Kaip saugiai pakeisti plombas, atsikratyti gyvsidabrio

Gyvsidabris iš amalgamos plombų gali paveikti net širdį. Anglų odontologas, holistinės odontologijos atstovas Graeme'as Munro-Hallas dalijasi patirtimi, kaip saugiai pašalinti gyvsidabrio turinčias plombas.

Kai pradėjau dirbti, buvau paprastas odontologas, kuris gręžia, deda plombas ir išrašo sąskaitą. Naudojau gyvsidabrį ir auksą, darbavausi taip, kaip mus mokė odontologų mokykloje. Tai buvo lopymo ir taisymo odontologija, kuri neteikė didelio pasitenkinimo. Kai man artėjo 30 metų, dalyvavau Amerikos odontologų asociacijos (ADA) konferencijoje JAV kur man pasiūlė pasitikrinti širdies veiklą. Dešimt minučių po patikros, atlikus matavimus, medicinos slaugytoja, nagrinėdama rezultatus, liepė man nedelsiant apsilankyti gretimoje kabinoje, kurioje buvo kardiologijos specialistas. Buvau vienintelis, kurį nusiuntė pas jį, nors dauguma odontologų buvo už mane gerokai vyresni.

Kardiologas ištyrė elektrokardiogramą, paklausė mano širdį ir liepė duoti kraujo tyrimams. Jie parodė itin didelę blogojo cholesterolio koncentraciją, o tai sunkaus, gal net mirtino, širdies priepuolio rizikos veiksnys. Dar daugiau - visi mano rodmenys liudijo apie streso poveikį širdžiai ir tai, kad nedelsiant reikia imtis kokių nors priemonių (nors gydytojas negalėjo pasakyti, ko tiksliai turėčiau imtis ir ar apskritai tokioje situacijoje būtų įmanoma ką nors daryti).

Vėliau išsiaiškinau, kad mano problemos kilo dėl gyvsidabrio, kuris naudojamas odontologijos amalgamoje. Aš ne tik pats turėjau amalgamos ir aukso plombas, nuo studijų laikų odontologijos mokykloje aš jas kasdien be jokio atsargumo naudojau savo praktikoje.

Pritaikydamas metalų šalinimo protokolą, kurį dabar klinikoje taikome savo pacientams, išsivadavau nuo amalgamos plombų bei kitų odontologijos metalų. Tuo metu paskyriau sau bandomojo triušio vaidmenį, tačiau ne tik atlaikiau šią procedūrą, bet ir pasijutau geriau. Supratau, kad esame kelyje į kai ką tikrai svarbaus.

Faktai tokie, kad dabar, kai man jau per 60 metų, mano kraujospūdis yra 125/80 mmHg, kraujo klinikinė chemija tokia, kad man galėtų pavydėti trisdešimtmečiai, arterijų sienos be sutankėjimo požymių, širdis funkcionuoja normaliai, o cholesterolio koncentracija maža. Visai tai yra mūsų pastangų ir tyrimų nuopelnas.

IAOMT protokolas

Tarptautinė burnos medicinos ir toksikologijos akademija (The International Academy of Oral Medicine and Toxicology - LAOMT) parengė rekomenduojamą minimalios terapijos protokolą, kad būtų įmanoma saugiai pašalinti pacientams amalgamos plombas. Jo reikėtų laikytis kaskart, kai šalinama amalgama ar kitos odontologijos medžiagos. Protokolo esmė - iki minimumo sumažinti gyvsidabrio išsiskyrimą, gręžiant senas amalgamos plombas, siekiant apsaugoti pacientą ir odontologijos personalą. Protokole numatytos tokios sąlygos:

• Pacientas per kaukę kvėpuoja grynu oru ar deguonimi.

• Odontologas ir personalas dėvi gyvsidabrį absorbuojančias kaukes.

• Pacientui garantuojama akių apsauga.

• Amalgama šalinama gabalais, o ne sutrupinama.

• Naudojami greitaeigiai grąžtai su daug vandens (skalauti ir aušinti).

• Kabineto oras filtruojamas, kad pašalintų iš jo gyvsidabrio garus.

• Dantis amalgamos šalinimo metu izoliuojamas guminiu dėklu ar sugeriančiais tamponais.

• Paciento oda ir drabužiai uždengiami, paliekant atvirą tik būtiną minimumą.

• Burna dažnai skalaujama siekiant pašalinti iš jos amalgamos daleles ir gyvsidabrio garus.

• Visą laiką naudojamas greitaeigis seilių siurbliukas.

Jei nesilaikoma šių elementarių žingsnių, pacientas patiria gerokai didesnį gyvsidabrio poveikį. Savaime aišku, kad surinktų šiukšlių (išgręžtos amalgamos) reikia atsikratyti atsakingai, saugant aplinką. Taisyklės dėl gyvsidabrio atliekų yra griežtos, nes įvairios aplinkosaugos institucijos pripažino, kad tai labai pavojinga medžiaga.

Papildomas V-Tox protokolas

Kaip mūsų V-Tox metodo pagrindas naudojamas LAOMT protokolas, tačiau jis papildytas.

• Prieš šalinant plombas pacientą būtina paruošti ir jam reikia patarti vartoti tam tikrų maisto papildų.

• Iškart po amalgamos pašalinimo ar jo metu pacientui skiriama intraveninio vitamino C su glutationu, kurį reikia švirkšti 1-4 dienas. Vitamino C dozė priklauso nuo paciento kūno svorio ir būklės, bet mažiausias kiekis turėtų būti 0,75 g vienam kg kūno svorio, ištirpinus Ringerio (natrio) laktato tirpale (kad atkurtų netektą skystį ir elektrolitus). Per kiekvieną infuziją reikia sušvirkšti ir 800-1500 mg glutationo. Kai kuriais atvejais per dieną daromos 2 infuzijos. Vitaminas C ir glutationas prijungia gyvsidabrį ir efektyviai bei saugiai pašalina jį iš organizmo. Iš tikrųjų į veną sušvirkštas vitaminas C yra V-Tox terapijos pagrindas.

• Parengiamoji procedūra prieš šalinant plombas kiekvienam pacientui gali būti skirtinga, tačiau visiems, likus savaitei iki procedūros, išmatuojamas kraujo pH lygis ir bazinė temperatūra. Po 3 mėnesių matavimai kartojami ir sulyginami rezultatai.

Taisyklės dėl gyvsidabrio atliekų yra griežtos, nes įvairios aplinkosaugos institucijos pripažino, kad tai labai pavojinga medžiaga.

Kaip vitaminas C šalina gyvsidabrį

Vitaminas C yra redukuojantis agentas -jis šalina metalus iš organizmo ne chelatuodamas, kaip tai daro DMPR, DMSR ar EDTR, bet per oksidacijos-redukcijos reakciją - panašiai kaip tai daro pats organizmas. Chelatavimo metu metalai ir mineralinės medžiagos chemiškai surišamos ir pašalinamos iš organizmo kartu su visomis natūraliomis mineralinėmis medžiagomis, pvz., magniu ir variu. Tai pavojingoji chelatavimo agentų (chelatorių) pusė, ypač jei jų vartojama ilgai. Vitaminas C veikia, atiduodamas elektroną (taip iš esmės daro antioksidantai).

Kai gyvsidabris susijungęs su audiniais, jis yra priverstas iš vitamino C priimti elektroną, o, tai padarius, jungtis nusilpsta ir šis metalas atlaisvinamas.

Įsivaizduokite gyvsidabrio atomą, kuris panašiai kaip beždžionė kaba, viena ranka laikydamasis už šakos. Pasirodo vitaminas C ir duoda beždžionei bananą (elektroną); beždžionė siekia banano, bet tada nukrinta nuo šakos. Gyvsidabris šioje būsenoje yra ne toks reaktyvus, ir jam sunku vėl prisijungti prie audinių.

Kol gyvsidabris yra tokios būsenos, glutationas jį apglėbia ir nuveda į storąją žarną, per kurią jis pašalinamas iš organizmo. Kai glutationas tai padarė, šį antioksidantą reikia atnaujinti, kad jis ir vėl galėtų prijungti gyvsidabrio. Glutationui atnaujinti taip pat reikalingas elektronas iš vitamino C. Taigi, jei vitamino C turima pakankamai, glutationas gali tęsti atsinaujinimą ir toliau šalinti gyvsidabrį bei kitus toksiškus metalus.

Be to, vitaminas C padeda ląstelėms atgauti netektą skystį, leisdamas joms atkurti savo gerą formą. Ląstelės funkcionuoja deramai tik tada, jei turi teisingą formą, nes jos sąveikauja su vadinamaisiais kūno pasiuntiniais - hormonais, naudodamosi rakto-spynos mechanizmais ląstelės membranoje. Vitaminas C taip pat įkrauna mitochondrijas - ląstelės energijos jėgaines, - leisdamas joms funkcionuoti efektyviau.

Jei vitamino C geriama

Jei vitaminas C geriamas didelėmis dozėmis, jis gali sukelti viduriavimą.

Tai vadinama žarnyno tolerancija, ir, priklausomai nuo sveikatos būklės, skirtingų žmonių žarnyno tolerancija būna skirtinga. Siekiant palaikyti gerą sveikatą, reikalinga daug didesnė dozė vitamino C,
nei galima išgerti nesukeliant viduriavimo, - bent 1000 mg per dieną.

Aš pats beveik 30 metų taikydavau sau 10 000-20 000 mg (10-20 g) vitamino C dozę, siekdamas pašalinti iš kūno gyvsidabrį bei pasveikti nuo širdies veiklos sutrikimų, ir patyriau tik teigiamą poveikį.

Jei vitamino C švirkščiama į veną

Į veną sušvirkšto vitamino C efektas visai kitoks. Taip į organizmą patekęs vitaminas C iš tikrųjų sugeria vandenį iš žarnyno, todėl vietoj viduriavimo jis linkęs sukelti vidurių užkietėjimą. Tiesa, šią tendenciją galima sumažinti, nes asmenį, kuriam į veną sušvirkšta vitamino C, paprastai troškina, ir jis turi gerti, tačiau troškulį reikia malšinti kokybišku vandeniu.

Terapiniais tikslais intraveninio vitamino C dozė yra 0,75 g kilogramui žmogaus kūno svorio. Tai minimumas. Esant sunkiam apsinuodijimui, dozę galima padidinti iki 1 g kilogramui kūno svorio. Asmenims su sunkia kavitacija (skylės dantyse) ar turintiems kitokių infekcijų galima taikyti po 2 intravenines vitamino C infuzijas per dieną. Tai gali iš esmės paspartinti gijimo procesą, sumažinti infekcijos riziką, taip pat patinimą ir skausmą po procedūros.

Didelės dozės ištirpinamos Ringerio laktato tirpale, imant 1 dalį vitamino C ir 4 dalis tirpalo. Vitaminas C, skirtas švirkšti į veną, be to, yra paruoštas taip, kad jo pH atitiktų paciento kraujo pH lygį. O Ringerio laktato tirpale yra kraujo plazmos ir elektrolitų tokia proporcija, kokia būdinga kraujotakai. Ši infuzija daroma 72 lašai per minutę greičiu. Vadinasi, vidutiniškai infuzija trunka 2-3 valandas. Ringerio tirpalą galima pakeisti druskos tirpalu, tačiau tai daliai žmonių gali sukelti galvos svaigimą ir dezorientacijos pojūtį.

Kada negalima švirkšti vitamino C į veną

Vienintelis atvejis, kada vitamino C negalima švirkšti į veną, yra gliukozės-6-fosfato dehidrogenazės (G6PD) deficitas. Tačiau G6PD - tai kepenų fermentas, kurio trūksta labai retai. Per daugiau nei 20 metų tokį deficitą aptikome tik 2 kartus. Paprastai, bet ne visada, G6PD gali stigti asmenims,
kilusiems iš Afrikos ar Viduržemio jūros rytinės pakrantės. G6PD deficitą galima nustatyti paprastais kraujo tyrimais.

Kaip intraveninio vitamino C taikymo kontraindikacijos neretai minimos ir inkstų ligos ar inkstų disfunkcija. Šiuo atveju, jei reikia šalinti iš organizmo gyvsidabrį, taip nėra, iš tikrųjų yra visiškai priešingai.

Terapijos planas

• Prieš šalindami plombas, pasitikrinkite burnos ertmę pas odontologą.

• Suplanuokite infekcijų gydymą (jei tokių turite) ir odontologijos medžiagų šalinimą.

• Vartokite maisto papildų, kad apsirūpintumėte antioksidantais ir reguliuotumėte kraujo pH lygį.

• Numatykite skirti daugiau nei 2 dienas plomboms šalinti.

• Naudokite vitamino C intravenines injekcijas didelėmis dozėmis

3-4 dienas, įskaitant dienas, kai daromos procedūros. Galbūt jums reikės dar daugiau infuzijų.

• Palaikykite didelę antioksidantų ir mineralinių medžiagų koncentraciją organizme 8 mėnesius.

• Stebėkite pokyčius po 3, 8 ir 18 mėnesių.

• Prireikus taikykite papildomą terapiją.

Dieta, padėsianti šalinti iš organizmo gyvsidabrį

• Visiškai išsižadėkite cukraus ir baltųjų miltų.

• Vartokite sviesto ir jogurto, sumažinkite pieno vartojimą ar visai atsisakykite jo.

• Padidinkite kiaušinių ir gerųjų baltymų kiekį valgiaraštyje.

• Nevartokite alkoholinių gėrimų (tai cukraus forma), kofeino ir neskiestų vaisių sulčių.

• Gerkite gryno mineralinio vandens, bent 1 litrą per dieną.

• Laikykitės šios dietos besiruošdami šalinti amalgamos plombas, šalinant ir, kiek įmanoma, po to.

Kokių maisto papildų reikia vartoti tuo metu, kai šalinamas gyvsidabris, ir po to

Tai tipiškas maisto papildų sąrašas, kokį duodame savo pacientams, tik šioje lentelėje taip pat pateikta ir pusė dozės. Visa dozė yra 4 g vitamino C, 200 mg glutationo komplekso ir 75 mg metionino, taip pat dauguma čia išvardytų mineralinių medžiagų.

Po terapijos vartokite maisto papildų dar kelis mėnesius. Mes raginame savo pacientus tai daryti bent 3 mėnesius, bet 8 mėnesiai - dar geriau. Kai kurie asmenys daro tai visą laiką.

Tikslai, kodėl reikia vartoti maisto papildų, - aprūpinti organizmą antioksidantais, reguliuoti pH lygį ir skatinti tinkamą žarnyno veiklą. Jei žarnynas veikia netvarkingai, pašalinti toksinus beveik neįmanoma.

Fragmentai iš Graeme'o Munro-Hallo knygos „Demaskuotas toksiškas dantų gydymas" (Toxic Dentistry Exposed, leidykla Browsebooks, 2009)