Kodėl žmogus geria alkoholį?

Pagrindinė priežastis, prie kurios žmogus gerdamas alkoholį pripranta,  yra ta, kad alkoholis (C2H5OH) padidina organizme elektros srovių tekėjimą. Tą patį galima padaryti užsiimant fizine veikla, bet galima užpilti į organizmą elektroninį substratą, kuris suksis organizmo cheminėse grandinėse geriau, nes alkoholio energetinė išeiga yra didesnė už gliukozę. Angliavandeniai ir baltymai išėjime duoda 4,1 kcal energijos, riebalai 9,2 kcal, o alkoholis yra per jų vidurį – 7,1 kcal. Kai yra organizme substratas, duodantis didesnę išeigą, negu gliukozė, ji nebenaudojama. Alkoholis – tai substratas, kuris monopolizuoja kvėpavimo grandinę mitochondrijose ir sukelia jose didžiulį potencialų skirtumą. Jis yra universalus tirpiklis, todėl membranas praeina be problemų.

Pirmoji stadija, pavartojus alkoholio – susijaudinimas, antroji – slopinimas. Žmogus geria alkoholį pirmiausia tam, kad nuslopinti informacinį triukšmą (nerimas, psichologinės priežastys, nepasitikėjimas savo jėgomis, graužatis dėl ateities, pesimizmas  ir t.t.)  savo smegenyse. Šio triukšmo pasirodymas rodo, kad pablogėjo smegenų aprūpinimas energija, tai yra dėl vienokių ar kitokių priežasčių (pvz., stresinė būsena užblokavo energijos gamybą) elektros srovės jose ėmė tekėti per mažos. Kai srovės normalios – informacinis triukšmas minimalus – žmogaus psichika subalansuota. Kai srovės teka per didelės – apima didelė panika, baimės priepuoliai. Alkoholis, kai srovės per mažos, greitai išsprendžia problemą, bet ne dėl to, kad jis veikia kaip psichotropikas. Išgėrus jo, srovės atsistato ir požiūris į buvusias problemas, kol yra kuro – dingsta.

Vakarų šalyse darytos studijos rodo, kad saikingai ir retkarčiais vartojamas alkoholis sumažina mirtingumo riziką:

Kaip organizme  alkoholis yra chemiškai suskaidomas? Šis procesas vyksta keliomis pakopomis:

Fermentai suskaido etanolio molekulę į sudėtines dalis (metabolitus), kurie organizmui jau yra lengviau apdorojami. Kai kurie metabolitai yra organizmui nuodingi. Didžiausia alkoholio dalis suskaidoma kepenyse fermento alkoholdehidrogenazės (ADH) pagalba, kuri suskaido etanolį į toksišką metabolitą acetaldehidą(CH3CHO), žinomą kaip karcinogeną. Tačiau šis junginys gyvena neilgai, nes jis kito fermento aldehid-dehidrogenazės  (ALDH) suskaidomas į mažiau toksinį komponentą acetatą, o acetatas toliau skyla į anglies dioksidą ir vandenį. Paskutinė stadija daugiausiai vyksta jau ne kepenyse, o kituose audiniuose.

Alkoholis būtų gal ir neblogas nuolatinis kuras ar sargas nuo mirties, jei prie jo nebūtų priprantama,  o   tarpiniai metabolizmo produktai nebūtų nuodingi. Ir svarbiausia – jeigu jis neslopintų organizmo imuninės sistemos:

Suvartotas etilo alkoholis etanolis (EtOH) greitai patenka į visus audinius. Chroniškas apsinuodijimas etanoliu ir metabolizmas gali pradėti keisti aktyvių deguonies formų (ADF) gamybą Kupferio ląstelėse (KC) kepenyse ir pernešti bakterijas ir endotoksinus (lipopolisacharidus LPS). LPS signalais per receptorius 4 (TL4) sukelia prouždegiminių citokinų (α naviko nekrozės faktorių (TNF – α ) ir interleukiną -1β (IL–1β) ir  chemokinų (IL-8 ir monocitų chemoatraktantų baltymo(MCP)-1) išsiskyrimą .  Manoma, kad šie vyksmai labai svarbūs sukeliant lėtinę kepenų ligą. Lokali TNF-alfa gamyba gali paskatinti lokalią citokinų signalo 3 (SOCS3) supresoriaus gamybą, kuris gali imti slopinti STAT (signalų keitiklių ir transkripcijos aktyvatorių) signalizavimą  ir taip padaryti  kepenų liga (alkoholizmo sukeltą) sergantį pacientą atsparų interferonui-1. Etanolis taip pat įtakoja blužnies ir cirkuliuojančių T ir B ląstelių nuostolius dalinai per apoptozę. Plaučiuose, etanolis slopina prouždegiminių citokinų gamybą alveolių makrofaguose (AM) ir IL-17 gamybą T ląstelėse plaučių audiniuose ar su bronchais susijusiuose limfiniuose audiniuose (BALT), o tai sumažina citokinų/chemokinų kaskadas ir pablogina polimorfinių branduolinių leukocitų (PMN) telkimąsi ir jų gynybą. NF-KB   – branduolinis faktorius-KB.

Alkoholis, nors kalorijų ir daugiau duoda, nėra gliukozės pakaitalas, todėl jo vartojimas gali būti tik epizodiškas ir tik kaip laikina priemonė išspręsti kokią nors organizmo problemą (pvz, streso ar šoko metu, kai organizme gęsta srovės tekėjimas).