Kaip normalizuoti kraujospūdį be vaistų

Susitvarkykite kraujospūdį be vaistų.

Normalaus kraujospūdžio ribos nuolat keičiamos. Pagal naujausias JAV gaires dabar pusė visų suaugusiųjų turi pavojingai aukštą kraujospūdį ir visą likusį gyvenimą turėtų vartoti vaistus. Vis dėlto gydytojų skiriami medikamentai turi alternatyvą.

Jei iki šiol neturėjote aukšto kraujospūdžio, gali būti, kad turėsite tokį, jei ir kitos šalys paseks Amerikos pavyzdžiu. Naujose gairėse, kurias Amerikos širdies asociacija (The American Heart Association -AHA) patvirtino kasmečiame susirinkime 2017 metų lapkritį, yra iš esmės sumažintas kraujospūdžio rodmenų slenkstis, kuris laikomas hipertenzijos rodikliu. Tai reiškia, kad vien Amerikoje 600 tūkst. padidėjo tų žmonių skaičius, kurie nedelsiant turėtų pradėti vartoti antihipertenzinius preparatus.

Naujoji definicija tiesiogine to žodžio prasme per vieną naktį pusę visų suaugusiųjų padarė ligoniais, turinčiais pavojingai aukštą kraujospūdį. Pagal šias naujausias gaires iš viso apie 30 mln. amerikiečių dabar turi per aukštą kraujospūdį. Gali būti, kad daliai iš jų gydytojai patars kontroliuoti padėtį, keičiant gyvenimo būdą ir mitybą, tačiau daugumai bus tiesiog išrašomas vaistų receptas.

Naujausios gairės dabar aukštu vadina kraujospūdį, siekiantį 130/80 ar aukštesnę ribą, - tai yra gerokai žemiau nei prieš 3 metus nustatytas rodmuo 150/90, ir faktiškai tai žemiausias slenkstis, koks kada nors buvo taikomas padidėjusiam kraujospūdžiui.

Medikai tvirtina, kad vidutiniškai trečdalis suaugusiųjų serga hipertenzija - liga, kuri dažnai vadinama „tyliuoju žudiku“, nes ji žaloja širdį ir arterijas. Šiuolaikinėje medicinoje manoma kad aukštas kraujospūdis gali būti infarkto, širdies ydos, insulto ir inkstų ligų pranašas, deja, aiškinimas, koks kraujospūdžio rodmuo jau yra per aukštas, dažnai yra susijęs su mada ir su mokslininkų pozicija. Tarkim, praeito

amžiaus devintąjį dešimtmetį hipertenzijos diagnozė buvo skiriama, kai kraujospūdžio rodmenys buvo 160/100 (pirmas skaičius rodo sistolinį spaudimą, susidarantį širdies raumens kontrakcijos metu, kai širdis išstumia kraują iš kairiojo skilvelio, o antras - diastolinį spaudimą, susidarantį, kai širdies raumuo atsipalaiduoja).

Rodmenų sumažinimas - tikros aukso kasyklos antihipertenzinių preparatų, pvz., angiotenzino konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorių, beta blokatorių, kalcio kanalų blokatorių ir diuretikų (šlapimą varančių medikamentų) gamintojams.

Šiuo metu kraujospūdį mažinančių medikamentų pardavimo apimtys išsivysčiusioje pasaulio dalyje siekia 26 mlrd. USD per metus, padarant tai viena pačių pelningiausių receptinių vaistų grupe. Su naujomis gairėmis šios apimtys tik didės. Deja, antihipertenziniai preparatai, kuriuos geria aukštą kraujospūdį turintys asmenys, neretai padidina riziką patirti infarktą, nuo kurio, kaip jie tiki, šie vaistai išgelbės. Vienas iš antihipertenzinių vaistų tipų -kalcio kanalų blokatoriai - iš tikrųjų trigubina minėtą riziką.

Aukštas kraujospūdis laikomas viena labiausiai paplitusių sveikatos problemų, su kuriomis žmogus susiduria sendamas, tačiau standartinis kraujospūdžio matavimo metodas turi tokių didelių trūkumų, jog milijonai žmonių galvoja - jų sveikatai yra kilęs pavojus, ir ima gerti vaistų, nors jų jiems nereikia. Nepaisant to, ką sako gydytojai, jų sveikatai gali nebūti jokio pavojaus, ir jie gali turėti visus šansus gyventi tiek pat ilgai, kiek ir asmenys su „normaliu“ kraujospūdžiu. Iš tiesų, kadangi dažnai kraujospūdžio matavimų rezultatai būna klaidingi, galima drąsiai sakyti, kad didžioji dalis hipertenzijai gydyti išrašytų receptų yra nereikalingi.

Nežiūrėdama klaidų, AHA tvirtina: hipertenzija yra lengvai aptinkama ir dažniausiai taip pat lengvai valdoma liga; tuo pat metu asociacija pripažįsta, kad mirštamumo nuo hipertenzijos lygis per 10 metų (nuo 1996 iki 2006 metų) JAV išaugo 19,5 proc. Iš tikrųjų tik nedidelės dalies asmenų (nuo ketvirtadalio iki trečdalio), kurie vartoja vieną ar kelis medikamentus, kraujospūdis yra valdomas.

Išvada: matavimai abejotini, vaistai - neveiksmingi, o, jei tikrai turite aukštą kraujospūdį, jį galima gana nesunkiai sumažinti iki normalaus, įdiegiant į gyvenimo būdą kelis paprastus pokyčius.

Kodėl kraujospūdis galėtų nebūti toks aukštas

Atskleisime 3 geras priežastis, kodėl nereikėtų aklai pasikliauti kraujospūdžio matavimais, bet atlikti išsamesnį patikrinimą, prieš pradedant gerti vaistus savo būklei reguliuoti.

Iš ryto kraujospūdis būna aukštesnis, jis gali skirtis abiejose rankose. Didžiulę įtaką jam gali turėti taip pat emocijos (pvz., streso sukeltas nerimas).

1. Kraujospūdis nėra nekintantis. Jis kyla ir krinta visą dieną, priklausomai nuo asmens paros ritmo ir net nuo nuotaikos. Iš ryto kraujospūdis būna aukštesnis, jis gali skirtis abiejose rankose. Didžiulę įtaką jam gali turėti taip pat emocijos (pvz., streso sukeltas nerimas), pilna šlapimo pūslė, tai, ar per valandą iki kraujospūdžio matavimo žmogus kažką valgė, gėrė ar rūkė. Net emocionalus pokalbis prieš tikrinant gali trumpam padidinti kraujospūdį 50 proc. Taip pat sėdėjimas poliklinikoje ir laukimas, kol gydytojas išmatuos kraujospūdį, gali priversti sistolinį spaudimą (pirmą skaičių) padidėti - šis fenomenas vadinamas baltojo chalato hipertenzija. JAV Konektikuto universiteto Peto ir Džimio Kalhaunų kardiologijos centro (The University of Connecticuts Pat and Jim Calhoun
Cardiology Center) klinikinės hipertenzijos ir širdies ligų specialistas profesorius Williamas Whiteas mano, kad kraujospūdis per parą gali kaitaliotis net iki 30 mmHg. (1)

2. Gydytojai išrašo vaistus remdamiesi klaidingais matavimais. Pagal teoriją, kuri vadinasi izoliuota sistolinė hipertenzija (ISH), sistolinis spaudimas yra vienintelis rodmuo, kuris svarbus po 50-ies metų amžiaus. Diastolinis rodmuo senstant nebeturi didelės reikšmės, ypač vyrams.

3. Prietaisai ir net metodas, kuriuo nustatomas kraujospūdis, yra beviltiškai netikslūs. Jau minėtas prof. W White҆as pavadino sfigmomanometrą - tipišką kraujospūdžio matuoklį su manžete - blogiausiu medicinos išradimu.

Svarbus tik pirmas skaičius

Per prestižinį Freiminghamo tyrimą (Framingham Heart Study), per kurį išanalizuoti 5000 JAV Masačusetso valstijos Freiminghamo miesto gyventojų širdies ir kraujagyslių ligų aprašai nuo 1948 metų, apskaičiuota, kad 65 proc. iš visų hipertenzijos atvejų tarp senjorų sukėlė ISH -padidėjęs sistolinis spaudimas kartu su padidėjusiu pulso spaudimu (tai skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio spaudimų). Deja, klinikinėje praktikoje nepriimta fokusuotis tik į sistolinį spaudimą. (2)

JAV Mineapolio universiteto (The University of Minneapolis) mokslininkai apskaičiavo, kad apie 100 mln. amerikiečių ir 20 mln. britų turi normos neatitinkantį kraujospūdį, kuris nekelia grėsmės nei jų sveikatai, nei numatomai gyvenimo trukmei, vis dėlto paverčia juos vaistų nuo hipertenzijos vartojimo kandidatais. Turint omenyje naująsias gaires, pagal kurias reikia nustatyti hipertenziją, šis skaičius dar didės.

Mokslininkai, vadovaujami Brento Tayloro, analizavo beveik 14 tūkst. amerikiečių sveikatą ir gyvenimo trukmę, taip pat jų sistolinį ir diastolinį spaudimą pagal amžių ir mirštamumo rodiklius (tyrimo dalyvių amžius buvo 25-75 metai, o jų kraujospūdis buvo skirtingas), ir aptiko keistą faktą. (3) Tarp tyrimo dalyvių, kurių amžius - daugiau nei 50 metų, buvo matyti aiškus ryšys tarp diastolinio spaudimo ir mirštamumo -juo didesnis diastolinis spaudimas, tuo didesnė mirties rizika, ypač jei rodiklis - aukštesnis nei 90 mmHg. Tačiau ši grėsmė Visiškai išnyko, kai buvo atsižvelgta ir j sistolinį spaudimą. Normalus sistolinis spaudimas neutralizavo diastolinį rodiklį, kuris tradicinėje medicinoje laikomas pavojingu gyvybei.

Tyrėjai nustatė, kad net aukštas diastolinio kraujo spaudimo rodmuo, tradiciškai laikomas hipertenzijos požymiu, neturėjo poveikio sveikatai ateityje.

Iš tikrųjų tyrėjai išsiaiškino, kad žmonėms, kurie vyresni nei 50 metų, daug svarbesnis rodiklis yra sistolinis spaudimas. Diastolinis spaudimas tada neturi reikšmės. Tačiau to negalima sakyti apie asmenis, kurie jaunesni nei 50-ies metų. Tai ragina manyti, jog būtinas visai kitoks kraujospūdžio matavimo būdas, o rodiklius reikia sieti ir su amžiumi, ir galbūt su lytimi, nes paaiškėjo, kad vyrams sistolinis spaudimas dar svarbesnis.

Leidžia prognozuoti ligą

ISH teorija pasidarė svarbesnė kaip tik pastaruoju metu, nes įrodymai liudija, kad ji padeda tiksliai prognozuoti susirgimo riziką, ypač, kai kalbama apie senjorus. Mokslininkai iš Leveno universiteto (The University of Leuven) Belgijoje analizavo aštuonis atskirus tyrimus ir patikrino beveik 16 tūkst. žmonių sveikatos duomenis, kurių amžius 60 ir daugiau metų, o kraujospūdžio rodmuo 160/95 mm/Hg ar daugiau. Tyrėjai konstatavo, kad mirtinas ir nemirtinas širdies būklės komplikacijas buvo galima tiksliai prognozuoti tik pagal sistolinį spaudimo rodmenį. Sistolinio kraujo spaudimo padidėjimas 10-čia mmHg atitiko beveik 10 proc. didesnę riziką, o diastolinis rodmuo nedavė naudingų nuorodų, kad ateityje galėtų kilti sveikatos problemų dėl širdies. (4)

Belgų mokslininkai padarė išvadą, kad gydytojai klaidingai spręsdavo dėl grėsmės sveikatai ir be reikalo skirdavo antihipertenzinių vaistų, nes jie atsižvelgdavo ir j sistolinį, ir į diastolinį rodmenis.

Japonijos mokslininkai taip pat konstatavo, kad sistolinis kraujo spaudimas vienas gali tiksliai parodyti sveikatos problemas ir jauniems, ir senyviems žmonėms. Japonų tyrimas truko 19 metų, jame dalyvavo beveik 3800 visų amžių vyrų. Tyrėjai išsiaiškino, kad padidėjęs sistolinis spaudimas buvo nepriklausomas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, o aukštesnis diastolinis rodmuo nepriklausomai nuo amžiaus neturėjo reikšmės. Aukštas sistolinis spaudimas 30-64 metų amžiaus vyrams širdies ir kraujagyslių ligų riziką padidino 1,5 karto, 64-74 metų amžiaus vyrams - 1,7 karto, o tiems, kurie vyresni nei 75-erių -1,2 karto. (5)

Prancūzų tyrėjai žengė dar toliau ir ragino manyti, kad normalus diastolinis spaudimo rodmuo yra net pavojingesnis už padidėjusį. Tyrėjai peržiūrėjo duomenis apie beveik 125 tūkst. vyrų ir moterų (visi dalyviai 8 metus trukusio tyrimo pradžioje buvo sveiki) ir konstatavo, kad sistolinio spaudimo padidėjimas buvo tiesiogiai susijęs su širdies liga ir mirtimi.

Savo ruožtu, jei sistolinis spaudimas buvo normalus, diastolinis rodmuo neturėjo reikšmės. Tyrėjai nustatė, kad net aukštas diastolinio kraujo spaudimo rodmuo, tradiciškai laikomas hipertenzijos požymiu, neturėjo poveikio sveikatai ateityje. Iš tikrųjų vyrams (moterims - ne) normalus diastolinis rodmuo buvo net pavojingesnis, jei buvo padidėjęs ir sistolinis spaudimas. Mažiau pavojingas tokiu atveju buvo nežymiai padidėjęs diastolinis spaudimas. (6)

Beta blokatoriai, diuretikai, rezerpinas, metildopa ir klonidinas - tai vaistai, kurie paprastai išrašomi hipertenzijai mažinti. Iš tikrųjų nė vienas iš jų nereguliuoja kraujospūdžio.

Vaistai neveikia

Beta blokatoriai, diuretikai, rezerpinas, metildopa ir klonidinas - tai vaistai, kurie paprastai išrašomi hipertenzijai mažinti. Deja, jie visi yra susiję su kitomis problemomis, pvz., gali sukelti depresiją, impotenciją, seksualinę disfunkciją, apetito stoką, pykinimą ir nuovargį. Iš tikrųjų nė vienas iš šių preparatų nereguliuoja kraujospūdžio.

Per tyrimą, kuriame dalyvavo 2000 dalyvių, turinčių aukštą kraujospūdį iš 13 įvairių gydytojų praktikų Anglijoje, analizuodami šių asmenų sveikatą, tyrėjai konstatavo, kad tik šiek tiek daugiau
nei pusei pacientų, vartojusių antihipertenzinių vaistų, pavyko pasiekti vidutiniškai normalų kraujospūdžio lygį. (7)

Net patį mažiausią tikslą, kurį kadaise nustatė JAV trečioji nacionalinė sveikatos ir mitybos tyrimų apžvalga (NHANES III) - kraujospūdį, kuris mažesnis nei 140/90 mmHg, - pajėgė pasiekti tik 27 proc. pacientų, kurie vartojo vaistus. (8)

Apžvalgoje apie daugiau nei 18 tūkst. pacientų, kuri buvo parengta iš 26 pasaulio šalių, išskyrus JAV, atskleista, kad tik trečdaliui pacientų pavyksta pasiekti gydytojo rekomenduojamą kraujospūdžio rodmenį. (9)

Trūksta įrodymų, kad antihipertenziniai vaistai labai padėtų, užtat daug kas rodo, kad jie yra kenksmingi. Ką gi jie padaro?

Diuretikai

Saugiais laikomi šlapimą varantys preparatai iš tikrųjų gali sukelti 32 proc. didesnę riziką susirgti cukriniu diabetu, palyginti su placebu ar beta blokatoriais.(10)

Beta blokatoriai

Šie medikamentai padidina insulto riziką ir nesumažina kraujospūdžio - tai rodo apžvalga apie tyrimus, kuriuose dalyvavo daugiau nei 100 tūkst. asmenų. (11) Devynių tyrimų apžvalga, aprėpusi 10 529 pacientus, kurie vartodavo beta blokatorius prieš širdies operaciją (kaip tai rekomenduoja ir Amerikos, ir Europos gairės), parodė 27 proc. didesnį mirštamumą nuo insulto ir hipotenzijos (pavojingai žemo kraujospūdžio) tarp asmenų, vartojusių šiuos medikamentus. (12) Didžiojoje Britanijoje Britų hipertenzijos sąjunga (The British Hypertension Society) jau 2006 metais atsisakė beta blokatorių kaip pirmo poreikio vaistų nuo hipertenzijos, tačiau šie medikamentai vis dar reguliariai taikomi kitur pasaulyje.

AKF inhibitoriai

AKF inhibitorius pacientai paprastai blogai toleruoja, ir jie sukelia šalutinius reiškinius, pradedant hipotenzija, infarktu, hepatitu ir gelta, baigiant pasimetimu, ūminiu inkstų nepakankamumu ir impotencija.

Kaip saugesnė alternatyva buvo sukurti angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB), tačiau tyrimai ragina manyti, kad jie yra tokie pat pavojingi, kaip ir AKF inhibitoriai. Valsartanas gali padidinti infarkto riziką 19 proc., o kandesartanas - dar vienas ARB - 36 proc. padidina širdies priepuolio tikimybę. (13)

Išanalizavus 42 tyrimų rezultatus, kuriuose dalyvavo beveik 200 tūkst. pacientų, turinčių padidėjusį kraujospūdį, buvo matyti, kad nedidelės diuretikų dozės veikia taip pat veiksmingai, kaip bet kuris naujasis preparatas (pvz., kalcio kanalų blokatoriai, AKF inhibitoriai ir ARB).

Nauji įrodymai liudija, kad olmesartanas - ARB ir vienas iš pasaulyje plačiausiai taikomų preparatų nuo aukšto kraujospūdžio - sukelia sunkių skrandžio problemų, imituodamas celiakiją (įskaitant ir tokiais simptomais kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir kūno svorio netekimas). Be to, mokslininkai daro prielaidą, kad šie vaistai taip pat galėtų padidinti mirštamumo riziką tarp asmenų, kurie serga II tipo cukriniu diabetu. (14)

AKF inhibitorius pacientai paprastai blogai toleruoja, ir jie sukelia šalutinius reiškinius, pradedant hipotenzija, infarktu, hepatitu, baigiant ūminiu inkstų nepakankamumu ir impotencija.

Vaistų deriniai

Kadangi pavieniai medikamentai dažniausiai neveikia, Europos gerosios praktikos gairės rekomenduoja vartoti daugiau nei vieną vaistą, ypač jei paciento kraujospūdis yra aukštas ar normalus ir jis jau anksčiau sirgo širdies ar kraujotakos ligomis. (15) Trys dažniausiai taikomos dviejų vaistų grupių terapijos yra diuretikų ir kalcio kanalų blokatorių, beta blokatorių, AKF inhibitorių arba ARB deriniai.

Diuretiko ir kalcio kanalų blokatoriaus derinys gali žymiai padidinti širdies priepuolio riziką. Per tyrimą, kuriame dalyvavo 335 hipertenzija sergantys pacientai, kurie vartojo kalcio kanalų blokatorius su diuretiku arba be jo, jų infarkto rizika padidėjo 60 proc. Panašūs rezultatai buvo ir 384 pacientų grupėje, kurie vartodavo kalcio kanalų blokatorius kartu su beta blokatoriumi. (16)

JAV mokslininkai iš Vašingtono universiteto Sietle (The University of Washington in Seattle) konstatavo dar didesnę riziką - vartojant diuretiką kartu su kalcio kanalų blokatoriumi, infarkto tikimybė beveik padvigubėjo. (17)

Šie vaistai ne tik be saiko vartojami didžiuliais kiekiais, dažniausiai jie visai nebūna reikalingi, jei kraujospūdis yra tik truputį padidėjęs. Per vieną tyrimą mokslininkai konstatavo, kad beveik pusė asmenų, vyresnių nei 50-ies metų amžiaus, metus po to, kai jie liovėsi vartoję vaistus, turėjo normalų kraujospūdį.

Ir netgi tada, jei jūsų kraujospūdis yra aukštesnis nei 140/90 mmHg ir nerimaujate, kad tai gali sukelti infarktą ar insultą, keliais paprastais gyvenimo būdo pokyčiais dažniausiai pavyksta jį normalizuoti.

Lynne McTaggart, Bryanas Hubbardas

NUORODOS   

1. J Manag Care Pharm, 2007; 13 [priedas S-b]:S34-9
2. Drugs Aging, 2003; 20:277-86
3. J Gen Intern Med, 2011; 26:685-90
4. Lancet, 2000; 355:865-72
5. J Hypertens, 2006; 24:459-62
6. J Am Coll Cardiol, 2001; 37:163-8
7. Lancet, 1994; 344:1019-20
8. J Am Coll Cardiol, 1999; 34:1360-2
9. J Hum Hypertens, 2010; 24:336-44
10. J Am Coll Cardiol, 1999; 34:1360-2
11. Lancet, 2005; 366:1545-53
12. Heart, 2014; 100:456-64
13. BMJ, 2004; 329:1248
14. Mayo Clin Proc, 2012; 87:732-8
15. J Hypertens, 2007; 25:1751-62
16. JAMA, 1995; 274:620-5
17. BMJ, 2010; 340:c103

Kaip matuojamas aukštas kraujospūdis?

Kraujospūdis - tai spaudimas, kokį į kraujagyslių sieneles sudaro kraujo cirkuliacija. Vadinamojo sveiko kraujospūdžio lygis varijuoja priklausomai nuo žmogaus amžiaus.

Kadangi aukštas kraujospūdis neturi simptomų, jo matavimas yra dažniausiai taikomas ir labiausiai paplitęs tikrinimas. Neretai medikai tai atlieka, naudodami nešiojamą prietaisą sfigmomanometrą, kuris susideda iš matuoklio ir ant žasto užmaunamos manžetės.

Matuojant kraujospūdį, ant žasto užmaunama standartinė manžetė - pūslė medžiaginiame apvalkale. Pūslė ranka ar automatiškai pripumpuojama oro, kol spaudimas pasidaro aukštesnis nei rankos pagrindinėje arterijoje, o tai sustabdo kraujo srautą. Kai orui leidžiama išeiti iš manžetės pūslės, kraujas įteka atgal į arteriją. Medikas klausosi šio proceso per stetoskopą, kuris uždėtas ant rankos pagrindinės arterijos.

Kraujospūdį apibūdina du rodmenys, kurių matavimo vienetas yra gyvsidabrio stulpelio milimetras (mmHg): sistolinis spaudimas rodo arterinį spaudimą, kai širdis susitraukia; diastolinis spaudimas rodo spaudimą tarp dviejų susitraukimų (kai širdis atsipalaiduoja).

Šie vaistai gali padidinti kraujospūdį

Daugelis vaistų, vartojamų visai kitoms ligoms gydyti, gali sukelti hipertenziją.

Ciklosporinas. Šis stiprus imunosupresantas gali padidinti sistolinį kraujospūdį, (1) ypač žmonėms, kuriems atlikta širdies ar inkstų transplantacija. (2)

Geriamieji kontraceptikai. (3)

Hidrokortizonas, bent vyrams, kurių amžius 22-34 metai. (4)

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, ypač senjorams. (5)

Tricikliai antidepresantai, kurie vartojami nuo panikos. (6)

Tinimą mažinantys į nosį naudojami preparatai ir sirupai nuo kosulio, jei taikomi didelėmis dozėmis. (7)

1. Hypertension, 1994; 24:480-5
2. Am J Hypertens, 1991; 4:468-71
3. Ceska Gynekol, 1994; 59:62-3
4. Am J Hypertens, 1993; 6:287-94
5. Br J Clin Pharmacol, 1993; 35:455-9
6. Am J Cardiol, 1992; 70:1306-9
7. DICP, 1991; 25:1068-70