Mums įprasčiausia medžiaga yra, ko gera, vanduo. Būtent jo yra šalia kiekvieną gyvenimo akimirką, tačiau praktiškai apie jį žinome labai mažai.
Vanduo yra nepaprastai svarbus gyvybei Žemėje - be jo niekas negali egzistuoti. Vanduo yra vienas iš unikaliausių ir kartu paslaptingiausių junginių mūsų planetoje, nors, atrodytų, kas gali būti paprastesnio už vandenį. Bet kaip mažai mes žinome apie šią nepakeičiamą medžiagą... Viso pasaulio mokslininkai tyrinėja vandenį, tačiau jo paslaptys vis dar nėra iki galo atskleistos. Pastaraisiais metais mokslininkai nustatė, kad vanduo gali degti, bet įdomiausia ir nuostabiausia - tai, kad vanduo turi atmintį. Jo struktūra yra tokia, kad jame galima įrašyti bet kokią informaciją, ir blogą, ir gerą - vanduo absoliučiai viską įrašo ir viską saugo. Tačiau mokslininkai nustatė ir tai, kad tie įrašai gali kisti. Tai vyksta tą akimirką, kai vanduo pereina iš vieno būvio į kitą, o vandenį išvalius, į jo atmintį galima įrašyti jau visai kitą informaciją. Tačiau dar nepavyko iki galo atskleisti, kaip galima panaudoti vandens atmintį.
Vandens atmintis. EPA-Eltos nuotr.
Unikalios savybės
Pasaulyje nėra minkštesnės ir lankstesnės medžiagos kaip vanduo, tačiau jis gali dilinti kietas ir labai tvirtas medžiagas. Apie tai žino visi, bet niekas negali atsakyti, kodėl taip yra. Palyginti su kitais skysčiais, vanduo pasižymi neįtikėtinai keistomis savybėmis, ir nė vienas mokslininkas nesugeba paaiškinti, kodėl minusinėje temperatūroje vandens tankis didėja, o pliusinėje - mažėja. Negana to, bet kuri medžiaga šaldoma traukiasi, o štai vanduo - plečiasi. Šias unikalias vandens savybes žmonija išmoko išnaudoti jau senovėje, kai, pavyzdžiui, Šiaurės tautos, išgaudamos akmenis statyboms, į uolų plyšius pildavo vandenį, o pietuose - kaldavo pleištus ir apipildavo juos vandeniu. Pleištai tiek išbrinkdavo, kad suskaldydavo uolienas. Vėliau mokslininkai nustatė, kad kapiliaruose esantis vanduo sukuria milžinišką slėgį. Pavyzdžiui, grūdelyje jo augimo akimirką slėgis siekia iki 400 atmosferų, todėl augalas taip lengvai pramuša kietą asfaltą.
Šiuolaikinės technologijos pasiekė tokį lygį, kad tapo įmanoma dirbtinai sukurti vandens struktūrą. Laboratorijoje atliekant bandymą paaiškėjo, kad sojų daigai, palaistyti pakeistos struktūros vandeniu, fotonų išspinduliuodavo kelis kartus daugiau negu laistomi įprastu vandeniu. Laistymas struktūrizuotu vandeniu gerokai sutrumpino daugelio daržovių brendimo laiką, taip pat kelis kartus padidėjo jose esantis mikroelementų ir baltymų kiekis. O vandens cheminė sudėtis liko tokia pati - H2O, buvo pakeista tik jo struktūra.
Vanduo - tai stipriausias universalus tirpiklis: per atitinkamą laiką jis gali ištirpinti bet kurią arba beveik bet kurią kietą medžiagą. Ir būtent dėl šios unikalios savybės niekam pasaulyje iki šiol nepavyko išgauti chemiškai visiškai gryno vandens: jame visada bus ištirpusių medžiagų indo, kuriame jis buvo laikomas. Per visą hidrologinį ciklą (vandens apytakos ratą) vanduo ištirpdo metalus, uolienas, organines medžiagas. Štai kodėl jame yra beveik visų Mendelejevo lentelės elementų. O kadangi ir du trečdalius paties žmogaus sudaro vanduo, visiškai natūralu, kad jis yra gyvybiškai svarbus visoms pagrindinėms žmogaus organizmo sistemoms.
Gyvybės šaltinis ir jos naikintojas
Žmonijos ir technikos pažangos istorija vaizdžiai rodo, kad atsainus elgesys su motinėle gamta niekada nelieka be atsako. O mums vien per pastarąjį šimtmetį pavyko tiek pabloginti pasaulio ekologinę būklę, kad šiandien jau visiškai pagrįstai kyla klausimas apie žmonijos galimybes išgyventi šioje planetoje. Dabar jau reikia kalbėti apie pilną ir kompleksišką žmonijos apsaugą nuo aplinkos poveikio - radiacinio užterštumo, elektromagnetinių laukų, kenksmingų medžiagų ore ir kancerogeninių bei toksiškų medžiagų vandenyje. Vanduo, kaip matome, gali būti ir gyvybės šaltinis, ir jos griovėjas, kitaip tariant, žmogaus gyvybinei veiklai ir sveikatai poveikį daro vanduo kokybė. Seniai praėjo tie laimingi laikai, kai vandenį iš upių ar ežerų buvo galima gerti papildomai neišvalius, maža to, šiandien tai yra labai pavojinga. Net paprastą vandenį, tekantį iš čiaupo, nežiūrint nuolat vis sudėtingesnių gavybos technologijų, tenka daug kartų papildomai valyti. Būtent dėl žmogaus ūkinės veiklos daugelio infekcinių ligų priežastimi tampa vanduo. Labai dažnai būtent per jį plinta cholera, vidurių šiltinė, dizenterija. Kaip daugelis įsivaizduoja, vandens Žemėje yra labai daug. Tai tiesa, bet problema yra ta, kad beveik 98 proc. jo - sūrus vanduo, o du trečdaliai viso gėlo vandens yra užšaldyti.
Vandens trūkumas
Tyrinėdami vandens savybes, mokslininkai atskleidžia vis naujų faktų, ir mus supančio pasaulio vaizdas tampa vis sudėtingesnis. Šiandien jau įmanoma keisti vandens tankį, struktūrą, bet vargu ar tai išeis į gera. O neišeis dėl tos paprastos priežasties, kad kai kas tas galimybes išnaudoja ne žmonijos gerovei, o naujiems ginklams kurti. Vandens struktūros keitimo eksperimentai vyksta uždarose laboratorijose ir yra įslaptinti. Priežastis - gresiantis švaraus geriamojo vandens trūkumas, kurį pranašauja specialistai. Gana ilgai žmogus laisvai ir netaupydamas naudojo geriamąjį vandenį, nejausdamas jokio jo trūkumo. Bet dėl intensyvaus gyventojų skaičiaus augimo ir jų veiklos švaraus vandens poreikis vis didėja. Ir dabar jis jau pasiekė tokį mastą, kad iškilo nauja opi geriamojo vandens trūkumo problema. Pavyzdžiui, Honkongas, kuriame gyvena apie 4 mln. žmonių, vandenį gauna specialiu vamzdynu iš kaimynės Kinijos. Chronišką vandens trūkumą jaučia Tokijas, vandenį tenka įsivežti Alžyrui. Saudo Arabijoje tyras vanduo lėktuvais gabenamas iš Naujosios Zelandijos, o Olandijos ir Japonijos parduotuvėse pardavinėjamas švarus norvegiškas vanduo. Mūsų planetoje yra tokių teritorijų, kur geriamojo vandens trūksta tiesiog katastrofiškai. Pavyzdžiui, kai kurių Afganistano genčių moterys per dienas kasa drėgną smėlį, kad pasisemtų keletą šaukštų rudo skysčio. Per dieną jos išgauna vos litrą arba du. Amerikiečiai specialistai, tarp jų ir iš Pentagono, prognozuoja, kad netolimoje ateityje Vašingtonui greičiausiai teks siųsti savo kariškius į įvairius regionus ne diktatoriams nuversti ar masinio naikinimo ginklui sunaikinti, o tam, kad būtų galima susidoroti su gamtos katastrofų pasekmėmis. Dabar tenka atsižvelgti ir į klimato atšilimo padarinius. Daugelio pasaulio šalių mokslininkai šiandien sprendžia užteršto vandens valymo, sūraus vandens gėlinimo problemas ir ieško naujų jo gavybos būdų. Yra net projektų plukdyti Antarkties ledkalnius prie Amerikos ar Saudo Arabijos krantų. JAV specialistai apskaičiavo, kad šešiais laivais vilkikais atgabenus 10 milijardų tonų svorio ledkalnį, bus galima didelį regioną visus metus aprūpinti gėlu vandeniu.
Kataklizmų priežastis - mūsų emocijos
Labai tikėtina, kad visiškai netrukus žmonijos lauks baisūs karai dėl geriamojo vandens - tokią išvadą daro mokslininkai futurologai. Reikia iškart pasakyti, kad jie turi omenyje ne karus, kuriuos išprovokuos tikslingas kariškių kišimasis į mus supančią gamtą, ši prognozė daugiausia grindžiama planetoje jau prasidėjusių globalinių klimato pokyčių analize. Šių tyrinėjimų aktualumas yra suprantamas, turint omenyje pastaraisiais metais vykusių katastrofų, kurių gausėja kaip niekad, pobūdį. Pavyzdžiui, per pastaruosius 15 metų planetoje įvyko maždaug tiek žemės drebėjimų, kiek per ankstesnius šimtą penkiasdešimt metų. O toliau, logiška manyti, bus dar blogiau. Mokslininkų manymu, visi gamtos kataklizmai, vykę ar vykstantys Žemėje - žmogaus emocijų rezultatas. Visa, ką žmogus išlieja iš savęs - pavydą, pyktį, dirglumą, nepasitenkinimą ir pan. - kaupiasi vandenyje. Ir kai jau nesusitvarko su tokia energija, jis ją uraganų, cunamių, audrų, potvynių ir t.t. pavidalu siunčia atgal, tiems, kas ją paskleidė, tai yra, mums. Mokslininkų manymu, būtent taip išsivalo vanduo. Kai žmogus ką nors veikia, taria bet kokį informaciją perduodantį žodį, ši informacija įrašoma į vandens atmintį, dėl kurios egzistavimo jau seniai neabejojama. Prisiminkime kad ir ekstrasensų eksperimentus, kai jie bandė gydyti žmones teigiamai įkrautu vandeniu. Štai kodėl vanduo žmogui arba teikia naudą, arba kenkia. O jei yra taip, tik nuo paties žmogaus priklauso, ką jam duos vanduo - jį išgydys, padės išsivaduoti nuo bet kokio negalavimo ar pavers į nevaldomu žmogumi su neblogu įvairių ligų rinkiniu. O žinodama, kad vanduo turi atmintį, žmonija galės nuveikti labai daug. Bet svarbiausia - kad žmogaus veiksmai būtų nukreipti į žmonijos gerovės kūrimą, o ne į pasipelnymą.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"
