Kaip normalizuoti senėjimą

Nors demencija yra liga, kurios senatvėje labiausiai bijoma, bet tai nėra garantuota perspektyva. Esant 65-erių metų amžiaus, tikimybę susirgti demencija per vėlesnius gyvenimo metus turi šeštadalis moterų, o vyrams rizika yra perpus mažesnė. Net tarp 85-mečių asmenų bendra susirgimo rizika kyla ketvirtadaliui vyrų.

Jei pažvelgiame į sergamumą demencija iš tokios pozicijos, tai ką tie senjorai, kuriems negresia ši baisi liga, daro teisingai?

Gera žinia - renkantis sveiką gyvenimo būdą, galima gerokai sumažinti demencijos riziką. Naujausi tyrimai liudija, kad daug naudos gali duoti net truputį pakeistas valgiaraštis.

Maistas ir gėrimai

Rinkitės Viduržemio jūros dietą, kuri daugiau nei perpus sumažina Alzheimerio ligos riziką.¹² Priežastis galėtų būti 3 svarbūs šios dietos komponentai: alyvuogių aliejus, raudonasis vynas (jame esantis antioksidantas resveratrolis) ir kava, pasižymintys stipriu smegenų apsaugos efektu. Per bandymus su gyvūnais buvo taikomas antioksidantas oleokantalis, esminis pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus komponentas. Rezultatai parodė, kad jis „skatina apsisaugojimą nuo beta amiloido“. Taigi oleokantalis tapo „potencialiu neuroapsauginiu mechanizmu nuo Alzheimerio ligos“.¹³

Per Danijoje atliktą tyrimą su daugiau nei 1600 senjorų mokslininkai konstatavo, kad tiems, kurie gerdavo vyną, buvo perpus mažesnė demencijos rizika nei tiems, kurie jo nevartodavo,¹⁴ o per vieną prancūzų tyrimą nustatyta, kad tarp senjorų, kurie per dieną išgerdavo iki pusės litro vyno, demencijos rizika sumažėjo net 80 proc.¹⁵

Stebėtina, bet alkoholiniai gėrimai gali teikti naudos, - per Vokietijoje atliktą tyrimą paaiškėjo, kad, kasdien išgeriant po 20-29 g alkoholio (apie pusę litro alaus ar trečdalį vyno butelio), senjorams rizika susirgti demencija sumažėja dviem trečdaliais, o grėsmė susirgti Alzheimerio liga prilygsta beveik nuliui.¹⁶ Žinoma, tai neskatina apskritai vartoti alkoholinių gėrimų.

Kitas dalykas - Viduržemio jūros regiono gyventojų pomėgis gerti kavą. Amerikos farmakologai patikrino kofeino poveikį pelėms ir nustatė, kad jis „skatina smegenų beta amiloido nuosėdų mažėjimą ir valymąsi“ (tiesa, reikia turėti omenyje, kad testų su gyvūnais rezultatai ne visada tinkami žmonėms). Tai galėtų paaiškinti ir „kofeino apsauginį efektą nuo Alzheimerio ligos“.¹⁷

Vis dėlto italų tyrėjai įspėja, kad vyresniame amžiuje nereikėtų gerti per daug kavos. Atrodo, naudą patyrė tik tie asmenys, kurie visą gyvenimą kasdien vartodavo po i ar 2 puodelius šio gėrimo.¹⁸

Neseniai JAV atliktas tyrimas parodė, senjorai, kurių valgiaraštis yra artimiausias Viduržemio jūros dietai (žaliosios lapinės daržovės, kitos daržovės, riešutai, uogos, pupos, visų grūdo dalių produktai, jūrų gėrybės, naminių paukščių mėsa, alyvuogių aliejus ir vynas), yra labiausiai apsaugoti nuo pažintinių gebėjimų prastėjimo.¹⁹ JAV Tuftso universiteto (Tufts University) mitybos specialistai pataria vartoti produktų, kuriuose gausu antioksidantų, pvz., uogų, ypač ‘Concord’ veislės vynuogių, ir graikinių riešutų.²⁰

Venkite maisto produktų, kurie didina cukrinio diabeto riziką (pvz., rafinuotų angliavandenių). Gyventojų tyrimai rodo, kad cukrinis diabetas yra didžiausias demencijos rizikos veiksnys, - jis daugiau nei 2 kartus padidina tikimybę susirgti.²¹

Gerkite arbatos. Per tyrimus nustatyta, kad tarp asmenų, kurie geria arbatos, pažintinių gebėjimų prastėjimą liudijantys rodikliai būna žemesni.²² Kodėl? Galbūt todėl, kad arbatoje gausu polifenolio epigalokatechino-3 galato (EGCG) - svarbaus antioksidanto, pasižyminčio neuroprotekciniu poveikiu.²³ Manoma, kad žalioji arbata naudingesnė už juodąją, nes pirmoje yra daugiau EGCG.

Valgykite uogų. Jose esama antocianinų, kavos rūgšties, katechinų, kvercetino, kempferolio ir taninų - visos šios medžiagos parodė savo „gebėjimus moduliuoti signalizavimo kelius, dalyvaujančius uždegimo procese, ląstelių išlikime, neurotransmisijoje, taip pat skatinti neuroplastiškumą“ - kitaip tariant, pagerinti smegenų funkcijas.²⁴

Vartokite maisto papildų. Vienoje neseniai parengtoje apžvalgoje apie 80 autoritetingų populiacijos tyrimų atskleista, kad tarp sergančiųjų Alzheimerio liga nuolat konstatuojamos mažos vitaminų A, B9 (folato), B12, C ir E koncentracijos.²⁵ Maža vitamino B12 koncentracija siejama su didele homocisteino koncentracija, o tai yra vienas iš Alzheimerio ligos rizikos veiksnių.²⁶ Be to, asmenims, kurie serga Alzheimerio liga, stinga taip pat cinko ir seleno. Vis dėlto būkite atsargūs, nes tarp tokių asmenų aptikta ir priešinga būklė - itin didelės šių mineralinių medžiagų koncentracijos, todėl reikia pasirūpinti tuo, kad jų nebūtų perdozuojama.²⁷

Duokite darbo smegenims. Mažesnė Alzheimerio ligos grėsmė konstatuota tarp žmonių, turinčių „aukštą darbo sudėtingumo pakopą ar pažintiniu požiūriu aktyvų gyvenimo stilių“, „padidėjusį protinį aktyvumą“, taip pat „aktyvų ir socialiai integruotą gyvenimo būdą“.²⁸

Pakankamai judėkite. Tyrimai įtikinamai įrodo, kad net reguliarus nedidelis (saikingas) fizinis krūvis yra naudingas smegenų sveikatai. Per 8 metus trukusį tyrimą JAV per kurį buvo stebimi 2509 senjorai iš Kalifornijos, mokslininkai nustatė, kad tiems, kurie bent kartą per savaitę saikingai ar energingai pasijudino, buvo 30 proc. mažesnė Alzheimerio ligos rizika.“²⁹

Šiuolaikiniai smegenų tyrimai padeda suprasti, kodėl fizinis krūvis toks svarbus Alzheimerio ligos profilaktikai. Per vieną JAV tyrimą nustatyta, kad fizinis aktyvumas užtikrina neurogenezę (smegenų ląstelių augimą) hipokampe (dentate gyrus) - smegenų dalyje, kuri iš esmės svarbi atminties funkcijai.³⁰ Savo ruožtu kontroliuoti eksperimentai liudija, kad „150 minučių saikingo aerobinio krūvio per savaitę pakanka pažintinei apsaugai užtikrinti“.³¹ (Saikingai - tai reiškia pasiekti tokį širdies veiklos greitį, kuris yra apie 60 proc. to maksimumo, kokį pajėgtų pasiekti konkretus asmuo.)

Valgykite natūralų maistą ir venkite pesticidų. Neseniai per vieną tyrimą buvo nustatyta, kad žmonėms, turintiems heksachlorcikloheksano ir dieldrino pėdsakų kraujyje, kyla daugiau nei 2 kartus didesnė Alzheimerio figos rizika.²⁷ Panašiai pavojingi yra chloro ir fosfato organinių junginių pesticidai.

Šie kelia didžiausią grėsmę asmenims, kurie dirba žemės ūkio srityje, nes jie su šiomis medžiagomis kontaktuoja daugiausia.³²

Saugokitės sunkiųjų metalų.

Aliuminis. Prancūzų mokslininkai konstatavo, kad tuomet, kai vandentiekyje aliuminio koncentracija būna 1000 ng/1, išryškėja ryšys tarp aliuminio ir Alzheimerio ligos.³³ Ar tokią grėsmę kelia ir virtuvės įrankiai, nežinoma.

Švinas. Šio neurotoksino veikiami asmenys būna linkę patirti vėlyvą pažintinių funkcijų pablogėjimą.³⁴

Gyvsidabris. Bandymai su gyvūnais liudija, kad gyvsidabris gali smegenyse sukelti panašių pokyčių, kokių turi sergantieji Alzheimerio figa.³⁵ Apžvalgoje apie publikuotą įrodymų bazę, įskaitant klinikinius eksperimentus ir populiacijos tyrimus, patvirtintas „neorganinio gyvsidabrio lemiamas vaidmuo Alzheimerio ligos etiologijoje“.³⁶ Didžiausias gyvsidabrio šaltinis yra amalgamos plombos, nors ir sąsaja tarp plombų ir Alzheimerio figos neįrodyta (nes trūksta atitinkamų tyrimų).³⁷

Esama teorijos, kad Alzheimerio liga labiau gresia žmonėms, kurie turi vadinamąjį apolipoproteino E (APOE) geno variantą. Jie nesugeba detoksikuoti gyvsidabrio, o tai gali netiesiogiai sukelti Alzheimerio figą.³⁸

Kadangi sunkieji metalai labai toksiškai veikia smegenų ląsteles, dalis gydytojų bandė taikyti sergantiesiems Alzheimerio liga chelatų terapiją, kad cheminiu būdu išstumtų metalus iš kūno audinių ir kraujo. Deja, iki šiol tai buvo nesėkminga, kai figa jau buvo visiškai susiformavusi, nes chelatų terapija neatkūrė smegenų pažeidimų.³⁹

Demencija staigiai tampa brangiausia išlaidų pozicija išsivysčiusių šalių sveikatos priežiūros biudžete.

Nežinomos alternatyvos

Keletas netoksiškų terapijos metodų, kuriais galima gydyti sergančiuosius demencija, esti bent tiek pat daug žadantys, kaip naujausi vaistai, bet apie juos retai pasakojama viešai. Farmacijos industrija agresyviai bruka savo produktus ir netiesiogiai sulaiko žmones nuo gydymo be vaistų.⁴⁰ Tragiška, kad daugelis receptinių vaistų patys būna kalti dėl Alzheimerio ligos formavimosi.

Straipsnio tęsinys: Senatvinės silpnaprotystės profilaktika

Autorius: Tony Edwardsas

Nuorodos

12. Public Health Nutr, 2004; 7:959-63

13. ACS Chem Neurosci, 2013; 4:973-82

14. Neurology, 2002, 59:1313-9

15. Rev Neurol [Paris], 1997; 153:185-92

16. Age Agemg, 2011; 40:456-63

17. J Alzheimers Dis, 2012; 31:151-65

18. J Alzheimers Dis, 2015; 47:889-99

19. Alzheimers Dement, 2014; 10 priedas:P166

20. J Nutr, 2009; 139:1813S-7S

21. Intern Med J, 2012; 42:484-91

22. Adv Nutr, 2013; 4:115-22

23. CSN Neurosci Ther, 2008; 14:352-65

24. Neural Regen Res, 2014; 9:1557-66

25. Alzheimers Dement, 2014; 10:485-502

26. Am J Clin Nutr, 2007; 86:1384-91

27. Curr Alzheimer Res, 2015; 12:116-46

28. PLoS One, 2008; 3:e2598; Neurology, 2007; 69:1911-20; Lancet Neurol, 2004; 3:343-53

29. Neurology, 2009, 72:2029-35

30. Proc Natl Acad Sci USA, 2007; 104:5638-43

31. Mayo Clin Proc, 2011; 86:876-84

32. Neurology, 2010, 74:1524-30

33. Am J Epidemiol, 2009; 169:489-96

34. J Occup Environ Med, 2006; 48:489-96

35. J Alzheimers Dis, 2010; 22:357-74

36. Fortschr Neurol Psychiatr, 2007; 75:528-38

37. Int J Hyg Environ Health, 2006; 209:309-16

38. J Alzheimers Dis, 2003; 5:189-95

39. Neurol Res Ther, 2014; 1.pii:107

40. BMJ, 2014; 349:g5892