Dėl klimato kaitos teks keisti savo miestus – kaitros jie neatlaikys

„Žmonės tokius dalykus, kaip kondicionierius ar skrydžius lėktuvais, priima kaip savaime suprantamus. Visi žinome, kad, jei norime kur nors nukeliauti ir tam netrukdo audros, galime sėsti į lėktuvą ir skristi, bet matome, kad ekstremalus klimatas sukuria vis daugiau trukdžių. Lėktuvai dėl karščio bangų tupdomi. Šie pavyzdžiai rodo, kad privalome keisti lūkesčius, kaip turėtų atrodyti mūsų aplinka ir sukurta industrija“, – tvirtina profesorius.

Pasak urbanisto Martyno Matuzo, kai kurios pietinės valstybės jau seniai priprato statyti miestus taip, kad pastatai mestų šešėlį ir gatvėse būtų vėsu. Kitos šalys, kuriose saulės nėra daug, turės imti pavyzdį.

Aukštai temperatūrai visuomenė dar nepasiruošusi

Daugiau kaip 60 gyvybių nusinešęs Portugalijoje kilęs miško gaisras išplito taip greitai, kad žmonės nespėjo išsigelbėti. Manoma, kad tokį nematytą ugnies plitimo greitį paskatino jau mėnesį Pietų Europą kankinantys karščiai.

„Lietuvą kol kas aplenkusi karščio banga toliau svilina Europą“, ,,Užsieniečiai nuo karščio slepiasi Lietuvoje“, „Kitą savaitę karščio banga smogs ir Lietuvai“ – tokios Lietuvos spaudos antraštės. Atrodo, nieko blogo jos nepraneša – keliose valstybėse karščiau, Lietuvoje atsiras galimybė atvažiuoti prie jūros.

Tačiau po pasaulį pasklidusios karščio bangos rodo grėsmingą pavojų. Karščio bangos juk nieko naujo, bet pastarąjį dešimtmetį jų dažnumas ir intensyvumas išaugo. Tai visuotinio atšilimo ženklas, o kiekviena ekstremali karščio banga atskleidžia ir tai, kad mūsų visuomenė neprisitaikiusi prie aukštos temperatūros. Tai susiję tiek su mūsų transportu, tiek su žemės ūkiu.

Štai, neįprastas karštis JAV pietuose privertė tūpti lėktuvus. Tūpti ir nebeskristi. Pasirodo, esant karščiui, skrydžiai neįmanomi. Amerikiečių televizijos ABC reportažas aiškina, kad esant aukštai temperatūrai, lėktuvai privalo vežti mažiau degalų, mažiau keleivių arba krovinių, tad nebėra prasmės skristi.

AFP/Scanpix nuotr.

Karštis toks didelis, kad vėsinimo sistemos nebepadeda

JAV Sirakūzų universiteto geografijos profesorius M. Huberis sako, kad didžioji dalis infrastruktūros yra pastatyta iš betono, geležies, plytų ir kitų medžiagų: „Yra susiformavęs požiūris, kad jei pastatuose turi ventiliacijos sistemą, viduje neturėtų būti pernelyg karšta, kad kondicionieriai kompensuotų kylančią temperatūrą. Tačiau teko girdėti, kad, pavyzdžiui, JAV pietuose kondicionieriai jau nesugeba palaikyti žmogui normalios temperatūros.“

Pasak M. Huberio, karštis toks didelis, kad net vėsinimo sistemoms dirbant visu pajėgumu, namuose vis tiek karšta. „Reikėtų nepamiršti, kad ir patys kondicionieriai prisideda prie globalinio atšilimo. Jie sunaudoja itin daug elektros, o jai išgauti reikia didelio kiekio anglies. Yra ir kitų pavyzdžių. Geležis aukštoje temperatūroje ima lūžti, o iš jos sukonstruota dauguma tiltų. Taip pat kyla problemų su traukiniais, nes, atslinkus karščio bangoms, geležinkelio bėgiai nesugeba išlaikyti tokios temperatūros“, – aiškina specialistas.

Profesorius teigia jau nekalbantis apie sausras ir vandens mažėjimą: „Žinome, kad elektra išgaunama ir hidroelektrinėse, tačiau, esant vandens trūkumui, elektros tiekimas gali sumažėti, o ir pačios elektros tiekimo infrastruktūra gali neištverti didelių karščių.“

Reuters/Scanpix nuotr.

Miestai neišvengs kaitos

Mokslininkas tikina, kad šiuo metu žmonės ieško šiltesnio klimato, todėl vis daugiau jų persikrausto į pietines valstybes. Tačiau ateinantys dešimtmečiai šias keliones pasuks priešinga kryptimi. Tos vietovės virs tiesiog ypač karštomis arba bus užlietos.

Geografas aiškina, kad Vakarų gyventojai jau greitai turės pasirinkti – kurti naują realybę ar išsikraustyti. „Žmonės tokius dalykus, kaip kondicionierius ar skrydžius lėktuvais, priima kaip savaime suprantamus. Visi žinome, kad, jei norime kur nors nukeliauti ir tam netrukdo audros, galime sėsti į lėktuvą ir skristi, bet matome, kad ekstremalus klimatas sukuria vis daugiau trukdžių. Lėktuvai dėl karščio bangų tupdomi. Šie pavyzdžiai rodo, kad privalome keisti lūkesčius, kaip turėtų atrodyti mūsų aplinka ir sukurta industrija“, – sako M. Huberis.

Visuomenė paprastai sunkiai renkasi kraustytis. Žvelgiant į dabartines tendencijas, akivaizdu, kad teks keisti realybę, tačiau kaip? Prie to aktyviausiai prisideda urbanistai. Pasak jų, pajūrio regionai taps negyvenamomis zonomis. Turės keistis ir patys miestai. Didelė miesto dalis susikoncentruoja miesto centre, susidaro šilumos burbulas. Todėl reikia stipresnio vėsinimo. Kai kuriems regionams tai dar tik tolima ateitis, o karščio pakirstos valstybės šias problemas jau sprendžia.

Barselona. Reuters/Scanpix nuotr.

Prisitaikymas prie šilto klimato – problema ateičiai

Urbanistas M. Matuzas sako, kad, pavyzdžiui, Izraelyje egzistavimas be kondicionierių ir kondicionavimo sistemų – labai sudėtingas: „Dabar visi nauji miestai Vidurio Rytuose – Dubajus, Kataras ir kiti – prie tų aukštų temperatūrų prisitaiko. Visa tai reikalauja nežmoniškų investicijų. Neaišku, ar mes šiuo metu galime jas skirti.“

Tačiau tik pakeisti erdves ir varyti lauk šilumą neužteks. Reikia kuo greičiau kurti naujas medžiagas. Pasak M. Matuzo, pritaikyti tų medžiagų visam jau esamam, sukurtam turtui negalima. „Tai milžiniški transformacijos projektai. Kiekvieno fasado ar automobilio medžiagų taip greitai nepakeisi. Ar ilgainiui teks prisitaikyti prie tos klimato kaitos, šiltesnio klimato? Be abejonės, bet tai gana didelė problema ateičiai“, – sako urbanistas.

Prisitaikymo būdų yra įvairiausių – natūralios vėsinimo sistemos keičiant pastatų orientaciją, šešėlių sukūrimas. Į šiuos sprendimus teks atsižvelgti daugeliui miestų, nes dabar jie pritaikyti prie savo klimato zonos. Ką daryti, kai oras vis nepastovesnis – vieną dieną šalta, o kitą dieną karščio banga neleidžia išbūti lauke ar net namuose?

Kaip tikina M. Matuzas, vienaip ar kitaip miesto forma yra tiesiogiai paveikta klimato juostos: „Tai reiškia, kad mūsų miestai atrodo vienaip, o, pavyzdžiui, Ispanijos, Vidurio Rytų miestai – visiškai kitaip. Tai priklauso nuo platumos, temperatūros ir susiklosčiusios tradicijos.“

Anot urbanisto, geriausias to pavyzdys – Barselona. „Tai kvartalinis planas, kai visas miestas išdėstomas gana kompaktiškai. Viso miesto orientacija, kvartalų orientacija padaryta taip, kad gatvėse būtų pakankamai šviesos, bet pačiuose kvartaluose išliktų gana vėsu. Tai reiškia, kad gatvės yra siauresnės, pastatai meta šešėlį. Lietuvoje, senamiesčiuose planas išvystytas gana chaotiškai. Naujuose kvartaluose į saulę nėra labai atsižvelgiama. Šešėlis nėra projektuojamas, nes saulės pas mus mažiau. Nuo to priklauso, kaip atrodo visi miestai“, – aiškina M. Matuzas.

Majamis. AFP/Scanpix nuotr.

Po 100 ar 200 metų Majamio neliks

Mokslininkai skaičiuoja, kad 30 proc. žmonijos kasmet tenka 20 dienų, kai temperatūra tampa pavojinga gyvybei. Net ir sumažinus išmetamų teršalų kiekį šie skaičiai per 80 metų padvigubės. Pavyzdžiui, Niujorkui teks 50 gyvybei pavojingų karščio dienų.

Problema ne tik karščiai. Jie kelia kitą iššūkį – kyla vandens lygis. Tikriausiai, kai mūsų protėviai, ieškodami kuo palankesnės vietos miestui kurti, nuspręsdavo polius įkalti prie jūros, nes ekonominė nauda akivaizdi, nepagalvojo, kad tas pats žmones maitinęs vanduo gali pradėti kelti grėsmę populiacijai. Šiuo metu didžiausių pasaulio metropolių ekonominiai centrai įsikūrę būtent prie vandens, o tai nėra palanku miesto infrastruktūrai.

„Niujorkas projektuoja tokį pusiau barjerą, kuris veiktų kaip viešoji erdvė ir leistų jiems atsiriboti nuo kylančio vandens lygio. Kiekvienas didesnis miestas, įsikūręs vandenyno pakrantėje, bando kažkaip prisitaikyti prie ateities klimato iššūkių. Viena iš šalių, kuri galbūt tam skiria daugiausia energijos – Olandija. Žinoma, pusė šalies yra žemiau jūros lygio. Kita vertus, jie su tuo vandeniu kovoja jau kelis šimtus metų. Manau, kad jiems gana gerai sekasi ir didžioji dalis inovacijų ateis iš ten“, – įsitikinęs M. Matuzas.

Pokyčių, pasak Syrakūzų universiteto geografijos profesoriaus, neišvengė ir Majamis: „Majamis saulėtomis dienomis, kai nėra lietaus, susiduria su potvyniais. Tai reiškia, kad kyla jūros lygis. Šiuo metu miestas bando sukurti specialią sienų ir gatvių sistemą, kuri pasipriešintų didėjančiam vandens kiekiui. Tačiau ilgai to tęsti negalės, nes Majamio pajūrio ruožas itin ilgas. Statyti sieną – be galo brangu. Dauguma ekspertų sako, kad šis miestas ilgai neištvers. Po 100 ar 200 metų Majamio neliks.“

Urbanistai tikina, kad visos pasaulio valstybės privalo pradėti galvoti apie visiškai kitokį infrastruktūros planavimą. Pavyzdžiui, kad miesto erdvės, prireikus, išsiplėstų ar susitrauktų.

„Roterdame yra viena aikštė – Vandens aikštė. Kai nelyja, toje aikštėje yra krepšinio aikštelė, parkas, vietos, kur galima atsisėsti. Jos šiek tiek įgilintos. Palijus didelė problema, kad ant labai daug kieto ploto labai didelis vandens kiekis tiesiog paleidžiamas į kanalizaciją. Vamzdžiai negali išsiplėsti. Todėl dalis to vandens, kuris nuteka nuo pastatų, užtvindo tą aikštelę. Lietui nustojus lyti, tiesiog lėtai atiduoda vandenį. Per lietų žmonės vis tiek nežaidžia nei krepšinio, nei važinėja su riedlente. Kol lyja, tai veikia kaip vandens saugykla. Kai lietus baigiasi, tiesiog tas vanduo lėtai nuleidžiamas į kanalizacijos tinklus“, – M. Matuzas.

AFP/Scanpix nuotr.

Ateityje sulauksime mirtinų karščio bangų

Olandija yra daugumos mokslininkų ir urbanistų pavyzdys, kaip valstybei išgyventi prastėjančiomis klimato sąlygomis. Beje, klimato darbotvarkę jau susikūrė tokie miestai, kaip Šanchajus, Honkongas, Los Andželas, Kopenhaga ir Stokholmas.

Vakarų valstybės turi galimybių imtis greitų veiksmų. Deja, ne visiems tai įmanoma. Kita visuotinio atšilimo tiesa – labiausiai kentės vargingiausi regionai, kur esminis maisto šaltinis – žemės ūkis. Tai reiškia ir didėsiančią migraciją.

„Labiausiai kentės vargingos bendruomenės. Matome migraciją iš tokių regionų, kur globalinis atšilimas yra viena iš didelių problemų. Dažniausiai migraciją skatina ekonominės ir politinės priežastys. Tačiau net ir kalbant apie Siriją, ten per 10 metų 1,5 mln. ūkininkų neteko agrarinės veiklos. Tam turėjo įtakos prekybos suvaržymai, bet ir ekstremalios sausros. Tai nėra tik vienos valstybės pavyzdys. Sausros kyla visame pasaulyje. Štai, pavyzdžiui, Afrika. Ten sausros itin baisios, todėl visa tai tikrai darys įtaką žmonių kraustymuisi“, – tikina M. Huberis.

Beje, mokslininkai įspėja, kad sulauksime ir tokių karščių, kad žmonės net negalės išeiti iš namų. 2015 m. studija rodo, kad Artimuosiuose Rytuose temperatūra gali pasiekti 80 laipsnių. Tokia karščio banga, pasak tyrėjų, pasirodys kas 10 ar 20 metų ir bus mirtina.

 Mindaugas Aušra