Nustokite gerti aspirino, ir išvengsite širdies ligos...

Aspirinas yra vienas populiariausių medikamentų, kurio vartojama tiesiog taip - dėl viso pikto. Šio vaisto paskirtis - saugoti nuo širdies ligų, tačiau vienas naujas tyrimas rodo, kad tuomet, jei žmogus nėra patyręs širdies priepuolio (miokardo infarkto), aspirinas nieko neduoda.

Tyrėjai iš JAV Floridos universiteto (University of Florida) padarė išvadą, kad net ateroskleroze sergantiems asmenims, kurių arterijų spindis jau sumažėjęs, o jų sienos sustandejusios, aspirinas nepadeda. Tyrėjai tvirtina, kad šio vaisto verta vartoti tik tuomet, kai iš tikrųjų jau patirti širdies veiklos sutrikimai, bet ir tokiu atveju efektas esą gana „nežymus", kitaip sakant, menkas.

Šis atradimas verčia abejoti standartine rekomendacija, kad aspirino reikėtų gerti kasdien, siekiant išvengti širdies ligų rizikos. Dėl tokios politikos aspirinas tapo populiariausias medikamentas pasaulyje, ir jis jau seniai nebesuvokiamas kaip vaistas nuo skausmo, kam jis iš pradžių buvo skirtas.

Stebėdami 33 tūkst. ateroskleroze sergančių asmenų, tyrėjai konstatavo, kad aspirino vartojimas ar nevartojimas nedarė jokios įtakos šių žmonių rizikai patirti infarktą ar insultą. Net 21-am tūkstančiui asmenų, jau patyrusių širdies priepuolį, aspirino poveikis buvo mažas: infarkto ar insulto rizika grupėje, kurioje tyrimo dalyviai vartodavo aspirino, buvo 10,7 proc., o grupėje, kurioje jo negerdavo, -10,5 proc.

Vieninteliai žmonės, kurie turėtų ir toliau vartoti aspirino, - tie, kuriems atlikta koronarine angioplastika ar į koronarinę arteriją įstatytas stentas, siekiant praplėsti arteriją ir panaikinti užsikimšimus. Be to, tai būna veiksminga terapija patyrus širdies infarktą ar insultą.

Tyrėjai priėjo prie išvados, kad aspirinas neturėtų būti vaistas, kurio žmonės geria dėl viso pikto, nes jis didina skrandžio ir net smegenų kraujavimo riziką.

Parengta pagal Clin Cardiol, 2017; doi:10.1002/clc.22724

...jis taip pat yra pagrindinė mirties priežastis tarp senjorų, vyresnių nei 75 metai

Senjorai, geriantys aspirino profilaktiškai, turėtų dėl to susimąstyti, nes aspirino sukeliamo mirtino kraujavimo rizika yra daug didesnė, nei buvo manoma iki šiol.

Asmenims, kurie vyresni nei 75 metai, kyla daugiau nei 4 kartus didesnė skrandžio, stemplės ir plonosios žarnos kraujavimo rizika, kai reikalingas skubus hospitalizavimas, ir daugiau nei 10 kartų didesnė grėsmė mirti nuo tokio kraujavimo - prie tokių išvadų priėjo tyrėjai iš Didžiosios Britanijos Oksfordo universiteto (University of Oxford). Rizika daug didesnė, nei buvo nustatyta per anksčiau atliktus tyrimus.

Jei senjorai nori ir toliau gerti aspirino, tyrimo vadovas prof. dr. Peteris Rothwellas pataria papildomai vartoti dar vieną medikamentą - protonų siurblio inhibitorių, tačiau reikia turėti omenyje, kad šie vaistai taip pat turi šalutinį poveikį ir net gali didinti tikimybę susirgti skrandžio infekcija.

Asmenims, kurie jau patyrė infarktą ar insultą, mokslininkai rekomenduoja ir toliau gerti aspirino, kuris skystina kraują.

Tai vienas pirmųjų tyrimų, per kurį buvo vertinamas aspirino poveikis tokių asmenų sveikatai, kurie vyresni nei 75 metai. Tyrėjai stebėjo 3166 pacientus, iš kurių pusė buvo 75-erių ar vyresni. 405 žmonės, vartodami aspirino, patyrė kraujavimą.

Nors su šia problema susidūrė visų amžiaus grupių asmenys, tyrimo dalyviams, kurie vyresni nei 75 metai, buvo daugiau nei 3 kartus didesne rizika patirti sunkų kraujavimą bet kurioje kūno vietoje ir daugiau nei 5 kartus didesnė grėsmė mirti nuo tokio kraujavimo. Amžiaus grupėje iki 65 metų mirtiną kraujavimą patyrė 0,5 proc. dalyvių (t. y. vienas iš 200 asmenų), savo ruožtu amžiaus grupėje per 75 metus tai buvo 3 žmonės iš 200). Juo vyresnis žmogus, tuo didesne buvo grėsmė.

Tyrėjai įspėja, kad, atsisakant gerti aspirino, vaisto dozę reikėtų mažinti pamažu, nes, staigiai nutraukus medikamentų vartojimą, sparčiai padidėja infarkto ar insulto rizika.

Parengta pagal Lancet, 2017-06-13 (internete: http://www.thelancet.com/lournals/lancet/article/PIIS0140-6736(17)30770-S/fulltext)