Šiltos arbatos nuotaikai pakelti ir depresijai nuvyti

Gyvybinės energijos susilpnėjimas ar net praradimas, pasireiškiantis nuo paprasto geros nuotaikos nebuvimo iki darbingumo praradimo, abejingumo viskam, netgi sau, laikui bėgant išsivystantis į varginančią depresiją, ko gero, viena iš skaudžiausių paskutiniųjų dešimtmečių rykščių visame pasaulyje. Tad nenuostabu, jog ieškome būdų tam užkirsti kelią, kai tik pajuntame pirmuosius dvasinio nuovargio, vėliau pereinančio į fizinį, požymius. Nuostabu, kad gyvybines jėgas galime susigrąžinti atsigręžę į žaliąją vaistinėlę. Motulė gamta pasirūpino, kad galėtume ne tik išgyventi, bet turėtume ir kokybišką gyvenimą: būtume pakilios nuotaikos, pilni entuaziazmo, o negeros mintys iš galvos tiesiog čiuožte iščiuožtų. Taigi iš vaistažolių krepšelio nuotaikai praskaidrinti, nervinei įtampai sumažinti, miegui pagerinti, depresijai nuvyti šįkart traukiame pirmiausiai jonažolę, valerijoną, mėtą ir melisą. 

Jonažolė: saulės šviesa bei šiluma stiklinėje vandens

Jonažolė, be visų kitų savybių, gerina nuotaiką, šalina lengvą depresiją, labiausiai ši vaistažolė tinkama vartoti, kai maža saulės. Šis augalas turi savybių atgaivinti pažeistas organizmo ląsteles, puikiai gerina medžiagų apykaitą, ramina nervus, tonizuoja, padeda įveikti depresiją. Tamsos metą jonažolių arbata prilygsta saulės šilumai iš… stiklinės. Tai – geros nuotaikos augalas, valantis, tvarkantis ne tik kūną, bet ir sielą.

Beje, specialistai įspėja, jog su jonažole atsargiau elgtis turėtų padidėjusiu kraujospūdžiu besiskundžiantys asmenys. Jonažolė tonizuoja ir yra viena iš tų negausių vaistažolių, labai tinkančių žmonėms, kuriuos vargina būtent žemas kraujo spaudimas. Būtina įsidėmėti, jog jonažolė yra tokia veikli ir galinga, jog visais atvejais vartoti ją reikia ne ilgiau kaip mėnesį ir daryti pertrauką. Jei jonažolė dedama į kitų vaistinių žolelių mišinius, ten ji yra tik uoli pagalbininkė kitiems augalams.

Gerą nuotaiką padės atgauti toks jonažolės panaudojimas: 2 valgomuosius šaukštus susmulkintos jonažolės žolės su žiedais ir lapeliais užpilti emaliuotame inde 1 litru vandens, pašildyti iki virimo, nukošti per sietelį ir gerti kaip arbatą su medumi arba cukrumi.

Valerijonas: suaudrintų nervų ramintojas

Padidėjus centrinės nervų sistemos jautrumui, prisiminkime valerijoną, kuris vartojamas ir nuo nemigos, isterijos, širdies kraujagyslių sistemos neurozės, lygiųjų raumenų spazmų, esant skydliaukės hiperfunkcijai. Taip pat valerijonas mažina kraujo spaudimą, gerina virškinimą, gydo plaučių uždegimą, skarlatiną, egzemą, opas, sunkia gyjančias žaizdas, vartojamas menopauzės metu. Būtina įsiminti, jog be pertraukos valerijonu galima gydytis ne ilgiau nei 3 mėnesius. Ilgai jį vartojant gali atsirasti priklausomybė, sumažėti darbingumas, sutrikti skrandžio ir žarnyno veikla. Valerijono preparatai didina kraujo krešumą. Atsargiai juos reikia vartoti hipertonikams.

Nerekomenduojama vartoti sergant kepenų ligomis. Valerijono preparatai nevartojami, jei susilpnėjusi skydliaukės funkcija, padidėjęs slopinimas centrinėje smegenų žievėje, sumažėjęs jautrumas įvairiems dirgikliams, sumažėjus kraujo spaudimui bei susilpnėjus raumenų tonusui.

 Nuo nervinio sukrėtimo, isterijos, epilepsijos atsiginti padės valerijono užpilas: peiliu iš nerūdijančio plieno smulkiai supjaustyti valerijono šaknis, užpildyti jomis 1/5 butelio apimties, pripildyti butelį iki viršaus degtine arba spiritu ir pastatyti į tamsią vietą 9 dienom. Vėliau nupilti skystį, išspausti šaknis, palaukti kol nusistovės ir nukošti per keturgubai sudėtą marlę. Vartoti po 15-30 lašų 3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį. Taip pat galima paruošti kitą užpilą: sugrūsti porcelianiniame inde valerijono šaknį, 2 arbatinius šaukštelius miltelių užpilti stikline kambario temperatūros vandens, ryte išmaišyti ir leisti nusistovėti. Vartoti ryte ir dieną po 1 valgomąjį šaukštą, o vakare – po 1/4 stiklinės. Saugoti vėsioje vietoje.

Mėta: kai reikia energijos

Mėtos nuoviras tvirtina visą kūną, gerina žarnyno veiklą, apetitą, padeda esant meteorizmui, nuo viduriavimo, ipokondrijos, osteporondrozė, uždegiminės ligos, vyresnio amžiaus žmonėms suteikia gyvumo, teikia energiją, kelia nuotaiką, mažina nervinę įtampą, atstato jėgas po ligų, ramina, malšina skausmą, skatina prakaito išsiskyrimą, mažina padidėjusį skrandžio rūgštingumą, malšina dažnus galvos skausmus, skrandžio ir žarnyno spazmus, gerina nėščiųjų savijautą, gydo neurozes, isterijas, nemigą, gerina savijautą sergant širdies ligomis, rekomenduojama nuo padažnėjusio širdies plakimo, tulžies pūslės ligų.

Mėtų arbata gerina kraujotaką, padeda įveikti miego sutrikimus, mažina galvos skausmą, gana sparčiai numuša karštį, padeda atsipalaiduoti, įveikti stresą ir įtampą. Ją galima gerti bet kuriuo paros metu: iš ryto ji teiks budrumo, dieną padės malšinti skausmus ir skrandžio spazmus, o vakare atpalaiduos.

Melisa: kai reikia nuvyti nerimą

Melisų preparatai veikia raminančiai esant nerimui ir nemigai, gerina virškinimą, skatina tulžies išsiskyrimą, slopina virškinamojo trakto spazmus. Vaistinė žaliava – melisų lapai. Iš jų ruošiami užpilai, jų dedama į sudėtinių raminamųjų vaistų sudėtį. Melisų lapuose yra gausu eterinio aliejaus, todėl iš jų galima paruošti užpilą aromatinėms vonioms. Melisos taip pat gali būti vartojamos kaip prieskoninis augalas.

Melisos arbatos vartojamos nuo isterijos priepuolių. Kadangi melisa ramina, naudojama sutrikus skrandžio ir žarnyno, širdies darbui, miegui, kilus nerimui. Be to, ji žudo bakterijas. Melisos arbata geriama persišaldžius, sergant gripu, astma, kai pykina, padidėjus kraujo spaudimui. Melisos eterinis aliejus atpalaiduoja ir suteikia jėgų. Pakanka maudantis įlašinti į vonią keletą lašų. Galima į vonią įpilti džiovintos melisos nuoviro.

Keletas receptų nuotaikai pakelti, depresijai įveikti

Kai kamuoja nemiga, padidėjęs nervingumas

***Lygiomis dalimis reikia imti sausos ajero, mėtos, rūgštynės, jonažolės žaliavos. 1 šaukštą mišinio užvirti įpylus 1 stiklinę vandens. Gerti po 1 šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.

***1 dalis valerijonų šakniastiebių su šaknimis, 1 d. apynių spurgų, 2 d. pipirmėčių lapų. 1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilti stikline verdančio vandens. Gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.

***2 dalys valerijonų šakniastiebių su šaknimis, 3 d. ramunėlių žiedų, 5 d. kmynų vaisių. 1 valg. šaukšt. mišinio užpilamas stikline verdančio vandens. Geriama po pusę stiklinės ryte ir vakare.

Kai padidėjęs nervingumas ir padažnėjęs širdies plakimas

***1 dalis valerijonų šakniastiebių su šaknimis, 1 d. sukatžolių žolės, 1 d. kmynų vaisių. 1 valg. šaukšt. mišinio užpilamas stikline verdančio vandens. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.

Parengė: Laima Grigaitytė, savaitinis žurnalas mususavaite.lt.