Veiksmingiausi vaistai nuo Alzheimerio ligos

Tai pasakojimas, kaip vienas žmogus nugalėjo Alzheimerio ligą. Vaistai nepadėjo, vis dėlto jam pavyko atgauti aiškų protą. Jis kiekvieną rytą gerdavo savotišką kokteilį. Tai suveikė, nes pavyko paveikti ligos priežastį. Esama įvairių įrodymų, liudijančių, kad Alzheimerio ligą iš tikrųjų sukelia neurotoksinas. Deja, apie šį faktą vis dar nekalbama.

Vienas vyras, kaip sakoma, pačiame jėgų žydėjime (pavadinkime jį Džonu Blakbernu, nors tai nėra jo tikras vardas), Lesteryje (Anglijoje) remontavo vasarnamį, kuriame kartu su žmona leido atostogas. Tada jam buvo 52 metai, ir jis pirmą kartą pajuto, kad su jo galva kažkas ne visai gerai... Vyras atliko matavimą, bet jau po akimirkos, nuėjęs į gretimą kambarį, buvo jį pamiršęs. Jis pakartojo matavimą, šį kartą jau sąmoningai koncentruodamasis į skaičių, tačiau jam niekaip nepavyko atsiminti jo. Anksčiau Džonas nieko panašaus nepatyrė. Jo žmona taip pat pastebėjo, kad vyras pasidarė užuomarša, o pats Džonas prisimena, kad jam kartais būdavo sunku net kalbėtis.

Gydytojas nusiuntė jį į specializuotą atminties sutrikimų kliniką, o po to - pas neurologą. Per skenavimą buvo konstatuota, kad Džono smegenų tūris mažėja, ir 2014 metų spalį jam diagnozavo ankstyvą Alzheimerio ligą.

Pasaulyje šia liga serga 47 mln. žmonių, JAV - 5,5 mln. Tau baltymų mazgai ir beta amiloido plokštelės, kurie formuojasi smegenyse, - būdingas Alzheimerio ligos požymis - palyginti mažai tyrinėti, bet manoma, kad jie įsiterpia į ląstelių tarpusavio komunikacijos procesus ir trukdo normaliai smegenų veiklai.

Alzheimerio liga sunaikina žmones kaip asmenybes ir atima iš jų ne tik atmintį ir savarankiškumą, bet ir gyvybę. JAV tai šešta pagal dažnį mirties priežastis.

Mūsų laikais, jei jūsų amžius didesnis nei 85-eri metai, jūsų šansai susirgti Alzheimerio liga yra 50:50. (1) Prognozuojama, kad ši liga plis dar labiau, o iki 2050 metų ja sirgs jau daugiau nei 150 mln. asmenų.

Dabar prieinami medikamentai geriausiu atveju yra pajėgūs tik trumpam sumažinti simptomus. JAV Mėjo klinikos (Mayo Clinic) specialistai, kurie laikomi šios srities autoritetais, pripažįsta, kad Alzheimerio liga sergantiems asmenims gydyti skirti medikamentai visiems netinkami, be to, jie nesugeba žmogaus išgydyti ar sustabdyti ligos raidos. Su laiku vaistų poveikis nyksta, be to, medikamentai turi ir nemalonių šalutinių reiškinių, pvz., memantinas gali sukelti pykinimą, vėmimą, pasimetimą ir haliucinacijas, o donepezilas - pykinimą, drebėjimą, skrandžio opą ir traukulius.

Deja, nepaisant daugybės „daug žadančių“ naujų medikamentų klinikinių tyrimų, nuo 2003 metų nuo Alzheimerio ligos nepatvirtintas joks naujas vaistas.

Alzheimerio liga sergantiems asmenims gydyti skirti medikamentai visiems netinkami, be to, jie nesugeba žmogaus išgydyti ar sustabdyti ligos raidos.

Džonui buvo aišku, kad jis neturi šansų pasveikti, tačiau vyras turėjo savo teoriją, kodėl jis pamažu netenka proto. Jo nuomone, kaip tik ten slypėjo ir galimas problemos sprendimas. Vyras 26 metus dirbo kompanijoje Bombardier, kuri gamino aliumininius geležinkelio vagonus. „Cechas, kuriame dirbau, buvo vadinamas mirties slėniu. Būdami viename jo gale, kito net negalėjome matyti, nes patalpa buvo pilna aliuminio dulkių. Didžiulėje gamykloje buvo bent 20 suvirinimo aparatų, taip pat daugybė aliuminio vagonų šlifavimo ir poliravimo įrenginių, bet oro valymo filtrų nebuvo. Aliuminio dalelės ore blizgėjo, o mūsų kombinezonai buvo padengti plonyčiu dulkių sluoksniu. Tiesiogine žodžio prasme valgydavome aliuminį. Oda pajuodavo, jos nebebuvo įmanoma nušveisti švariai“, - prisimena Džonas.

Įmonės vadovybė pradėjo nerimauti dėl darbininkų sveikatos būklės, todėl praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje „kažkokie tipeliai iš universiteto“ atėjo į gamyklą ir prašė 11 darbininkų duoti šlapimo tyrimams. Džonas ir jo draugas sutiko dalyvauti šiame „eksperimente“, o kai tyrėjai grįžo ir supažindino įmonės vadovybę su tyrimų rezultatais, abu vyrai įsigudrino slapta pažiūrėti pristatymą pro posėdžių salės langą. Projektoriaus ekrane jie pamatė skaičius, kurie buvo išdėstyti ties kiekvieno savanorio gimimo data. „Po velnių, mano skaičius tikrai aukštas!“ - sakė Džono kolega. Džono skaičius buvo mažesnis, bet jis neturėjo jokio supratimo, ką tai galėtų reikšti. Džono draugui Alzheimerio liga buvo diagnozuota, kai jam buvo maždaug 68 metai; greitai po to jis pateko į globos įstaigą, o po poros metų mirė.

Kamlfordo nelaimingo atsitikimo įkalčiai

Suprasti reikalo esmę Džonui padėjo informacija apie baisiausią masinio apsinuodijimo atvejį Didžiosios Britanijos istorijoje, kurį valdžios institucijos tyrė kaip tik tada, kai Džonui buvo diagnozuota Alzheimerio liga.

1988 metais vienas sunkvežimio vairuotojas per klaidą išpylė 20 t aliuminio sulfato ne į tam skirtą rezervuarą, bet į Kamlfordo miestuko geriamojo vandens tiekimo sistemą. Tiesa, aliuminis paprastai naudojamas vandenvaloje, tačiau Kamlfordo gyventojų gautos dozės 500-3000 kartų viršijo kiekį, kuris buvo laikomas nekenksmingu.

Miestuko gyventojai to, kas įvyko, pasekmes pajuto jau po kelių minučių. Drumzlinas, lipšnus vanduo nudegino vaikus voniose, žmonių odą padengė opos, pirštai ir lūpos sulipo, nagai pasidarė melsvi, o plaukai - žali, daugeliui prasidėjo skrandžio spazmai ir viduriavimas. Per kitus 25 metus keliems žmonėms, nukentėjusiems per nelaimingą atsitikimą, buvo nustatyti sąmonės sutrikimai, didelė aliuminio koncentracija kraujyje ir sąnarių skausmai. (2)

Be to, Kamlforde įvyko ir keli įtartini savižudybės atvejai, daugeliui asmenų pasireiškė demencijos simptomai ir susiformavo ankstyvoji Alzheimerio liga. (3)

Carolei Cross, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo 44-eri. Kai moteriai suėjo 50 metų, jai prasidėjo Alzheimerio ligos simptomai, o, būdama 58-erių, ji nuo šios ligos mirė. Patologas anatomas konstatavo, kad jos smegenyse būta amiloido nuosėdų ir kitų patologiškų baltymų darinių.

Užšaldyti pacientės smegenų ėminiai buvo nusiųsti į Kilio universiteto (Keele University) bioneorganinės chemijos prof. Christopherio Exley’io laboratoriją Anglijoje. Jau daugiau nei 30 metų Ch. Exley’is su komanda nagrinėja aliuminio įtaką įvairioms biologinėms sistemoms - žuvų žiaunoms, krūtų audiniams, kūdikių pieno mišiniams, pelėms, kamanėms, heroino vartojančių žmonių organizmams ir Alzheimerio liga sergančiųjų smegenims.

Aliuminio gali būti geriamajame vandenyje, jei jis taikomas vandeniui valyti. Taip pat jo esama konservantuose, maisto dažikliuose ir prieduose.

Ch. Exley’is padarė išvadą, kad ponios Cross smegenų žievėje būta didelės aliuminio koncentracijos, kuri svyravo nuo Alzheimerio ligai tipiškų rodmenų (3-7 µg vienam gramui sauso svorio, t. y. apie 2-4 kartus daugiau nei sveiko žmogaus smegenyse) iki 23 pg vienam gramui viename ėminyje, o tai šokiruojamai aukštas rodmuo. (4)

Stiprus neurotoksinas

Didelė aliuminio koncentracija ponios Cross smegenyse buvo panaši į ta, kuri būna esant dializinei encefalopatijai. Tai liga, kuri praeito amžiaus aštuntą dešimtmetį buvo konstatuota asmenims, kuriems buvo daroma dializė, - suprastėjo jų pažintiniai gebėjimai, pasireikšdavo atminties netekimai ir kiti Alzheimerio ligą primenantys simptomai. Paaiškėjo, kad jų inkstai nepajėgūs išfiltruoti paprastame čiaupo vandenyje esančio aliuminio, todėl šis pateko į smegenis. Kaip tik todėl dabar vanduo, kuris naudojamas dializei, kruopščiai valomas, kad jame nebūtų nė menkiausių aliuminio dalelių.

Toksiškas aliuminio poveikis neuronams gerai žinomas. Tyrimai rodo, kad jis trukdo bent 200-ams biocheminių procesų, ardo hematoencefalinį (kraujo-smegenų) barjerą, naikina neuronus ir glijos ląsteles, sukelia smegenų uždegimą, didina oksidacinį stresą, žaloja mitochondrijas (ląstelių energijos gamintojas) ir keičia genų ekspresiją. Esama įtarimų, kad aliuminis kaltas ir dėl kelių kitų neurologinių ligų, tarp jų autizmo, amiotrofinės lateralinės sklerozės ir Parkinsono ligos, formavimosi. (5)

Praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje mokslininkai nustatė, kad aliuminis dalyvauja formuojant patologiškus baltymus Alzheimerio liga sergančiųjų smegenyse. (6) Tyrimų rezultatai parodė, kad aliuminis jungiasi su beta amiloido peptidais ir net menkiausias kiekis šio metalo gali pažeisti jų normalią konfigūraciją, formuodamas junginius, kurie sukelia neurotoksiškumą.

Per 2002 metais atliktą tyrimą buvo konstatuota, kad transgeninėms pelėms, kurioms duodavo maisto, kuriame buvo daug aliuminio, susiformavo beta amiloido nuosėdos. (7) Per tokius
tyrimus gauti duomenys pamažu įtvirtino hipotezę, kad Alzheimerio ligą sukelia aliuminio-amiloido kaskadai. (8) Deja, ši teorija pasidarė neaktuali jau praeito amžiaus paskutinį dešimtmetį. Kai kurie mokslininkai ėmė abejoti duomenimis apie aliuminio koncentraciją Alzheimerio liga sergančiųjų smegenyse, kiti nenorėjo taikyti aliuminio sukeltų pokyčių laboratorinių gyvūnų smegenyse rodiklių žmonėms, nors ir nesugebėjo visiškai paneigti minėtos teorijos.

Teorija pasenusi? Ne, ji aktuali

Alzheimerio asociacija (The Alzheimers Association), kaip ir dauguma šios srities aktyvistų grupių, mano, kad aliuminio ryšys su Alzheimerio liga yra mitas - pasenusi idėja, kuri buvo aktyviai tyrinėjama praeito amžiaus septintą ir aštuntą dešimtmečius. Skeptikai remiasi publikacija, kurioje paskelbta, kad „aliuminio hipotezė mirusi“, nors jos autorius yra Theodore’is Lidsky’is - konsultantas, dirbantis Tarptautinio aliuminio institute (International Aluminium Institute), kurio verslo vertė siekia 168 mlrd. USD. Tuo pat metu Japonijos tyrėjai savo veikaluose pasisako prieš minėtos hipotezės kritiką, remdamiesi naujais įrodymais dėl aliuminio ir kitų metalų vaidmens Alzheimerio ligos raidoje. (9)

Keliose nepriklausomose laboratorijose konstatuota, kad aliuminio turintys maisto produktai ir (ar) geriamasis vanduo iš esmės skatina beta amiloido kaupimąsi ir uždegiminius procesus, taip pat sukelia į Alzheimerio ligą panašius pokyčius (tiesa, reikia pripažinti, kad šie eksperimentai atlikti tik su pelėmis). (10)

Per 2016-aisiais atliktą tyrimą, kuriame dalyvavo 10 567 žmonės, prieita prie išvados, kad asmenims, kurie nuolat kontaktuodavo su aliuminiu, Alzheimerio ligos rizika padidėjo 71 proc., (11) o kitas tyrimas, atliktas 2009 metais, aiškiai parodė, kad aliuminis yra svarbiausia beta amiloido plokštelių priežastis. (12) 2017 metais Ch. Exley’io komanda Jungtinėje Karalystėje paskelbė tyrimo duomenis, gautus analizuojant retus smegenų audinių ėmimus iš 12 asmenų, kurie mirė nuo paveldimos Alzheimerio ligos formos. Jai būdingos genetinės beta amiloido mutacijos, ir ja gali sirgti jau 30-mečiai ir 40-mečiai, o ne 60-ies ar 70-ies metų amžiaus asmenys. Visuose patikrintuose smegenų ėminiuose britų tyrėjai konstatavo labai didelę aliuminio koncentraciją. (13) Ši paveldimos ligos forma pasitaiko retai ir paliečia vos 2-3 proc. Alzheimerio liga sergančiųjų, tačiau iš esmės juos būtų galima prilyginti kanarėlėms anglies kasyklose, kurias angliakasiai kadaise laikydavo narvuose šachtose: atsiradus nuodingų dujų nuotėkiams, kanarėlės staigiai žūdavo, taip įspėdamos angliakasius apie pavojų. Mūsų dienomis maždaug 200 tūkst. amerikiečių diagnozuota ankstyvoji Alzheimerio ligos forma, o supratimas, kas iš tiesų atsitiko su šiais žmonėmis, gali padėti suprasti ligą apskritai.

Tyrėjai padarė išvadą, kad „didelė aliuminio koncentracija, kokios esama minėtuose smegenų ėminiuose, greičiausiai <...> ir sukėlė Alzheimerio ligą, ir sustiprino jos agresyvų pobūdį“.

Ch. Exley’is pripažįsta, kad apie aliuminį jau žinomos informacijos kontekste naujausių tyrimų rezultatai apie šį metalą kaip Alzheimerio ligos sukėlėją yra „nepaprastai įtikinami“.

Aliuminio amžius

Neurotoksiško elemento aliuminio išvengti sunku. Nors ir Žemės plutoje aliuminio esama labai daug, jis buvo visiškai nekenksmingas iki momento, kai jį buvo pradėta išgauti ir apdirbti pramoniniu būdu. Pats pirmas Alzheimerio ligos atvejis buvo konstatuotas 1901 metais Vokietijoje, t. y. mažiau nei 10 metų po aliuminio pramonės pradžios šiame regione XIX amžiaus paskutinį dešimtmetį.

Šiais laikais aliuminis yra statyboje daugiausia naudojamas metalas. Kasmet jo pagaminama apie 50 mlrd. tonų, ir prognozuojama, kad iki 2023-ųjų šis rodiklis išaugs iki 80 mlrd. tonų.

Vis dėlto, ko gero, aliuminio taikymas statyboje kelia mažiausią grėsmę žmonių sveikatai (žr. „Aliuminio šaltiniai“). Aliuminio gali būti, pvz., geriamajame vandenyje, jei vandentiekio paslaugos tiekėjas jį taiko vandeniui valyti. Taip pat jo esama maisto produktuose (iš konservantų, maisto dažiklių ir priedų, kepimo miltelių, miltų mišinių; jis patenka į produktus kaip teršalas iš pakuočių, taip pat, jei maistas gaminamas aliuminio puoduose ir keptuvėse). Aliuminio esama net kūdikių pieno mišiniuose.

Be to, jis yra daugelio vakcinų pagrindinis komponentas, padedantis dirbtinai stimuliuoti imuninę sistemą, pvz., pagal šiuo metu galiojantį JAV ligų kontrolės centro (angl. CDC) rekomenduojamą skiepijimų grafiką, į kūdikio organizmą gali patekti iki pat 4,925 µg toksiško metalo. (14)

Vienoje B hepatito vakcinoje, kurią kūdikis gauna iškart gimęs, yra 250 µg aliuminio, o tai 20 kartų daugiau nei leistina saugi dozė. Savo ruožtu nėščiosioms, kurios gauna aliuminio turinčią kokliušo vakciną (Tdap), aliuminis pereina per placentą ir kaupiasi būsimo vaiko kūno audiniuose.

Nerimauti nereikėtų, jei injekuotas aliuminis pasišalintų (kaip teigia visuomenės sveikatos apsaugos valdininkai), deja, naujausi tyrimai parodė, kaip aliuminis, esantis vakcinose, pamažu pereina iš injekcijos vietos raumenyje į limfmazgius, blužnį ir smegenis.

Šis mechanizmas yra viena iš neseniai atrasto nuovargio sindromo tipo (makrofaginio miofascito) priežasčių, galinčio kilti po skiepijimo aliuminio turinčiomis vakcinomis. (15)

Daugybė naujų, dokumentais patvirtintų įrodymų liudija, kad aliuminio turinčios vakcinos gali sukelti lėtinį imuninės sistemos uždegimą, taip pat kai kurias neurologines ir autoimunines ligas, pvz., Guillain-Barre sindromą ir išsėtinę sklerozę. (16)

Gydantis vanduo

Ch. Exley’io komanda jau dešimtis metų ieško būdo, kaip pašalinti iš organizmo į jį patekusį toksišką aliuminį. Prieš daugiau nei 25 metus Ch. Exley’is tyrė aliuminiu apnuodytas lašišas ir staiga suvokė, kad silicio dioksidas vandenyje prijungia aliuminį ir pašalina jį iš apnuodytų žuvų (kurios po to pasveiko). Nuo tada Ch. Exley’is įrodė, kad, išgeriant 1,5 litro mineralinio vandens, kuriame daug silicio (pvz., Volvic ar Fiji), valandą prieš 30 min. trukmės fizinę treniruotę, aliuminio šalinimą per prakaitą įmanoma padidinti 10 kartų, bet 1 litras tokio vandens padidina aliuminio išskyrimą į Alzheimerio liga sergančiųjų šlapimą. Mokslininkas konstatavo, kad po tokios 3 mėnesių trukmės „mineralinio vandens terapijos“ trims iš 15-os pacientų taip pat pagerėjo ir pažintiniai gebėjimai.

Nerimauti nereikėtų, jei injekuotas aliuminis pasišalintų, deja, naujausi tyrimai parodė, kaip jis, esantis vakcinose, pamažu pereina iš injekcijos vietos raumenyje į limfmazgius, blužnį ir smegenis.

Tai gal ir neskamba kaip didelis laimėjimas, tačiau, turint omenyje, kad farmacijos sritis kasmet į Alzheimerio ligos gydymą investuoja 3 mlrd. USD, bet vis dar tesugeba sulėtinti ligos raidą, o ne išgydyti žmogų, tokie rezultatai taip pat atrodo daug žadantys.

Kai Džonas Blakbernas, būdamas truputį vyresnis nei 50 metų, sužinojo siaubą keliančią diagnozę, jis susisiekė su Ch. Exley’io laboratorija ir prašė tyrėjo patarimo. Ch. Exley’is rekomendavo Džonui gerti vandens ir aktyviai sportuoti, kad su prakaitu šalintų aliuminį iš organizmo. Taigi, neatskiriama Džono kasdienybės dalimi pasidarė 1,5 l talpos Volvic mineralinio vandens butelis ir intensyvios treniruotės bent 3 kartus per savaitę.

Riebalai: smegenų atsarginis kuras

Kokosų aliejų ant pjedestalo iškėlė neonatologė Mary Newport. Jos vyro Steveno sveikatą Alzheimerio liga žalojo jau 5 metus. Ieškodama galimybių padėti vyrui neonatologė aptiko, kad ankstyvas Alzheimerio ligos požymis yra sumažėjęs smegenų pajėgumas naudotis jų įprastiniu kuru - gliukoze, susidarančia angliavandenių skilimo procese, todėl pablogėja smegenų veikla. Tačiau smegenys, panašiai kaip hibridinis variklis, gali veikti ir su alternatyviais degalais - ketonais, kurie sintetinami iš riebalų, kai prieiga prie gliukozės būna ribota (pvz., asmenims, kurie badauja ar vartoja maistą, kuriame itin mažai angliavandenių). Kitas būdas stimuliuoti ketonų sintezę yra: vartoti vadinamųjų vidutinės grandinės trigliceridų (MCT riebalų), kuriuos kepenys paverčia ketonais.

Gausūs MCT šaltiniai - kokosų ir palmių aliejai. M. Newport pasirinko kokosų aliejų, nes jo buvo lengva gauti, be to, jis pasižymi uždegimo slopinamuoju poveikiu, veikia kaip antioksidantas ir jau ilgą laiką taikomas tradicinėje medicinoje.

2008 metais gydytoja pradėjo papildyti vyro avižinių dribsnių košę per pusryčius keliais arbatiniais šaukšteliais kokosų aliejaus.

Rezultatai, kuriuos ji aprašė savo knygoje „Alzheimerio liga: kas, jei tai buvo gydymas?

Ketonų istorija“ (Alzheimers Disease:

What If  There Was a Cure? The Story of Ketones, leidykla Basic Health Publications,

2011), buvo tikrai stebinantys. Iki tol Stevenas leisdavo dienas visiškai apatiškas ir net nesugebėjo nupiešti elementarių daiktų, pvz., laikrodžio. Vartodamas kokosų aliejų, po kelių savaičių jis jau pajėgė skaityti ir net ėmėsi sodininkystės, kuo neužsiėmė daug metų. Jo nupieštas laikrodis taip pat ėmė panašėti į tikrą laikrodį.

Deja, Steveno liga vis dėlto buvo stipresnė, tačiau M. Newport gavo šimtus atsiliepimų iš žmonių, kurie prisipažino, kaip su kokosų aliejumi pasiekė panašių savo artimųjų sveikatos pagerėjimų. Jos pasakojimas paskatino tikrą tyrimų bangą. Mokslininkai bando išaiškinti ketogeninės dietos potencialą Alzheimerio ligai ir kitoms neurodegeneracinėms ligoms gydyti. (17)

Per vieną neseniai atliktą tyrimą konstatuota, kad laboratorijoje užaugintuose neuronuose amiloidas skatino oksidaciją ir nutraukė energijos susidarymą, o ketonai atkūrė šiuos procesus. Be to, ketonai sumažino amiloido koncentraciją, apsaugojo neuronus nuo jo keliamų pažeidimų ir atkūrė normalią atminties veiklą bent jau Alzheimerio liga sergančioms pelėms, bet, žinoma, šių išvadų negalima vienareikšmiškai taikyti žmonėms. (18)

Gydymas indiškais prieskoniais

Ryškiai oranžinės spalvos prieskonis ciberžolė jau nuo senų laikų taikomas indų ir kinų medicinoje žaizdoms, uždegimams ir daugeliui ligų gydyti. Įrodyta, kad jis pasižymi uždegimo slopinamuoju poveikiu, be to, veikia kaip antioksidantas, antidepresantas, kepenis ir nervų sistemą sauganti priemonė, padeda išvengti artrito ir daugelio kitų ligų. Per kelis tyrimus įrodytas ciberžolės
teigiamas poveikis smegenims ir gebėjimas sumažinti Alzheimerio ligos simptomus.

Ryškią spalvą prieskoniui suteikia jo veikliosios medžiagos kur-kuminoidai, gebantys įveikti hematoencefalinį barjerą ir stabdyti beta amiloido nusėdimą. Tai ragina manyti, kad ciberžolė galbūt yra tikrai daug žadantis preparatas Alzheimerio ligai gydyti. (19)

Vienoje publikacijoje Džonas perskaitė, kad juodieji pipirai gali iš esmės sustiprinti ciberžolės poveikį. Vos žiupsnelis juodųjų pipirų (1/20 arbatinio šaukštelio), kuriuose esama veikliosios molekulės piperino, staigiai padidinančio kurkuminų įsisavinimą (gebėjimą absorbuotis organizme). Tai, ko gero, paaiškina, kodėl į daugumą kario patiekalų dedama ir ciberžolės, ir juodųjų pipirų.

Bjauraus skonio, tačiau veiksmingas kokteilis

Džonas pasakojo gydytojams, kad ilgus metus dirbo su aliuminiu, tačiau medikai atmetė versiją, kad būtent aliuminis galėtų būti kaltas dėl jo ligos. Kai Džonas paklausė apie kokosų aliejaus ir ciberžolės taikymą, gydytojas pasakė, jog tai „beprasmiška“. Vis dėlto Džonas nutarė, kad pabandyti verta. Bet kuriuo atveju tai būtų geriau, nei nedaryti nieko ir tiesiog pamažu netekti proto.

Kiekvieną rytą vyras gamindavosi šiltą kokteilį, į kurį įmaišydavo arbatinį šaukštelį kokosų aliejaus, tiek pat ciberžolės miltelių, įpildavo virinto vandens, po to - šalto pieno ir dar įberdavo žiupsnelį juodųjų pipirų, kad paskatintų kurkumino absorbciją.

„Skonis tikrai bjaurus. Tai niekada netaps mano mėgstamiausiu gėrimu“, - prisipažįsta Džonas. Nuo momento, kai jam buvo diagnozuota Alzheimerio liga, praėjo 3 metai, ir vyras tikrai jaučiasi daug geriau.

Pirmus pagerėjimus Džonas pastebėjo jau keletą mėnesių po to, kai pradėjo gerti Volvic vandens, sportuoti ir pusryčiams „mėgautis“ savo kokosų-ciberžolės kokteiliu.

Po kelių mėnesių Džonas grįžo pas gydytoją, kad jam atliktų skenavimą. Ant rezultatų spaudinio gydytojas buvo ranka parašęs: „Kokių steroidų šis vyrukas vartoja?“ Džonas, žinoma, nevartojo jokių steroidų, bet, jeigu gydytojui kilo toks klausimas, vadinasi, jis tikriausiai pastebėjo kokį nors pagerėjimą.

Džonui ir toliau reguliariai daromi skenavimai, o dabar gydytojas sako, kad nesupranta, kaip šis žmogus išvis galėjo susirgti Alzheimerio liga. Dėl to Džonas tik draugiškai nusijuokia. Jam reikėjo 18 mėnesių, kad vėl pasijaustų sveikas, tačiau jis prisipažįsta:

„Pedantiškai ir toliau geriu Volvic vandens, be to, artimiausiu laiku taip pat nežadu atsisakyti savo bjauraus rytinio kokteilio.“

Skonis bjaurus, bet efektas-geras

Džonas Blakbernas prisipažįsta, kad kokteilio skonis tikrai bjaurus, tačiau nuo tada, kai jis pasveiko nuo ankstyvos Alzheimerio ligos, tai pasidarė neatskiriama kiekvieno ryto pusryčių dalimi, ir vyras bijo to atsisakyti.

• 1 arbatinis šaukštelis nerafinuoto kokosų aliejaus

• 1 arbatinis šaukštelis (su kaupu) ciberžolės

Puodelyje sumaišykite abu ingredientus iki košelės konsistencijos. Jai ištirpinti įpilkite verdančio vandens iš arbatinuko. Džonas mišinį papildo pienu, kad jis atauštų, po to įberia žiupsnelį maltų juodųjų pipirų ir greitai išgeria.

Patarimas. Jei gamindami kokteilį pasinaudosite kokosų pienu, trupučiu cinamono ir imbiero ar puse arbatinio šaukštelio kakavos ir medaus, mišinį bus maloniau gerti, be to, jis įgis daugiau uždegimo slopinamųjų savybių.

Svarbu! Gerkite po 1,5 l mineralinio vandens, kuriame daug silicio dioksido, pvz., Fiji ar Volvic, taip pat sportuokite ar sėdėkite pirtyje, kol pradedate prakaituoti.

Autorius: Celeste McGovern

Nuorodos:

1. Hirosaki Igaku, 2010; 61:S111-24
2. BMJ, 1999, 319:807-11
3. Daily Mail, straipsnis 2608449
4. J Neurol Neurosurg Psychiatry, 2006; 77:877-9
5. Biomed Pharmacother, 2016; 83:746-54
6. Lancet, 1994; 343:993-7
7. FASEB J, 2002; 16:1138-40
8. Subcell Biochem, 2005; 38:225-34
9. Int J Alzheimers Dis, 2011; 2011:276393
10. J Inorg Biochem, 2015; 152:206-9
11. Neurosci Lett, 2016; 610:200-6
12. J lnorg Biochem, 2009; 103:1579-84
13. J Trace Elem Med Biol, 2017; 40:30-6
14. J PandS, 2016; 21:109-17
15. Front Neurol, 2015; 6:4; Sci Rep, 2016; 6:31578
16. Voccmes Autoimmumty, 2015, Wiley-Blackwell
17. Br J Nutr, 2015; 114:1-14
18. Nutr Metab (Lond), 2005, 2:28
19. Phytother Res, 2014; 28:517-25