Uždegimas: kaip užgesinti ugnį viduje

Gyvenimo būdo bei mitybos sprendimai turi didelės įtakos kūne vykstantiems uždegiminiams procesams ir dėl jų išsivystančioms lėtinėms ligoms. Kas kartą valgydami galime imtis nedidelių pokyčių, kad išvengtume daugelio ligų arba jas gydytume, rašo sveikata.org.

Lėtiniai uždegimai labai smarkiai prisideda prie daugumos sunkiausių gyvenimo būdo ligų, tokių kaip aterosklerozė, širdies ligos, diabetas ir vėžys, atsiradimo. Įsivaizduokite uždegimą kaip jūsų kraujotakos sistemoje vykstantį gaisrą. Jei greitai jį pastebime ir neutralizuojame, galime numatyti šių ligų atsiradimą arba visiškai užkirsti joms kelią.

Dažnai mes net nepastebime lėtinio uždegimo, nebent dėl jo pasireiškia stiprūs skausmai, pavyzdžiui, skauda sąnarius arba prasideda artritas. Biomarkeriai padeda mums aptikti uždegiminius procesus.

Yra žinoma, kad C-reaktyvųjį baltymą (CRB), kurį gamina kepenys, organizmas išskiria kaip atsaką į uždegimą. Tai tarsi signalizacija, pranešanti apie įsibrovimą ar kažkokį sutrikimą. Seniau, norint nustatyti uždegimo lygį, buvo naudojamas homocisteinas, tačiau CRB yra žymiai jautresnis. CRB parodo staigų, ūmų uždegimą kraujagyslių sistemoje.

Kas sukelia uždegimą?

Organizmas nuolatos kovoja, kad palaikytų harmoniją, arba homeostazę. Pavyzdžiui, kad palaikytų tam tikrą gliukozės kiekį kraujyje, organizmas reguliuoja insulino ir gliukagono (hormono) kiekį. Štai kodėl II tipo diabetas yra susijęs su uždegimu.

Gyvūninės kilmės baltymai (t.y. mėsa ir pieno produktai) sukelia uždegiminę organizmo reakciją ir padidina CRB koncentraciją. Viena iš seniai įrodytų sąsajų tarp uždegimo ir ligos yra širdies ir kraujagyslių ligos. Ištyrę CRB koncentraciją, galime aiškiai nustatyti širdies ir kraujagyslių ligos pasireiškimo tikimybę. Uždegimui stiprėjant, kraujagyslės iš lėto siaurėja, ir kraujo tėkmė arterijų sistemoje vis labiau trikdoma.

Kai prikemšame kūną gyvūninės kilmės baltymų, pernelyg apkrauname visą sistemą, nes tokie baltymai yra labai koncentruotas maisto šaltinis. Organizmas nebegali pasakyti „susidorosiu su tuo vėliau“ – mes, žmonės, dažnai taip elgiamės susidūrę su problema. Organizmas negali trumpam nustoti veikęs, todėl yra priverstas rinktis iš trijų galimybių: naudoti maistą, kurį gavo, sandėliuoti jį arba atsikratyti juo.

Vartojant gyvūninės kilmės baltymų, organizme susidaro azoto perteklius. Mūsų organizmui būtina palaikyti tam tikrą azoto lygį, o amino rūgštys didina azoto koncentraciją. Per gana trumpą laiką organizmas privalo susidoroti su azoto pertekliumi. Mes nepakankamai įvertiname jo poveikį organizmui – azoto perteklius smarkiai apkrauna inkstus ir kitus organus ir gali tapti ligos priežastimi.

Smarkiai rūgštiniai gyvūninės kilmės baltymai taip pat sutrikdo organizmo šarmų ir rūgščių pusiausvyrą (pH). Kad apsisaugotų nuo šių rūgščių, kitaip tariant, kad atstatytų šarmų ir rūgščių pusiausvyrą, organizmas naudoja kalcį, kurį ima iš kaulų. Tokia rūgštinė terpė sukelia prouždegiminę reakciją. Vaisiuose ir daržovėse esantys antioksidantai ir mineralai padeda „užgesinti“ tokį gyvūninės kilmės baltymų sukeltą gaisrą.

Augalinės kilmės mityba slopina uždegimus

Esu atlikęs keletą stebimųjų tyrimų, kurių metu įsitikinau, koks svarbus mitybos vaidmuo uždegiminiuose procesuose. Tyrimų dalyviai 2–3 savaites gyveno kontroliuojamoje aplinkoje, kurioje buvo žemas streso lygis, jie dalyvavo mankštos programose, juos apžiūrėjo ir kasdien stebėjo gydytojai. Maitinome juos tik augaliniu maistu, kurio tik nedidelė dalis buvo termiškai apdorota. Paaiškėjo, kad, žmonėms maitinasi augaliniu maistu, uždegiminiai procesai jų organizme silpnėja. Sprendžiant iš mūsų preliminarių duomenų, augalinė mityba, kurioje gausu omega-3 ir antioksidantų, gali per trumpą laiką nuslopinti uždegimą. Vidutiniškai per 16–18 dienų dalyvių uždegimo lygis ženkliai sumažėjo, veiksmingiau nei vartojant vaistus.

Vakarietiška mityba, kurią sudaro daugiausia perdirbtas ir omega-6 gausus maistas, kurioje per mažai omega-3 ir mikroelementų, sukuria puikias sąlygas prasidėti uždegimams. Nors žuvyse daug omega-3, jos šių medžiagų gauna iš žalių jūros dumblių (lot. Algae). Geriau eiti tiesiai prie šaltinio, užuot mėginus pasisavinti omega-3 iš gyvūninės kilmės baltymų.

Ne mažiau svarbu visiškai pašalinti iš mitybos tokius uždegimą skatinančius maisto produktus kaip gyvūninės kilmės produktai, apdorotas augalinis maistas ir paprastieji cukrūs. Gyvūninės kilmės baltymus pakeitę augalinės kilmės baltymais, ženkliai sumažinsite uždegimą.

Baltymai – pernelyg sureikšminami

Baltymams yra skiriama pernelyg daug dėmesio. Jūsų baltymų poreikis priklauso nuo to, ar vartojate pakankamai angliavandenių, ar ne. Jei suvartojate tinkamą kiekį angliavandenių, tuomet visi baltymai bus naudojami audinių regeneracijai, fermentų gamybai, plaukų, odos ir kūno ląstelių „statybai“. Tačiau suvartojamas baltymų kiekis ir daugumą apsėdusi baltymų manija gerokai peržengia realaus poreikio ribą.

Kai organizmas negauna pakankamai angliavandenių, jis ima naudoti baltymus kaip kurą, prieš tai pašalinęs azotą. Pašalinus azotą iš baltymo molekulės, ji atrodo kaip angliavandenio molekulė. Jei mityboje dominuoja baltymai, organizmas pradės šalinti azotą iš baltymų molekulių ir naudoti jas kaip angliavandenius.

Baltymai naudojami ne tik energijai gaminti, bet ir normaliam cukraus kiekiui kraujyje palaikyti. Daug žmonių mano, kad baltymai gali ženkliai sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Tačiau šiuo tikslu reikėtų naudoti skaidulas, o ne baltymus. Nors baltymai gali padėti išlyginti cukraus kiekio kraujyje svyravimus, skaidulos vis tiek daug geriau kontroliuoja ir reguliuoja cukraus kiekį kraujyje bei ilgam suteikia energijos, kurios lygis nesvyruoja. Žmonės yra nuolat skatinami vartoti kuo daugiau baltymų, nors iš tikrųjų derėtų propaguoti skaidulų vartojimą.

Tiesa ta, kad, norėdami išvengti uždegimo ar jį numalšinti, turėtumėte imtis išbandyto ir veiksmingo metodo – valgyti kuo įvairesnį ir kuo mažiau apdorotą augalinį maistą.

Jay T. Sutliffe, medicinos mokslų daktaras, diplomuotas dietologas, Šiaurės Arizonos Universiteto Sveikatos mokslų katedros asocijuotasis profesorius. Jay T. Sutliffe turi Maisto ir mitybos / Dietetikos, Sveikatos mokymo ir Visuomenės sveikatos mokslų laipsnius, dirba dietistu ilgiau nei 25 metus. Kartu su žmona Chloe atidarė ir vadovavo dviem sveiko maisto restoranams-parduotuvėms, aistringai padeda įvairaus amžiaus žmonėms gyventi pilnavertį gyvenimą.