Tiesa apie mažą druskos kiekį maisto racione ir didelį kraujospūdį

Sumažindami suvartotos druskos kiekį, galbūt sukeliame kaip tik tas pačias kardiovaskulinės sistemos problemas, su kuriomis tokiu būdu kovojame,-tai rodo vienas svarbus naujas tyrimas.

Keliasdešimt metų mums pasakojama, kad reikia mažinti druskos kiekį maisto racione. Medicinos studentams aiškinama, kad draska didina kraujospūdį, o aukštas kraujospūdis (hipertenzija) sukelia širdies ligas, insultą ir infarktą.

Druska (t. y. maistinė druska - natrio chloridas) yra pagrindinis natrio šaltinis mūsų mityboje, ir ji būtina tam, kad organizme reguliuotų skysčio kiekį. Kai druskos per daug, skystis kaupiasi ir didina kraujo srauto sudaromą spaudimą į kraujagyslių sieneles - tai vadinama hipertenzija, bent jau taip buvo laikoma iki šiol.

Idealu būtų, jei nevartotume daugiau nei 1 arbatinio šaukštelio (6 g) druskos per dieną. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad vartojimą reikėtų sumažinti iki 5 g per dieną, Suomijoje valstybinės sveikatos institucijos norėtų pasiekti, kad rekomenduojamas kiekis būtų sumažintas iki 3 g per dieną, o Kanados valstybinės institucijos stengiasi pasiekti, kad per dieną būtų vartojama tik 2,3 g druskos. Didžioji dalis žmonių per dieną suvalgo apie 8 g druskos, ir dauguma jos gaunama su pramoniniu būdų pagamintais produktais.

Tyrėjai teigia, kad tuomet, jei visi žmonės galėtų sumažinti druskos vartojimą iki rekomenduojamo kiekio, insulto sukeltas mirštamumas sumažėtų 14 proc„ mirštamumas nuo koronarinės širdies ligos tarp hipertenzija sergančiųjų -9 proc., savo ruožtu tarp asmenų su normaliu kraujospūdžiu šie skaičiai
sumažėtų atitinkamai 6 ir 4 procentais. Visame pasaulyje tokiu būdu būtų 2,6 mln. širdies ligų sukeltų mirties atvejų per metus mažiau.¹

Sąjunga World Action on Salt and Health (WASH) mano, kad druskos kiekis mityboje yra vienintelis svarbiau sias veiksnys, kuris veikia kraujospūdį, daug svarbesnis už mankštą ar laikymąsi sveikos dietos, kurioje nestinga vaisių ir daržovių.

Didžiosios Britanijos Anglijos sveikatos tarnybos pozicija tokia pat kategoriška. Paskutiniame pranešime apie druskos vartojimą tvirtinama, kad „esama tam tikro ryšio tarp druskos vartojimo ir padidėjusio kraujospūdžio rizikos, [o] padidėjęs kraujospūdis yra kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnys“.

Mažai druskos, didelis mirštamumas

Per pastaruosius 20 metų mokslininkai per tyrimus priėjo prie išvadų, kurios prieštarauja šiai dominuojančiai teorijai. Vieną naujausių tyrimų atliko mokslininkai iš Kanados Makmasterio universiteto (McMaster University), kurie išnagrinėjo 133118 suaugusiųjų (vidutinis amžius -55 metai) sveikatą ir mitybą 63 559 iš jų turėjo aukštą kraujospūdį, kitų rodikliai buvo normalūs. Tyrėjai konstatavo, kad tie, kuriems natrio koncentracija šlapime buvo mažiausia (mažiau nei 3 g per dieną), patirdavo daugiau mirtinų ir nemirtinų infarktų bei insultų nei tie, kurie iš organizmo pašalindavo daugiau druskos.²

Šią sąsają buvo galima konstatuoti ir tarp jau turinčių padidėjusį kraujospūdį asmenų, ir tarp tų, kurių kraujo spaudimas buvo normalus, nors ir mokslininkai pabrėžė, kad nurodymai vartoti mažiau druskos daugiausia turėtų būti skiriami sergantiesiems hipertenzija, kurie įpratę valgyti daug druskos. Vis dėlto tyrėjai yra įsitikinę, kad, staigiai sumažindami druskos vartojimą, galime patirti netikėtų sveikatos problemų. Kaip sakė vadovaujantysis tyrėjas Andrew Mente: „Mažas natrio vartojimas truputį sumažina kraujospūdį, jei lyginsime su vidutiniu druskos vartojimu, tačiau mažas natrio vartojimas turi ir kitokių pasekmių, įskaitant kai kurių nepageidaujamų hormonų sekrecijos suaktyvėjimą, todėl efektas, kokį teikia mažesnis druskos vartojimas, išnyksta. Svarbiausias klausimas nėra tai, ar mažesnis druskos vartojimas padeda sumažinti kraujospūdį, bet reikėtų išsiaiškinti, ar tai pagerina sveikatą.“

Pirmą kartą mokslininkai minėtą ryšį konstatavo jau prieš daugelį metų -1984 metais, rengdami JAV nacionalinio sveikatos ir mitybos tikrinimo apžvalgą (NHANES), jie nustatė, kad asmenims, turintiems per mažas mineralinių medžiagų koncentracijas organizme (ypač druskoje esančių kalcio, kalio ir magnio), buvo iš esmės didesnė hipertenzijos rizika.

Suglumę dėl tokių atradimų tyrėjai iš Kalifornijos universiteto Deivise (The University of California at Davis) peržiūrėjo naujausių apžvalgų duomenis NHANES III su 10 033 tyrimo dalyviais ir NHANES IV su 2311 dalyvių. Buvo konstatuotas tas pats ryšys. Tiems, kurių mineralinių medžiagų koncentracija mityboje buvo maža, nustatytas aukštesnis kraujospūdis, ypač sistolinis (rodiklis, vaizduojantis spaudimą į kraujagyslių sieneles širdžiai susitraukiant).³

Kiti tyrėjai per ilgus metus konstatavo tokį patį fenomeną. Mokslininkų komanda iš JAV Alberto Einšteino medicinos koledžo Niujorke (The Albert Einstein College of Medicine in New York), kurie stebėjo beveik 3000 žmonių sveikatą (jie sirgo lengva ar vidutinio sunkumo hipertenzija), aptiko, kad tiems, kurių kraujyje buvo mažiausia natrio koncentracija (ypač vyrams), miokardo infarkto rizika buvo daugiau nei 4 kartus didesnė, palyginti su tais, kurie turėjo didžiausią natrio koncentraciją.⁴

Skaičiavimai apie gyvybes, kurias būtų galima išgelbėti, sumažinant druskos vartojimą mityboje, yra tik skaičiavimai, o ne faktai su įrodymais.

Daugiau žalos nei naudos

Tyrėjai iš Leveno universiteto (The University of Leuven) Belgijoje yra dar kategoriškesni - jie abejoja dėl gairių, kuriomis nurodoma mažinti druskos kiekį maisto racione, ir tvirtina, kad iš to yra daugiau žalos nei naudos. Beveik 8 metus mokslininkai stebėjo apie 3600 suaugusių tyrimo dalyvių sveikatą. Tyrimo pradžioje nė vienas nesirgo jokia širdies liga, daugiau kaip 2000 turėjo normalų kraujospūdį. Per tyrimo laiką mirė 84 asmenys: 50 tyrimo dalyvių su maža natrio koncentracija šlapime, 24 - su vidutine ir 10 - su didele natrio koncentracija šlapime (mirštamumo rodiklis atitinkamai buvo 4 proc., 2 proc. ir 0,8 proc.). Kitaip tariant, širdies ligų sukeltų mirties atvejų skaičius buvo iš esmės didesnis grupėje, kurios dalyvių natrio rodikliai buvo mažiausi. Per tyrimą taip pat nebuvo aptikta jokio ryšio tarp didelės natrio koncentracijos dėl maistinės druskos vartojimo ir aukšto kraujospūdžio.

„Mūsų tyrimo duomenys paneigia kompiuteriu sumodeliuotus skaičiavimus apie išgelbėtas gyvybes ir sutaupytus pinigus sveikatos priežiūros srityje, ką būtų galima pasiekti, jei žmonės sumažintų druskos vartojimą mityboje“, - sakė vadovaujanti tyrėja Katarzyna Stolarz-Skrzypek.⁵

Mokslininkai aiškina, kad šie skaičiavimai apie gyvybes, kurias būtų galima išgelbėti, sumažinant druskos vartojimą mityboje, yra tik skaičiavimai, o ne faktai su įrodymais.

Esama kelių biologinių priežasčių, kodėl druskos vartojimo sumažinimas gali turėti nepageidaujamų pasekmių ir net būti pavojingas sveikatai.

1. Jei vartojame visai nedaug druskos (kurioje yra daug tinkamam kaulų, raumenų ir imuninės sistemos funkcionavimui reikalingų mineralinių medžiagų), organizmas pradeda sintetinti daugiau fermento renino ir hormono aldosterono, o tai padidina kraujospūdį. Tuo galima paaiškinti, kodėl tarp žmonių, kurie vartodavo mažiausiai druskos, būta aukščiausių kraujospūdžio rodiklių.

2. Inkstai reguliuoja natrio išskyrimą priklausomai nuo kiekio, koks gautas su maistu, todėl nėra tiesioginės koreliacijos tarp suvalgyto druskos kiekio ir natrio koncentracijos organizme. Tokia reguliacija paaiškina individualią reakciją į druskos vartojimo sumažinimą: vieniems kraujospūdis staigiai kyla, o kitiems - iš esmės sumažėja.

3. Sumažinant druskos kiekį mityboje, padidėja nejautrumas insulinui, o tai vėliau gali sukelti II tipo cukrinį diabetą ir širdies ligas. Per vieną tyrimą, kuriame dalyvavo apie 400 hipertenzija sergančių asmenų, paaiškėjo, kad tie, kurie apribojo druskos vartojimą, turėjo didesnes gliukozės ir insulino koncentracijas. Tarp tų, kurie kasdien vartodavo daug druskos, šie rodmenys buvo mažesni.⁶

Kai kurie tyrėjai iš Alberto Einšteino medicinos koledžo mano, kad tai, kaip druskos vartojimas iš tikrųjų veikia kraujospūdį ir širdies ligų riziką, galėtume sužinoti tik tada, jei būtų atliktas plataus masto kontroliuotas klinikinis tyrimas, per kurį būtų stebima tokių žmonių sveikata, kurie laikytųsi mažai druskos turinčios dietos keletą metų. Deja, toks tyrimas labai brangus. Todėl, kaip sako šio koledžo prof. dr. Hillelis Cohenas, mums belieka tik susitaikyti su pažadais, kad mūsų sveikata pagerės, nors šie pažadai paremti abejotinu mokslu ir apibendrintomis prielaidomis.⁷

Autorius: Bryanas Hubbardas

Ar druska gali išgelbėti gyvybę?

Druskos vartojimo mažinimas gali teikti daugiau žalos nei naudos - tokią išvadą padarė Leveno universiteto Belgijoje tyrėjai po to, kai beveik 8 metus stebėjo daugiau nei 3600 suaugusiųjų sveikatą.

Tyrimo metu mirė 50 dalyvių, kurių natrio koncentracija šlapime buvo maža. Palyginti: grupėje su vidutiniškai aukšta natrio koncentracija mirė 24, o grupėje su didele natrio koncentracija -10 žmonių (mirštamumo rodikliai atitinkamai buvo 4 proc., 2 proc. ir 0,8 proc.).

Rodikliai:

50 mirusiųjų - maža natrio koncentracija

24 mirusieji - vidutinė natrio koncentracija

10 mirusių - didelė natrio koncentracija

Tad, paduokite druskos! Gimė nauja teorija

Idėja, kad druska susijusi su kraujospū-džiu, pirmą kartą pasirodė 1904 metais ir po 3 metų buvo paneigta. Per kitus 40 metų tyrimų rezultatai rodydavo ir jos naudai, ir priešingai, kol gydytojas ir JAV Duke'o universiteto [Duke University) tyrėjas Wallace'as Kempneris pradėjo gydyti atskirus žmones, taikydamas dietą, kurioje mažai druskos.

Minėtą teoriją išgarsino ir išpopuliarino amen Kiečių gydytojas Lewis Dahlas iš Brukheiveno nacionalinės laboratorijos Niujorke (Brookhaven National Laboratory in New York). Jis atliko tyrimą įvairiose gyventojų grupėse ir konstatavo, kad dažniau hipertenzija serga žmonės, kurie vartodavo daugiau druskos, savo ruožtu tarp tų, kurie jos valgydavo mažiau, ši problema pasitaikydavo retai.

Kadangi tai buvo tik pastebėjimas, L. Dahlas tikrindavo savo teoriją per dauqybę bandymų su žiurkėmis Per daug metų jam pavyko savo tyrimams išvesti žiurkių veisles, kurios buvo jautrios druskai arba atsparios jai. Taip pat jis sugebėjo pademonstruoti, kad žiurkių, kurios buvo jautrios druskai, kraujospūdi buvo galima sumažinti, papildant jų gydomąją mitybą kaliu, kuris mūsų laikais vis dar taikomas hipertenzijai gydyti.

Koks yra normalus kraujospūdis?

Aukštas kraujospūdis (hipertenzija) - tai medicininė diagnoze, tačiau ji taip pat turi savo magą. Per Keletą pastarųjų metų normalaus spaudimo slenkstis nuolat mažėjo - kraujospūdis, kuris kadaise buvo laikomas normaliu, dabar jau priskiriamas prie pavojingų.

Dabar aukštas kraujospūdis yra bet kuris rodmuo, viršijantis 140/90 mmHg (gyvsidabrio milimetrų), kur pirmas skaičius rodo sistolinį spaudimą, kai širdis susitraukia, o antras - diastolinį kai širdis atsipalaidavusi tarp dūžių.

Štai koks yra apytikslis kraujospūdžio rodmenų (mmHg) skirstymas!

• Normalus: žemiau kaip 120/80

• Būsena iki hipertenzijos: 130/90

• Hipertenzija, 1 stadija: 140-159/90-99

• Hipertenzija, 2 stadija: 160+/100+

• Hipertenzijos krizė (ekstremali situacija): 180+/110+

Vartokime druską Nerafinuota!

Svarbiausia ne druskos kiekis, bet jos rūšis. Taip teigia Holistinės medicinos centro vadovas, gydytojas ir kelių knygų autorius Davidas Brownsteinas.

Visi žmonės daugiausia vartoja rafinuotą druską, kuri yra netekusi daugumos sveikatai reikalingų mineralinių medžiagų. Maistinėje druskoje yra daugiausia natrio ir truputis jodo, padedančio išvengti skydliaukės padidejimo.

Pasak D. Brownsteino, nerafinuotoje druskoje, palyginti su rafinuota, esama apie 80 mikroelementų, kurie padeda subalansuoti antinksčių veiklą, skatina natūralią organizmo detoksikaciją, padidina pH lygį (organizmo terpė tampa labiau šarmine), gerina lipidų metabolizmą, mažina kraujospūdį ir insulino koncentraciją, leidžia išvengti raumenų skausmo ir traukulių.

Kas yra nerafinuota druska? Tai nėra jūros druska, kurią galima nusipirkti parduotuvėse, - aiškina D. Brownsteinas. Pavadinimu „jūros druska" taip pat galima prekiauti ir rafinuota druska Neretai ant rafinuotos druskos pakuotes būna parašyta, kad tai jūros druska, o tai klaidina, nes tai bet kuri druska. Nerafinuotoje druskoje esama apie 80 mineralinių medžiagų, kurios turėtų būti nurodytos ant produKto pakuotės. Mineralinės medžiagos suteikia druskai ir atspalvį, todėl ji skiriasi nuo rafinuotos baltos druskos. Viena druska gali būti pilkšva, kita rausva - tai priklauso nuo mineralinių medžiagų druskoje. Nerafinuota druska nėra smulki, jos neįmanoma barstyti ant maisto iš paprastos druskinės.

D. Brownsteinas rekomenduoja du produktus: Celtic Sea San® (galima įsigyti iš www.celticseasalt.com) ir Redmond's Real Salt® www.realsalt.com) jūros druskas.

Nuorodos

1. J Hum Hypertens, 2002; 16:761-70
2. Lancet, 2016; doi:10.1016/50140-6736(16,30467-6
3. Am J Hypertens, 2005; 18[2Ptl]:261-9
4. Hypertension 1995; 25:1144-52
5. AMA, 2011; 305:1777-85
6. Hypertension 2014, 64:1384-7
7. www.scientificamerican.com/orticle/its-time-to-end-the-war-on-salt/