Katastrofos:

Dar praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio pabaigoje Pegovas, ką tik tapęs Primorės krašto partijos komiteto pirmuoju. sekretoriumi, ir naujai paskirtas Ramiojo vandenyno laivyno vadas, busimasis SSRS karinio jūrų laivyno liaudies komisaras Kuznecovas atkakliai įtikinėjo Maskvą, jog būtina iš Vladivostoko išgabenti sprogius krovinius. Praktiškai niekur nebuvo skelbta, tačiau prieš Antrąjį pasaulinį karą sprogmenys buvo gabenami per Vladivostoko jūrų prekybos uostą.

Kalifornijoje klimato kaita lėmė milžinišką lūžį tarp Ramiojo vandenyno ir Šiaurės Amerikos plokščių, kurio ilgis siekia daugiau nei tūkstantį kilometrų. Šimtai tūkstančių amerikiečių gyvena kaip ant parako statinės - katastrofa gali įvykti, bet kuriuo metu.

1875 m. gruodžio 11d., šeštadienį, Bremenhafeno uoste stovėjo "Šiaurės Vokietijos Lloydo" kompanijai priklausantis laivas " Mozelis". Garlaivio išvykimo metas artėjo: kapitonas davė pirmąjį signalą, denyje ir prieplaukoje prie trapo kilo įprastas tokiais atvejais sujudimas. Buksyre "Simpsonas", kuris turėjo išplukdyti "Mozelį" į ledu nepadengtą jūrą, priėmė buksyro galą...

Atslenkanti „El Ninjo“ banga taps pačia stipriausia nuo 6-ojo dešimtmečio – to meto, kai buvo pradėta šį fenomeną stebėti. Jis vadinamas stipriu tuomet, kaip vandens paviršiaus temperatūra trejetą mėnesių iš eilės viršija 1,5 laipsnio. Maža to, šis atmosferos reiškinys smogs viskam – pradedant kolumbiškos kavos kainai, baigiant šiaurinėse jūrose plaukiojančioms žuvims, rašo „Bloomberg“.

Prognozuoja katastrofa, branduolinės energetikos inžinierius iš Londono universiteto Dr. Mehran Keshe - įkūrėjas fondo savo vardu.

Apie mažojo raketinio laivo (MRL) "Musonas" žutį žino netgi ne visi istorikai ar profesionalai, nes šį įvykį SSRS karinė vadovybė buvo ypač įslaptinusi. Šio slaptumo priežastis buvo ta, kad laivą pražudė raketa, iššauta iš jo paties.

Netikėta prancūzų laivyno povandeninio laivo "Euridikė" (S-644 Eurydice) žūtis, o tiksliau - dingimas, savo laiku sukėlė didelį rezonansą visame pasaulyje. Tragedija įvyko ankstyvą 1970 m. kovo 4d. rytą. Nežiūrint į tai, kad katastrofos vieta buvo nustatyta beveik iš karto, povandeninio laivo nepavyko surasti beveik du mėnesius. Ir tai ne vienintelė paslaptinga šios katastrofos detalė.

Paniką dėl apokalipsės buvo pasėjęs Revas Efrainas Rodriguezas, kuris teigė gavęs dieviškąją viziją, kad asteroidas susidurs su Žeme tarp rugsėjo 15 ir 28 dienos. Tikslios datos jis negalėjo pasakyti, bet pasakė tikslų laiką – 2 valanda, skelbia mirror.co.uk.

43 tonas aukso, kurios tuometiniu vertinimu kainavo 5 milijonus svarų sterlingų, išnyko jūros gelmėje kartu su pagalbiniu kreiseriu "Laurentikas". tai buvo savotiškas rekordas. Jūreivystės istorijoje dar nė vienas laivas nenuskendo, turėdamas triumuose tokį aukso kiekį. Pagrindinis šios brangenybės gelbėtojas yra Gaibonas damentas. tai tas pats Damentas, kuris 1906-ais metais paniro į 63 m gylį.

Prieš kelias dienas iki sprogimo žemės pluta virš supervulkano pakils per kelias dešimtis, o gal ir šimtus metrų. Dirvožemis įkais iki 60-70 laipsnių. Atmosferose staigiai padidės sieros vandenilio ir helio koncentracija.

Žemės istorijoje būta laikotarpių, kai vienu metu išsiverždavo kone visi planetos ugnikalniai. Grupė mokslininkų Europos mokslo fondui parengė išsamią ataskaitą, kur įvertino, kas realiai gresia mūsų civilizacijai. Specialistai palygino asteroidų kritimo, klimato pasikeitimo, cunamių, žemės drebėjimų, nuošliaužų, ugnikalnių išsiveržimo riziką ir padarė išvadą: šiuo metu nėra nieko pavojingesnio už ugnikalnius.