Galvos skausmas, gydymas

Kažin ar rastume žmogų, nepatyrusį galvos skausmo. Anot gydytojų, jį gali sukelti šimtai priežasčių. Dažniausios – įtampa, pervargimas, poilsio stoka, kraujospūdžio sutrikimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, kava. Taip pat ligos: infekcinės (peršalimas, angina, gripas), širdies, inkstų, galvos smegenų, virškinimo trakto, onkologinės ir kt. įvairaus pobūdžio galvos skausmas vargina apie 80 proc. žmonių, beveik vienodai vyrus ir moteris.

Jeigu dažnai skauda galvą, nesigydykite patys ir negerkite saujomis skausmą malšinančių vaistų. Pasitarkite su gydytoju, nes svarbu išsiaiškinti priežastį. Tik tada gydymas bus veiksmingas, nesukels šalutinio poveikio. Atminkite: skausmą malšinantys preparatai labai kenkia virškinimo traktui, inkstams ir kepenims.

Gydytojų teigimu, migrena – viena dažniausių galvos skausmo priežasčių. Ji kamuoja 12-20 proc. galvos skausmais besiskundžiančių žmonių. Įprastai šia liga serga darbingo amžiaus žmonės nuo 25 iki 55 metų. Pagal statistiką, migrena moteris vargina 3-4 kartus dažniau nei vyrus. Tam įtakos turi hormonų struktūros ypatumai ir polinkis į mažą kraujospūdį. Retai, bet ši liga pasitaiko ir vaikams nuo 5 iki 8 metų amžiaus. Teigiama, kad jiems migreną sukelia ilgas televizoriaus žiūrėjimas, kompiuteriniai žaidimai, psichologinė įtampa mokykloje ar namuose.

Iki šiol nėra tiksliai ištirtos migrenos priežastys. Manoma, kad ją sukelia smegenis maitinančių kraujagyslių pakitimai. Nors mokslininkai išskiria neurologines ir psichologines priežastis, vieningos nuomonės nėra. Dažniausiai migrena būna paveldėta. Jeigu kas nors šeimoje sirgo šia liga, rizika ja susirgti vaikams ar vaikaičiams padidėja iki 70 proc. Pastebėta, kad migrena dažnesnė tose šeimose, kuriose buvo sirgusiųjų nervų sistemos ligomis, epilepsija. Apie tai pasakykite savo šeimos gydytojui.

Migrena sergantiems žmonėms skausmo priepuolius gali išprovokuoti stresas, oro permainos, tam tikras maistas (ypač sūrus). Taip pat pervargimas, įtemptas protinis ar fizinis darbas, aštrūs kvapai, alkis, hormonų pokyčiai (menstruacijos, nėštumas, klimaksas ir t.t.), kai kurie vaistai. Akupunktūros specialistai teigia, kad migreną gali paūminti netinkamoje vietoje įverti ar per sunkūs kabantys auskarai, papuošalai iš metalo, kurio netoleruoja organizmas, ir pan. Gydytojai pataria vesti migrenos kalendorių, nes jis padeda nustatyti, kas sukelia šią ligą. Pavyzdžiui, šešias savaites užrašinėkite visus migrenai būdingus simptomus: priepuolių trukmę, jų intensyvumą, požymius, ką prieš tai valgėte, kokių priemonių ėmėtės ir kas labiausiai padėjo sumažinti skausmą, kokius vaistus vartojote.

Galvos skausmo gydymas

• Nors vaistais piktnaudžiauti nepatartina, medikai teigia, kad negalima kęsti jokio stipraus skausmo, nes jis alina širdį ir silpnina organizmo atsparumą, Kita vertus, ne išeitis visą gyvenimą gerti vaistus nuo skausmo, juolab kad prie jų priprantama ir paskui reikia vis stipresnių.

• Jei stiprūs galvos skausmai vargina dažniau nei kartą per du mėnesius, pasikonsultuokite su gydytoju. Galbūt jis skirs tam tikrus tyrimus. Migreninį skausmą kartais sukelia paūmėjęs cukrinis diabetas, infekcines ir lėtinės ligos.

• Migrena sergantiems žmonėms labai svarbu laikytis dienos režimo, nepervargti. Miegokite ne mažiau kaip 8 valandas. Nepatartina ir labai ilgai miegoti.

• Reikėtų vengti šokolado, kakavos, riešutų, brandinto sūrio, raudonojo vyno, alaus, citrusinių vaisių sulčių, kofeino turinčių ir gazuotų gėrimų – visa tai skatina migrenos priepuolius. Galvos skausmą gali sukelti badavimas, dieta, nereguliari ir netinkama mityba, pernelyg didelis fizinis krūvis.

• Veiksminga vartoti kraujotaką gerinančių natūralių preparatų, reguliariai atlikti nugaros, galvos ir sprando masažą. Vos pajutus pirmuosius migrenos simptomus, vertėtų pamasažuoti sprandą.

• Padeda autogeninė treniruotė ir atsipalaidavimo technikos (meditacija ir kt.).

• Migrenos sukeltą skausmą malšina šalto vandens kompresai (dėkite ant smilkinių), karštos pėdų vonelės, poilsis.

• Veiksminga akupresūra. Geriausiai ją taikyti ne tik prasidėjus skausmo priepuoliui, bet ir profilaktiškai, t. y. kasdien kelissyk per dieną. Pirštų pagalvėlėmis pusantros minutės spaudykite ar masažuokite biologiškai aktyvų tašką; jis yra per pusantro piršto plotį nuo išorinio antakio galo truputį žemiau, smilkinio link. Toje vietoje apčiuopsite įdubimą. Iš pradžių masažuokite esantį mažiau skausmingoje galvos pusę, paskui – skausmingoje. Kitas aktyvus taškas yra ant bevardžio piršto vidurinio sąnario, toje piršto pusėje, kuri glaudžiasi prie mažojo pirštelio. Jį masažuokite pusantros minutės piršto galu, iš pradžių tos rankos, kurią galvos pusę skauda mažiau, paskui kitos rankos – labiau skaudančioje galvos pusėje.

• Migrenos skausmus mažina ištvermę ugdančios sporto šakos (bėgimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu ir kt.). Sportas padeda kraujagyslėms išlikti elastingoms, gerina kraujotaką, taip pat ir smegenų. Tik pasirinkite tinkamą fizinį krūvį. Negalima sportuoti prasidėjus skausmo priepuoliui.

• Pasak fitoterapeutų, galvos skausmą padeda mažinti sidabrinių gluosnių nuoviras, nes jame yra natūralios medžiagos salicino, kuri veikia panašiai kaip ir aspirinas. Arbatinį šaukštelį smulkintų gluosnių žievių užpilkite 250 ml šalto vandens, palaikykite apie šešias valandas ir pakaitinkite iki užvirimo. Po 10 minučių nukoškite. Nuovirą gerkite mažais gurkšneliais visą dieną. Dėl vartojimo pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.

• Natūropatai teigia, kad migreninius skausmus įmanoma palengvinti taikant kompleksinį gydymą: homeopatiją, detoksikacines procedūras, gydymą dėlėmis, kvėpavimo terapiją ir keičiant mitybą.

Net migreną (nors gydymas ir reikalauja nemažai pastangų) galima kontroliuoti.