerais: kiekvienas jų numetė savo lazdą, ir pavirto jos gyvatėmis“.

Čia nėra nieko labai keisto. Egipto mitologijoje pasakojama apie daugybę panašių stebuklų, savus Dievus ir savas stebuklingas lazdas, netgi yra iš senovės išlikę nemažai jų atvaizdų. Mitai apie analogiškas stebuklingas lazdas ir jų atvaizdai išliko senosiose Indijos, Šumerų, Mezoamerikos kultūrose.

Įdomu tai, kad valdyti orą galėjo daugelio senųjų civilizacijų dievai, ir tai jie atliko, panaudodami keistus prietaisus...

Senovės graikai pasakojo apie stebuklingą lazdą kaducėjų, kuria buvo atliekami įvairūs stebuklai. Kaducėjaus aprašymas labai primena Mozės lazdos aprašymą.

Kaducėjus primena lazdą, kurią spiralėmis apsivijusios gyvatės. Tai labai primena kūginę spiralinę anteną - yra apie ką pagalvoti smalsiems tyrinėtojams.

Beje, kaducėjaus simbolis yra paplitęs ir mūsų dienomis. Jis dažnai naudojamas įvairiose emblemose ir miestų herbuose. Pavyzdžiui, kaducėjus yra pavaizduotas Ekvadoro herbe - laive vietoje stiebo stovi kaducėjus.

Įdomu tai, kad senovės stebuklingos lazdos, paslaptingų dievų atributai, tapo mūsų nuo vaikystės žinomos stebuklingos lazdelės prototipu, kuria galima daryti bet kokius stebuklus.

Kas žino, gal iš tiesų mokslininkams pavyks sukurti stebuklingą lazdelę, kuria bus galima valdyti orą, skaldyti uolas ir kurti daugybę kitokių stebuklų.