Ar pajėgios bakterijos iš vaistinės išspręsti problemą?

Naiviais, o dar labiau keistais atrodo žmonės, kurie perka vaistinių parduodamus bakterinius preparatus žarnyno veiklai gerinti. Jeigu jie žinotų bent dalį tiesos apie žarnyno bakterijas, tuomet gal suvoktų, kad naudos iš jų geriamų bakterijų nedaug yra, greičiau galima susilaukti žalos, ypač jei tie bakteriniai preparatai geriami tais atvejais, kai žarnyne savosios bakterijos yra išnaikintos antibiotikais ar valymais klizmomis. Žinoma, pagerėjimo nuo vaistinės bakterijų sulaukiama, tačiau ne ilgalaikio, todėl, kad ilgalaikis efektas pasiekiamas ne viena dešimtimi bakterijų, skirtų visiems gyvenimo atvejams.

 

Tik visai neseniai mokslininkai išsiaiškino (tam pagelbėjo atsiradusi galimybė tirti genomą), kad žmogaus žarnyne gyvena apie tūkstantį bakterijų rūšių, iš kurių apie 160 gyvena vienu metu. Daugelis bakterijų yra tokiame glaudžiame sąryšyje su organizmu, kad ne jame jos negali gyventi ar būti dirbtinai padaugintos ne žarnyne, net jei ir būtų sukurta maksimaliai artima terpė žarnynui. Nuo šios sudėtingiausios žmogaus organizmo ekosistemos priklauso didžioji dalis sveikatos ir apie 75% imuniteto. Todėl kištis į ją su cheminiu ginklu ar kanalizacijų valymo įrenginiais yra labai rizikinga. Kartą aršiai pakariavus ar rimtai „pasivalius“, galima problemas apgyvendinti organizme visam laikui.

Mokslininkai pripažįsta, kad iš tūkstančio išsiaiškintų rūšių daugelis mikrobų buvo naujiena mokslui. O iš tų, kurie jau žinomi, daugelio nežinoma rolė žmogaus organizme.

„Mes radome apie tūkstantį bakterijų rūšių, ir mes vargu ar žinome kas tai per bakterijos, ir supratimo neturim ką jos veikia“, – pareiškė Erun Ras iš Briuselio laisvojo universiteto, tarptautinės mokslininkų grupės, kuri užsiiminėjo genų dešifravimu, narys.

„Mums buvo nuostabu sužinoti, kad tarp mūsų yra daug daugiau bendro, negu mes galvojome. Daugelio žmonių žarnynai turi daug daugiau bendro bakterijų kolonijų sudėties prasme, negu buvo manoma anksčiau, kai buvo laikoma, jog žmogaus žarnyno flora yra labai kintanti“, – pridėjo jis.

Mokslininkai, ištyrę 124 sveikų europiečių žarnynų mikroflorą, tikisi, kad darbo rezultatai sudarys galimybę atrasti skirtumus tarp sveikų ir sergančių žarnyno ligomis. Sekančiame etape mokslininkai seks kaip kinta flora žarnyne gyvenimo eigoje ir ligos atvejais. Yra planuojama išsiaiškinti koks yra žarnyno mikrofloros skirtumas tarp etninių grupių ir atskirų pasaulio regionų gyventojų.

Kol kas aišku tik viena: su nuosavo žarnyno gyventojais reikia elgtis labai pagarbiai ir nesiūlyti jiems visokių įtartinų „E...“ ar bandyti jų kantrybę visokiais endodušais ir siurbliais, ypač jei jau esate ant operacinio stalo praradę akląją žarną.