Dingdavo ir toliau dings: neatskleistos Bermudų trikampio paslaptys

Prieš 70 metų virš Atlanto  vandenyno netoli nuo Floridos krantų dingo keleivinis lėktuvas Douglas DC-3, skridęs iš Puerto Riko į JAV.

Lėktuvas taip ir nebuvo rastas, jo dingimo priežastys nenustatytos iki šiol. Incidentas su avialaineriu vaidina svarbų vaidmenį mituose apie Bermudų trikampį. Anot jų, laivai ir lėktuvai šiame rajone dingdavo ir dingsta dėl kažkokių anomalijų (anomalinės zonos - paranormal.lt).

Tyrėjų komandos iš įvairių šalių ne kartą siūlė mokslinius šios paslapties paaiškinimus. Vis dėlto tai netrukdo fantastinių istorijų mėgėjams katastrofose šiame Vakarų Atlanto rajone įžiūrėti kažkokią mistiką.

Keleivinis lėktuvas Douglas DC-3 / © Library of Congress

1948 metų gruodžio 27 dieną keleivinis lėktuvas Douglas DC-3 išskrido iš tarptautinio San Chuano (Puerto Rikas) oro uosto su 29 keleiviais ir 3 ekipažo nariais į Majamį (JAV). Oro sąlygos buvo geros, lakūnai reguliariai susisiekdavo su antžeminėmis tarnybomis, pranešdavo reikalingą informaciją. Gruodžio 28 dieną 4.13 val. lakūnai pranešė, kad lėktuvas yra už 50 mylių į pietus nuo Majamio.

Majamyje šios informacijos neišgirdo, bet ji buvo priimta Naujajame Orleane. Vėliau lėktuvo ekipažui buvo bandoma pasakyti apie pasikeitusią vėjo kryptį, tačiau užmegzti ryšio su lėktuvu nebepavyko: lėktuvas dingo.

Po keturių valandų pakrantės vandenyse buvo pradėta paieškos operacija, tačiau jokių dingusio lėktuvo pėdsakų taip ir nebuvo rasta. Prie Kubos krantų po kelių dienų buvo rasti du neatpažinti kūnai, tačiau nebuvo pranešta, ar jie buvo susiję su dingusiu lėktuvu.

Įvykusios nelaimės tyrimas parodė, kad lėktuvas buvo praėjęs kapitalinį remontą ir galėjo skraidyti. Tačiau prieš pat dingimą atsirado tam tikrų problemų - dėl nepakankamo baterijos įkrovimo radijo siųstuvas negalėjo veikti įprastu režimu, neveikė ir važiuoklės lemputė.

Kai kurie specialistai manė, kad lakūnai prieš paskutinį ryšio seansą galėjo netiksliai nustatyti savo buvimo koordinates ir nukrypo nuo kurso, o lėktuvas nukrito į vandenyną, kai baigėsi degalai. Tačiau oficiali lėktuvo dingimo priežastis taip niekada ir nebuvo nustatyta.

Visuomenės dėmesys šiam tragiškam incidentui ėmė po truputį mažėti, tačiau 1950 metais “Associated Press” žurnalistas Evardas Vanas Viklas Džonsas paskelbė straipsnį, kuriame apibendrino visą turimą informaciją apie Vakarų Atlante pradingusius laivus ir lėktuvus.
Straipsnyje šis regionas buvo skambiai vadinamas “velnio jūra”. O dar po 14 metų rašytojas Vinsentas Gadis vandenyno teritoriją tarp Bermudų, Floridos ir Puerto Riko pavadino “mirtinu Bermudų trikampiu”.

Bermudų istorijos

Tokių mistinių nutikimų mėgėjai labai greitai priskaičiavo šimtus Bermudų trikampyje pradingusių laivų ir lėktuvų. Tačiau patikrinus paaiškėjo, kad dauguma šių incidentų arba visiškai nesusiję su Bermudų trikampiu, arba turi racionalų paaiškinimą, arba yra tiesiog “spaudos antys”, nepatvirtintos jokiais dokumentais. Tačiau kai kurie įvykiai tyrėjams vis dėlto buvo tikra mįslė.

 Laivas "Carroll A. Deering", kurios įgula dingo keistomis aplinkybėmis / © Wikimedia Commons

Apie kažkokią “paslaptingą šviesą”, matytą Vakarų Atlante, rašė dar Kristupas Kolumbas. 1800 metais Bermudų trikampyje be pėdsakų dingo du JAV karinių jūrų pajėgų laivai: “Pickering” ir “Insurgent”.

1813 metais šiuose vandenyse dingo burlaivis “Patriot”, kuriuo plaukė JAV viceprezidento Arono Barro dukra Feodosija Barr Olston. 1814 ir 1824 metais vandenyne dingo amerikiečių karo laivai “Wasp” ir “Wild Cat”. Keli laivai prie pietrytinių JAV krantų XIX amžiuje buvo rasti be ekipažų, bet juose buvo likę naminiai gyvūnai.

Daug triukšmo sukėlė 1918 metais dingęs laivas “Cyclops” (AV-4), kuris plaukė iš Salvadoro į Baltimorę (JAV) ir plukdė mangano rūdą. Dėl šio incidento buvo bandoma kaltinti vokiečių karinį laivyną, tačiau Vokietija viską neigė. Gali būti, kad laivas “Cyclops” nuskendo dėl per didelio krovinio ir dėl blogų oro sąlygų, tačiau jokių patikimų išvadų dėl laivo dingimo JAV valdžia taip ir nepateikė. 1941 metais panašiomis aplinkybėmis vandenyne dingo to paties tipo laivas “Proteus” (AC-9). Bermudų anomalijos teorijos šalininkai labiausiai mėgsta aptarinėti 1945 metų gruodžio 5 dienos įvykius. Tada “Grandis 19”, kurią sudarė penki amerikiečių torpediniai bombonešiai “Avenger”, atliko mokomąjį treniruojamąjį skrydį į rytus nuo Floridos krantų. Grupės vadovas buvo patyręs pilotas-instruktorius leitenantas Čarlzas Kerolas Teiloras, skraidęs maždaug 2,5 tūkst. valandų.

Kiti skrydžio dalyviai mokėsi skraidyti šio tipo lėktuvais, tačiau naujokai nebuvo. Du iš jų buvo JAV jūrų pėstininkų aviacijos korpuso kapitonai.

Įprastas skrydžio maršrutas ėjo pro Bahamų salas. Naudojama lėktuvų “Avenger” modifikacija buvo labai patikima. Be to, visi lėktuvai turėjo avarinius radijo švyturėlius, o ekipažo nariai - gelbėjimosi liemenes, pripučiamas valtis, produktų ir signalines raketas.

Laivas “Cyclops” Hadsono upėje 1911 metais / © US Navy

Vėliau spaudoje pasklido gandai, kad antžeminės tarnybos, neva, užfiksavo neįprastus lakūnų pokalbius. Lakūnai sakė: “Jie panašūs į mus. Einam į baltąjį vandenį. Mes žūsim”. Tačiau nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų šį gandą.

Pasak oficialių pranešimų, lakūnai tik aptarinėjo sugedusį kompasą ir manė, kad, ko gero, pasiklydo. Jie bandė nustatyti, kokį kursą geriau pasirinkti - į rytus ar į vakarus, ir klausė antžeminių tarnybų, ar jos mato lėktuvų grupę lokatoriuje. Pokalbiuose buvo paminėta kažkokia balta miglelė, kuri trukdė pilotams susiorientuoti. 18.20 val. Teiloras įspėjo kitus, kad jiems gali tekti leistis ant vandens. 19.04 val. ekipažai paskutinį kartą turėjo radijo ryšį.

Vienas iš gelbėtojų lėktuvų, iškart išskridusių į galimo nusileidimo ant vandens vietą, taip pat dingo. Tačiau netoliese plaukusio tanklaivio ekipažo nariai tvirtino ore matę sprogimą. “Grandies 19” paieškos operacija buvo viena iš didžiausių JAV istorijoje, tačiau visiškai nesėkminga. Lakūnai buvo pripažinti dingusiais be žinios.

JAV Karinių jūrų pajėgų Tyrimo valdyba atgaline data bandė apkaltinti leitenantą Teilorą, kuris, neva, per daug pasitikėjo savo intuicija ir padarė vadovavimo klaidų. Tačiau tai papiktino karininko motiną, ir tyrėjai galiausiai pripažino, kad jokių Teiloro kaltės įrodymų nėra. Dar vėliau buvo paskelbta, kad tikrosios įvykio priežastys taip ir nenustatytos.

Nuo 1960 metų iki 2000 metų netoli Floridos krantų narai rasdavo nuskendusių lėktuvų “Avenger”. Bet nė vienas iš jų nebuvo pripažintas priklausęs “Grandžiai 19”.

Lėktuvai “Avenger” iš flotilės ТВМ-3 / © Wikimedia Commons

Po Antrojo pasaulinio karo Bermudų trikampio rajone dingo bent dešimt lėktuvų, keli laivai, o 1969 metais tarsi išgaravo du Bahamų švyturio prižiūrėtojai. 2015 metais prie Bermudų salų be žinios dingo du paaugliai, o 2017 metais vėl sudužo lėktuvas. Jo nuolaužas rado, tačiau žmonių ar jų kūnų rasti taip ir nepavyko.

“Vandenynas pasiima savo"

Ufologai aiškina, kad paslaptingus incidentus Bermudų trikampyje lemia ateivių iš kitų planetų įsikišimas, kriptoistorikai mano, kad tai - paslaptingų Atlantidos kristalų poveikis, o iracionalių teorijų mėgėjai tvirtina, kad tokie įvykiai vyksta dėl laiko ir energijos anomalijų. Tačiau akademinio mokslo atstovai turi visiškai kitokį požiūrį į situaciją Vakarų Atlante.

Šiame rajone praeina daugybė transporto srautų, ten nuolat plaukioja laivai ir skraido lėktuvai. įvairių su jais nutinkančių incidentų kiekis šiaip yra proporcingas transporto priemonių skaičiui. Negalima atmesti ir prielaidos, kad įvairias katastrofas gali sukelti gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, taifūnai ir kt.

“Šiame rajone taifūnų tikrai būna, nors mūsų laikais apie juos meteorologai informuoja iš anksto, ir keliautojai stengiasi jų išvengti. Dar egzistuoja versija, kad laivus Bermudų trikampyje galėjo pražudyti taip vadinamos klajojančios bangos. Tačiau jos nebūdingos šiam regionui ir paprastai pasitaiko kitose Atlanto vandenyno vietose. Galima daryti prielaidą, kad visi pradingimai Bermudų trikampyje gali būti susiję su kažkokiais unikaliais reiškiniais, bet kol kas nerasta tam jokio mokslinio patvirtinimo”. Rusijos mokslų akademijos Žemės fizikos instituto mokslinis bendradarbis Aleksandras Žigalinas interviu Rusijos televizijai taip pat pasakė, kad vakarinėje Atlanto vandenyno dalyje laivų ir lėktuvų pradingsta gana daug.

“Pasak draudimo statistikos, ten tikrai vyksta nemažai incidentų, kurių aplinkybės lieka neišaiškintos. Tai apauga įvairiais gandais ir mitais. Tačiau, kaip bebūtų keista, laivai vandenyne dingdavo, dingsta ir toliau dings. Vandenynas pasiima savo dalį. Čia nereikia ieškoti kažkokios mistikos.

Egzistuoja teorija, kad daugybė pradingimų gali būti susiję su dujų hidratais. Metano burbuliukai keičia vandens tankį, ir laivai staigiai nugrimzta į dugną. Tačiau šios teorijos kol kas nepatvirtina niekas, išskyrus patį dujų hidratų egzistavimo faktą. Dar kalbama apie baisius rūkus, bangas žudikes, tačiau vieno aiškaus patvirtinimo taip pat kol kas nėra”.

Maskvos Laivyno istorijos klubo pirmininkas Konstantinas Strelbickis mano, kad kiekviena Bermudų trikampyje pradingusio lėktuvo ar laivo istorija yra individuali.

“”Mano nuomone, juos jungia tik taškelis ant gaublio - ir nieko daugiau. Tie, kurie ieško iracionalaus Bermudų trikampio paslapties pagrindo, dažniausiai išnaudoja “Grandies 19” dingimo istoriją ir į visus kitus incidentus žiūri per jos prizmę. Tie, kurie nuolat kalba apie Bermudų trikampį, dažniausiai naudojasi žmonių susidomėjimu viskuo, kas paslaptinga ir nepaaiškinama sveiku protu”.

Paslaptys traukia žmones tarsi magnetas. Fantazijų ir heroizmo dėka žmonija savo laiku įveikė Everestą ir nusileido ant Marianų įdubos dugno. Dėl tos pačios priežasties žmonės ir dabar nori įveikti Bermudų trikampio paslaptį.