Šokiruojantys moksliniai atradimai. Sportas numesti svorio nepadės. Keiskite mityba ir nevartokite antibiotikų!

Mokslininkai identifikavo žmonių žarnyne mikroskopinį pasaulį, kurį sudaro mažyčiai mikrobai, bet jie galbūt daro didelį poveikį kūno svoriui.

Robas Knightas buvo gana apkūnus, ypač ryškiai nutukęs per juosmenį. Kai 2008-aisiais kartu su drauge Amanda Robas nuvyko į Peru, jis turėjo apie 36 perteklinius kūno svorio kilogramus. Pora su kuprinėmis ėjo Inkų taku link Amazonės, tačiau jie kelis kartus patyrė nemalonų viduriavimą. Kadangi ligos protrūkiai kartodavosi, siekdami atsikratyti kenksmingų bakterijų, abu gerdavo antibiotikų.

Sugrįžę namo, Robas ir Amanda grįžo prie įprastinės fizinės veiklos, savo mityboje taip pat nieko iš esmės nepakeitė, tačiau Robas ėmė netekti kūno svorio.

Per kelis mėnesius jis numetė nemažai -beveik 38 kilogramus. Vyras be jokių pastangų pasiekė normalų kūno svorį. Robo kelnės darėsi vis laisvesnės, o Amandos kūno svoris nesikeitė.

„Manau, skirtumo priežastis buvo tai, kad radikaliai pasikeitė mano žarnyno mikrobai. Į vieną ir tą pačią ligą bei vienodą gydymą reagavome skirtingai“, - Robas rašė knygoje „Suprask savo žarnyną“ (Follow Your Gut, leidykla Simon & Schuster, 2015).

Tai tikrai protingas spėjimas! Dr. Robas Knightas - JAV Kalifornijos universiteto San Diege (The University of Califomia at San Diego) profesorius. Jis yra žmonių mikrobų - smulkių vienaląsčių organizmų, kuriems taip pat priskiriamos bakterijos ir virusai - ekspertas. Be to, R. Knigh-
tas - vienas iš Amerikos žarnyno projekto (The American Gut Project) steigėjų. Tai nevyriausybinis projektas, kurio tikslas: identifikuoti visus mikrobus, gyvenančius žmogaus organizmo viduje ir ant jo.

Dėl to, kad DNR tiriamos naujomis technologijomis, mokslininkai gali analizuoti didžiausią mikroskopinį pasaulį, esantį žmogaus organizme. Pirmi įspūdžiai efektingi - mikroskopinių gyvybės formų skaičius ir įvairovė - milžiniški!

Žmogaus organizmą sudaro apie 10 tūkst. mlrd. ląstelių. O akyse, ausyse, nosyje, bamboje ir žarnyne yra apie 100 tūkst. mlrd. mikrobų! Pasirodo, šie mikrobai, kurie vadinami kolektyvine sąvoka „mikroflora“, ir jų milijonas genų - mikrobiomas - yra daug svarbesni, nei nurodoma vadovėliuose.

Gydytojai ir toliau rekordiniais tempais išrašinėja antibiotikų, bet tyrimai rodo, kad šie atakuoja ir tuos mikrobus, kurie iš esmės svarbūs, norint išsaugoti gerą sveikatą, reguliuojant imuninę sistemą ir siekiant išvengti ligų. Jie taip pat reikalingi ir virškinant maistą, sintetinant kai kuriuos vitaminus, be to, veikia viską, pradedant mūsų psichika ir baigiant kūno svoriu.

Mikrobai skatina nutukimą?

Mikrobiomas ir jo poveikis nutukimui - viena iš mokslo sričių, kuriai skiriama daugiausia dėmesio. Nutukimas yra sparčiausiai besiplečianti epidemija mūsų laikais, kuri, be to, susijusi ir su kitomis aktualiomis sveikatos problemomis: širdies ligomis, cukriniu diabetu, vėžiu, raumenų ir griaučių ligomis, depresija, nerimu ir sumažėjusią gyvenimo trukme. Skaičiuojama, kad Didžiosios Britanijos nacionalinei sveikatos tarnybai (The National Health Service - NHS) nutukimas per metus kainuoja beveik 5 mlrd. svarų sterlingų. Per 2015 metais atliktą visuomenės sveikatos tyrimą britai nustatė, kad trečdalis vienuolikamečių moksleivių turi kūno antsvorio ar yra nutukę 2016 metų tarptautinio tyrimo duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje vaikų ir paauglių nutukimo rodiklis ūgtelėjo apie 1-3 proc., o antsvorio -5-7 proc. Iš viso tarp 11,13 ir 15 metų paauglių mūsų šalyje per didelį kūno svorį įvairiose amžiaus grupėse turi 13-16 proc. berniukų ir 5-10 proc. mergaičių. ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2016 metais Lietuvoje nutukę buvo 17,3 proc. visos populiacijos (apie 14,1 proc. vyrų ir 19,9 proc. moterų).    

Metaanalizė, kurioje nagrinėjami 82 tyrimai su žmonėmis, eksperimentai su gyvūnais ir laboratoriniai bandymai, parodė, kad vienas iš populiariausių probiotikų L.acidophilus skatino „esminį kūno svorio padidėjimą ir žmonėms, ir gyvūnams".

Visame pasaulyje apie trečdalis suaugusiųjų turi kūno antsvorio, o dešimtadalis yra nutukę. Taigi, jei darytume prielaidą, kad per didelį kūno svorį turi apie 2,3 mlrd. žmonių, - tai yra daugiau nei visi Kinijos, JAV ir Europos gyventojai kartu sudėjus.

Be to, šis skaičius vis didėja!

Tikriausiai visi žinome tokių asmenų, kurie stengiasi mažinti kūno svorį, tačiau, nepaisant to, kiek daug valandų jie leidžia sporto salėje ar kaip sumažina valgomo maisto kiekį, jiems vis tiek nepavyksta atsikratyti visų perteklinių kilogramų. O esama ir tokių žmonių, kurie maitinasi nesveikai, valgo daug, bet vis dėlto lieka liekni.

Dietologai dažniausiai kreipia dėmesį į kalorijų skaičiavimą, bet per vieną naują tyrimą atskleista, kad mūsų kovoje su kūno antsvoriu iš tikrųjų daug galėtų nuveikti mikrobiomas - vienas didžiausių darinių žmogaus organizme, kuris sveria beveik tiek pat, kiek smegenys.

Vienoje atvejo analizėje, kuris fiksuotas 2015-aisiais, moters, kuriai buvo atlikta fekalijų mikrofloros transplantacija stengiantis įveikti atsparią bakterinę infekciją žarnyne, kūno svoris po šios procedūros iš esmės padidėjo. Moterį vargino Clostridium difficile infekcija, kuri buvo atspari daugybei antibiotikų. JAV kasmet bent 10 tūkst. asmenų miršta nuo C. difficile antibiotikams atsparios infekcijos. Ji neretai pasireiškia po plataus spektro antibiotikų vartojimo. Taikant tokį gydymą, sunaikinamos gerosios bakterijos, tad žarnyne apsigyvena patogeninės, sukeliančios stiprų viduriavimą, o kartais net mirtiną sepsį. Gauta įrodymų, kad, atliekant iš sveiko asmens paimtų fekalijų transplantaciją (kuriose esama žarnyno mikrobų), galima atkurti žarnyno bakterijų pusiausvyrą ir nugalėti ligą, - kartais tai būna net vos poros valandų klausimas. Didžiojoje Britanijoje NHS pradėjo taikyti šią procedūrą 2014 metais.

Minėtai moteriai fekalijų transplantatas buvo paimtas iš jos 16-metės dukters, kuri buvo sveika, tačiau turėjo kūno antsvorio (svėrė 65 kg). Procedūra buvo sėkminga, ir pacientė pasveiko nuo infekcijos, tačiau per 16 mėnesių jos kūno svoris padidėjo 15 kg ir pasiekė 77 kg.
nors anksčiau ši moteris niekada neturėjo kūno antsvorio. Dar po 3 metų, nepaisant dietos ir sportavimo, ši moteris svėrė jau 80 kg, o dukters svoris siekė 77 kg.

Gydytojai padarė išvadą: dėl to, kad padidėjo abiejų moterų kūno svoris, buvo kaltas kažkoks dukters žarnyne esantis mikroorganizmas. Medikai rekomendavo neimti kaip fekalijų donorų žmonių, kurie turi kūno antsvorio.

Vertinimas pagal žarnyną

Dabar, įvertinę tik žarnyno mikrobus, mokslininkai gali 90 proc. tikslumu nustatyti, ar žmogus turi kūno antsvorio. Dažnai tokių asmenų kūne yra didelis tam tikrų bakterijų santykis, pvz., Firmicutes prieš Bacteroidetes, tačiau - ne visada. Kadangi nebūtina tyrinėti žarnyno mikroflorą norint pasakyti, ar žmogus turi kūno antsvorio, ar neturi (tai matyti ir taip), tikrasis iššūkis yra: nustatyti, kurie mikrobai sukelia kūno svorio padidėjimą, ir kaip šią situaciją spręsti.

Prof. R. Knightas nurodo: „Mano laboratorijoje dar nepavyko sukurti mikrobų visumos, galinčios padėti suliekninti pelę (ar žmogų), tačiau tai yra mūsų tikslas. Tiesa, per dar nepaskelbtą tyrimą kita mokslininkų grupė taikė antibiotikus siekdama paveikti bakterijas, kurios dauginasi valgydamos riebų maistą. Taip pelėms buvo padedama sulieknėti net tada, jei jas maitindavo nesveikai.“ Mokslininkai įtaria, kad kūno antsvorio turinčių asmenų mikrobų terpė galėtų būti gana individuali - ją sudaro šimtai įvairių rūšių mikrobų, - todėl galėtų būti sunku paveikti tik patogenines bakterijas, nepakenkiant ir gerosioms rūšims.

Gimdymai, per kuriuos vaikas gimsta po cezario pjūvio, siejami su rizika, kad vaikystėje ir (ar) paauglystėje padidės jo kūno masė.

Be to, esama didelės tikimybės, kad kaip tik antibiotikų vartojimas mums ir sukėlė storėjimo problemą. Pvz., kai pelėms duodavo antibiotikų jau ankstyvame amžiuje, panašiai, kaip jų gauna maži vaikai, tyrėjai konstatavo įdomų faktą:

pelių patinai buvo linkę nutukti ir dėl to kentėti greičiau nei patelės (patelių kūno svoris imdavo didėti gyvenimo viduryje). Tačiau abiejų lyčių graužikų perteklinis svoris liko nekintantis. Itin ryškių pokyčių žarnyno mikrofloroje buvo galima pamatyti naudojant amoksicilino ir tilozino, - o tai vaikams daugiausia skiriami antibiotikai. Žarnyne gyvenančių bakterijų rūšių įvairovė gerokai sumažėjo. Tai panašiai kaip pesticidų naudojimas - jie taikomi nepageidaujamiems patogenams naikinti, bet žūva ir paukščiai.

Per bandymą su pelėmis, kurioms duodavo antibiotikų, buvo padaryta svarbių atradimų (žr. tekstą p. 24). Kai buvo vartojamas amoksicilinas, po kurio laiko žarnyno mikrofloros įvairovė atsinaujino, o po tilozino vartojimo - ne. Martinas Blaseris, knygos „Trūkstami mikrobai“ (Missing Microbes, leidykla Henry Holt and Co„ 2014) autorius, aiškina, kad tilozino vartojimo metu mikrobų koncentracijos buvo labai nelygios, t. y. naudingų bakterijų būta itin mažai. Mikrobiologijoje tokia situacija vadinama disbioze, kai tam tikros organizmų rūšys ir (arba) jų sintetinamos cheminės medžiagos pradeda vyrauti.

M. Blaseris ir jo kolegos analizavo britų tyrimą ALSPAC, per kurį tyrėjai nuo 1991 metų stebėjo 14 500 vaikų. Tyrėjai konstatavo, kad tiems, kurie per pirmus šešis gyvenimo mėnesius gaudavo antibiotikų, vėliau kildavo problemų dėl kūno antsvorio (žr. tekstą p. 24).

2014-aisiais amerikiečiai atliko tyrimą, per kurį priėjo prie išvados, kad 69 procentams vaikų buvo skirta antibiotikų anksčiau, nei jiems suėjo 2 metai, ir jų nutukimo vaikystėje rizika padidėjo.

Mitą, kad antibiotikai visiškai saugūs, sunku išsklaidyti. Nepaisydami pranešimų, kad maždaug dviem trečdaliais atvejų jie skiriami be reikalo ir kad kaip tik dėl šios priežasties daugėja atsparių bakterijų, šeimos gydytojai antibiotikų išrašinėja tiek pat uoliai, ar net daugiau. Prie to dar reikėtų pridėti tuos antibiotikus, kurių gauname su kasdieniais maisto produktais. Žemės ūkio sritis vis dar yra didžiausia antibiotikų vartotoja, todėl, jei nevalgome ekologiškai auginto maisto, kuriame nėra antibiotikų, tuomet kaskart, kai valgome intensyvaus ūkio būdu augintų gyvūnų mėsos, kiaušinių bei fermose augintų žuvų, į mūsų organizmus patenka antibiotikų.

Su nutukimo epidemijos problema siejami ir kiti veiksniai, pvz., cezario pjūvių skaičiaus didėjimas. Gimdymai, per kuriuos vaikas gimsta po cezario pjūvio, siejami su rizika, kad vaikystėje ir (ar) paauglystėje padidės jo kūno masė. Mokslininkai mano, kad tai būtų galima aiškinti mikrobų trūkumu dėl šios operacijos. Natūraliai gimdamas, mažylis, keliaudamas gimdymo keliais, gauna ir reikalingų mikrobų, tačiau, atliekant cezario pjūvį, šio etapo nėra.

Mokslininkai yra dar tik kelio pradžioje, siekdami ištirti, kaip visokie chemikalai, maisto priedai, vakcinos, medikamentai veikia žmogaus mikrobiomą, nutukimo riziką ir kitas ligas.

Ar galime pakeisti savo mikrobus?

Esama vilčių teikiančių tyrimų, kurie rodo, kad mūsų mikrobiomą, kuris yra nuolat besikeičianti, dinamiškai gyvenanti ekosistema, galima paveikti maistu, kurį valgome. Kai puotaujame, tą patį daro ir mūsų mikrobai. Jei iš mitybos grandinės išbraukiamas koks nors organizmas, tai paveikia visą tolesnę grandinę. Taigi, atrodo, jog šitaip galima pašalinti iš organizmo tam tikras bakterijų rūšis ir kultivuoti gerąsias, padėsiančias turėti normalų kūno svorį.

2014 metais per tyrimą, kurį atliko JAV Harvardo universiteto (Harvard University) mokslininkai, buvo konstatuota, kad savanorių, kurių racionas susidarė daugiausia iš mėsos ir sūrio, buvo visai kitokia mikrobiomo sudėtis nei tų, kurie buvo veganai ir kurių valgiaraščio pagrindą sudarė augaliniai produktai. Per kelias dienas tarp tų asmenų, kurie vartodavo gyvūninių produktų, iš esmės padidėjo Bilophila wadsworthia rūšies bakterijų aktyvumas, kurios siejamos su uždegiminėmis žarnyno ir širdies ligomis.

Kaskart, kai valgome intensyvaus žemės ūkio būdu augintų gyvūnų mėsos, kiaušinių bei fermose augintų žuvų, į mūsų organizmus patenka antibiotikų.

2015 metais, tęsiant bandymus su pelėmis, buvo nustatyta, kad mityba veikia genus, kurie formuoja mikrobus. Jei jums atrodo, kad esate pasmerkti turėti kūno antsvorio, nes jūsų motina turėjo problemų dėl svorio, esama didelės tikimybės, kad klystate.

„Maistas tikrai veikia bakterijų rūšių sudėtį žarnyne. Valgiaraštis iš produktų, kuriuose gausu riebalų ir mažai skaidulinių medžiagų, siejamas su visai kitokiu mikrobų profiliu nei maisto racionas, kuriame mažiau riebalų ir daugiau skaidulinių medžiagų. Savo ruožtu žarnyno mikrobai yra tie, kurie sąlygos, ar jūs priaugsite kūno svorio, ar ne“, - savo knygoje „Sprendimas dėl mikrobiomo“ (The Microbiome Solution, leidykla Avery, 2015) rašo gastroenterologė Robynnė Chutkan.

Tiesa, kai kalbama apie maistą, kuriame gausu riebalų, gali kilti neaiškumų, nes ne visi riebalai lygūs. Pelių, kurioms buvo duodama riebaus maisto, racionas daugiausia buvo sudarytas iš sočiųjų riebalų. Per 2011 metais atliktą bandymą kurį darė mokslininkai iš Harvardo universiteto, paaiškėjo, kad labiausiai su kūno svorio didėjimu buvo siejami riebūs bulvių traškučiai, o kiti riebūs produktai, pvz., jogurtas ir riešutai, buvo susiję su svorio mažėjimu.

Ką daryti? Venkite uždegimą skatinančių sočiųjų riebalų ir dauginkite savo mityboje sveikų omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių, kurių esama riešutuose, sėklose ir riebiose žuvyse.

Ryšys su skaidulinėmis medžiagomis

1977 metais, kai Gerardui Mullinui buvo 17 metų, jis svėrė 133 kg. Jaunuolis buvo prislėgtas ir depresyvus. Tais pačiais metais jis nutarė imtis kokių nors priemonių. Iš pradžių G. Muilinas išbandė kelias pseudo-dietas, bet jos nelabai padėjo. Tada į jo rankas pateko knyga apie tai, kad, padidinant racione skaidulinių medžiagų kiekį, galima sumažinti kūno svorį. G. Muilinas pradėjo kasdien valgyti avižinių sėlenų, išbraukė iš valgiaraščio raudoną mėsą ir įtraukė į jį jogurtą. Greitai jo kūno svoris ėmė mažėti, ir jis pats pradėjo jaustis fantastiškai - taip parašyta G. Muilino knygoje „Žarnyno revoliucija“ (The Gut Balance Revolution, leidykla Rodale Books, 2014).

Atsikratęs pirmų 23 kg, Gerardas pradėjo bėgioti ir kilnoti svarmenis. Buvo prasidėjęs vaikino kelias link netektų 55 kg. Jie nesugrįžo, kūno svoris liko normalus, o G. Muilino kelias toliau vedė link Džonso Hopkinso ligoninės (Johns Hopkins Hospital) vyriausiojo integracinio gastroenterologo kėdės ir to, kad savu pavyzdžiu įkvėptų kitus.

„Dabar suprantu, kad tada apribojau savo mityboje produktus, kurie skatina uždegimą ir sukelia gliukozės koncentracijos staigų padidėjimą, dėl to išskiriamas riebalų sankaupas sudarantis insulinas.

Be to, palaikydavau gerųjų bakterijų augimą žarnyne, kasdien vartodamas produktų, kuriuose gausu prebiotinės ląstelienos ir gyvų jogurto kultūrų. Šios galėtų būti svarbiausios priežastys, kodėl dieta buvo veiksminga“, - prisipažįsta Gerardas.

G. Muilino kūno svorio mažinimo programą sudarė 30 dienų planas, valgant produktų, kuriuose daug baltymų ir mažai angliavandenių, be to, reikėjo išbraukti iš raciono glitimą, bet kokį cukrų (išskyrus steviją) ir daugumą pieno produktų. Dar reikėjo atsisakyti trumpųjų grandinių angliavandenių ir cukrintų produktų, kuriuos itin mėgsta bakterijos, - angliškai jie vadinami FODMAPs (fermentuojami oligo-, di- ir monosacharidai bei polioliai).

Pagal minėtą dietą iš pradžių reikia riboti net tų produktų vartojimą, kurie palankūs kūno svorio mažėjimui (pvz., pupelių ir skaidulinių medžiagų), kol nualinamos bakterijos. Pamažu į valgiaraštį galima susigrąžinti kokybišką liesą mėsą, kiaušinius, žuvis, kietuosius sūrius, nelabai saldžius vaisius ir daržoves, taip pat uogas (pvz., mėlynes, slyvas) ir žaliąsias daržoves. Galima vėl pradėti valgyti ir kai kurių grūdinių augalų. Visi šie produktai kartu sudaro kai ką panašaus į Viduržemio jūros dietą.

Vis dėlto, kaip svarbiausią dalyką, siekiant sumažinti kūno svorį, Gerardas pabrėžia atkaklumą. „Jokia magiška tabletė, joks maisto papildas jums ilgainiui nepadės sudeginti riebalus, jei nepakeisite būdo, kaip maitinatės ir gyvenate“, - sako jis.

Gerardo kabinete prie sienos kaba filmo „Rokis“ plakatas, primenantis apie gyvenimo smūgius ir tikrąją priežastį, kodėl jis atsikratė kūno antsvorio. „Rokis vaizduoja tokią širdies ir proto būseną, kokia, mano nuomone, reikalinga, jei nori būti sėkmingas ir sveikas. Tu turi būti kovotojas. Gyvenimas pargriaus ant žemės, tačiau nesvarbu, kiek kartų tave išverčia iš kojų. Svarbu, kiek kartų sugebi atsikelti“, - pabrėžia gastroenterologas.

Celeste McGovern

Produktai, gerinantys mikrobiomą

Štai keli produktai, kurie gerina mikrobiomą ir kuriuos gastroenterologas, mitybos specialistas Gerardas Muilinas rekomenduoja norint sumažinti kūno svorį.

Obuoliai. Mokslininkai iš JAV Vašingtono valstijos universiteto Maisto mokslo mokyklos (The School of Food Science at Washington State University) tyrė lieknų ir storų žiurkių žarnyno mikrobiomo profilius prieš ir po obuolių valgymo. Jie konstatavo, kad visi per tyrimą naudoti obuoliai sugebėjo normalizuoti storų žiurkių žarnyno mikroflorą. Pyragų receptuose itin mėgstami žali Granny Smith veislės obuoliai, kuriuose yra daugiausia vandenyje netirpios ląstelienos, kuria maitinasi žarnyno mikroflora, sukėlė didžiausią pagerėjimą.

Cinamonas. Šis prieskonis - tiesiog riebalus deginanti jėgainė. Per JAV Žemės ūkio departamento (angl. USDA) atliktą tyrimą nustatyta, kad vos ketvirtadalis arbatinio šaukštelio cinamono per dieną II tipo cukriniu diabetu sergantiesiems padeda sumažinti cukraus, cholesterolio, trigliceridų ir mažo tankio lipoproteinų koncentracijas.'1 Be to, cinamonas blokuoja gliukozės absorbavimąsi ir pagerina cukraus jungimąsi su insulinu kraujyje. Per kitą tyrimą konstatuota, kad cinamonas gali sulėtinti skrandžio ištuštėjimą, taip sumažindamas cukraus koncentracijos didėjimą kraujyje po valgymo. Be šių gebėjimų, cinamonas pasižymi ir antimikrobiniu poveikiu, kuris veikia įvairius patogeninius žarnyno mikrobus.

Šalavijų (chia) sėklos. Jose daug antioksidantų, uždegimą malšinančių omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių, vertingų baltymų ir augalinių maisto medžiagų. Dabar šios sėklos žinomos visame pasaulyje. Tyrimais įrodyta, kad chia sėklos gali padėti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto, taip pat sumažinti riebalų koncentraciją kraujyje. įmaišykite jų į tirštuosius kokteilius, salotas, sriubas ir kitus patiekalus kaip traškų becukrį priedą. Chia sėklose gausu ląstelienos, kuri maitina geruosius žarnyno mikrobus.

Laukinės lašišos. Lašišose gausu gerųjų omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios gerina jautrumą insulinui, padeda deginti riebalus ir mažina širdies ligų riziką. C. Muilinas pripažįsta, kad laukinėse lašišose gerųjų riebalų rūgščių koncentracija daug didesnė nei lašišose, kurios auginamos žuvų fermose. Žuvims, kurios specialiai auginamos, neretai duodama antibiotikų, be to, jos šeriamos genetiškai modifikuotais kukurūzais ir sojomis. Laukinėmis sąlygomis augusios lašišos, be to, būna ir ne taip užterštos toksiniais chemikalais pvz., dioksinais ir poli-chlorbifeniliais (PCB).

Išrūgų baltymai. G. Muilinas labai mėgsta šiuos superproteinus, nes juose esama didžiausios šakotųjų grandinių aminorūgščių koncentracijos. Ypač reikia pabrėžti leuciną, kuris saugo riebalus deginančius raumenis, skatina metabolizmą ir slopina apetitą. Šiuose baltymuose nėra kazeino ir laktozės, todėl jie neturėtų kelti problemų asmenims, kurie jautrūs pieno produktams. Be to, juose yra imunitetą reguliuojančių glikomakropeptidų ir beta gliukanų, kurie pasirodė palankūs žarnų gleivinės gijimo procesuose ir malšinant uždegimą.