Imbieras ir jo naudojimo būdai

Imbierai, kaip nepamainomi prieskoniai, Azijos šalių virtuvėje naudojami daugiau nei 5 000 metų. Jie puikiai žinomi ir dėl teigiamo poveikio žmogaus sveikatai: padeda išvengti virusų, išlaikyti dailias kūno linijas, netgi žadina aistrą.

Ypatingas šakniastiebis

Tikrasis imbieras – imbierinių šeimos prieskoninis augalas, kurio šakniastiebyje yra nuo 1 iki 3 proc. eterinių aliejų. Manoma, kad imbierų tėvynė – Vakarų Indija ir Pietryčių Azija. Gamtoje imbierai savaime neauga. Jie auginami Japonijos ir Kinijos paatogražių regionuose, Vakarų Afrikoje, taip pat Argentinoje, Brazilijoje, Indijoje. Imbierai sodinami kovo–balandžio mėnesiais. Šis augalas galutinai subręsta nuo pusės metų iki 10 mėnesių, priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Tai įvyksta, kai viršutiniai lapai tampa geltoni ir ima džiūti.

Maistui vartojami stambūs mėsingi imbierų šakniastiebiai, dar vadinami imbierų šaknimis. Iškasti šakniastiebiai nuplaunami ir apdžiovinami saulėje. Jauni jie būna beveik balti, tačiau laikui bėgant lūžio vietoje ima gelsvėti.

Imbierai vartojami kaip prieskoniai patiekalams skaninti ir yra parduodami įvairių formų. Švieži šakniastiebiai yra gaivaus, aštraus skonio, maloniai kvepia. Galima įsigyti ir džiovintų imbierų miltelių, jie ne tokie aitrūs kaip švieži imbierai, bet taip pat puikiai paskanina patiekalus.
Mėgstantys saldų pikantišką skonį desertui gali rinktis imbierų cukatas.

Nepamainomas sveikatai

Imbieruose gausu naudingųjų medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, cinko, geležies, natrio, mangano, magnio, chromo, linolo rūgšties, vitaminų A, C, B1, B2, B3.

Indijos medicina ajurveda imbierus laiko vaistais nuo visų ligų. Jais siūloma gydytis, kai vargina podagra, kosulys, pilvo skausmai, virškinimo sutrikimai, astma. Nedidelį gabalėlį imbierų šaknies galima uždėti ant skaudamo danties.

Kinų medicinoje vartoti imbierų patariama norintiesiems gyventi sveikai ir ilgai. Ypač gerai šių šakniastiebių vartoti ryte – jėgų ir energijos pakaks visai dienai. Kenčiantiesiems nuo jūrligės patariama čiulpti imbierų arba įtrinti jais vietas už ausų. Kinės, varginamos nėščiųjų toksikozės, taip pat vartoja imbierų. Taip jos malšina rytinį pykinimą.

Indijoje imbierais gydoma migrena. Kad liautųsi stiprūs galvos skausmai, indai ant smilkinių deda trintų imbierų.
Imbierai naudingi sergantiesiems artritu ir profilaktiškai nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nes mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat valo kepenis, inkstus.

Kitokia arbata

Profilaktiškai organizmui sveikatinti patariama gerti imbierų arbatos. Apie 5 cm imbierų šaknies smulkiai supjaustykite ir užpilkite litru vandens. Kaitinkite, kol užvirs. Šiuo nuoviru užpilkite kelis šaukštelius žaliosios ar juodosios arbatos ir palikite kelioms minutėms pritraukti. Nukoškite, paskaninkite medumi, citrinų sultimis ir gerkite.

Holivudo aktorė Demi Mūr taip pat mėgsta imbierų arbatą. Tiesa, ją gamina be arbatžolių. Pagal aktorės receptą, imbierų šaknį reikia virti 15–20 min., palaukti, kol šiek tiek atvės, dėti kelis mėtų lapelius ir šaukštelį bruknių. Paskaninti šią arbatą galima citrina ir medumi. Sakoma, kad toks gėrimas padeda sulieknėti.

Norintiesiems išlaikyti dailias kūno linijas ar jas patobulinti patariama prieš valgį pakramtyti ploną gabalėlį imbierų šaknies. Taip pagreitinsite medžiagų apykaitą ir suaktyvinsite virškinimą.
Imbierai puikiai tinka žaliesiems kokteiliams gaminti. Norint pagaminti ypač sveiką ir skanų kokteilį, reikia banano, obuolio arba kriaušės, kelių saujų žalumynų, pavyzdžiui, gražgarsčių, mažo gabalėlio imbierų šaknies ir šlakelio vandens. Viską gerai suplakite ir mėgaukitės skaniu bei sočiu gėrimu.

Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus puikiai pagelbės trinta imbierų, citrinų ir medaus košelė. Jos galima dėti į šiltą vandenį ir gerti kaip arbatą arba valgyti šaukšteliu užgeriant vandeniu.
Tiesa, kad imbierai teiktų naudos, o ne žalos, turite būti tikri, kad galite juos vartoti. Rekomenduojami tik nedideli jų kiekiai, jeigu sergate skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, kenčiate nuo gastroezofaginio refliukso, maitinate krūtimi.

Jaunos imbierų šaknys būna beveik baltos, tačiau laikui bėgant lūžio vietoje ima gelsvėti.

Imbierai virtuvėje

Imbierų dedame visur – nuo padažų, sriubų iki meduolių, keksų ar limonadų. Net mažas imbierų gabalėlis gali neatpažįstamai pagerinti patiekalų skonį. Šis prieskonis puikiai tinka kiaulienai, jautienai, avienai, veršienai bei paukštienai gardinti. Jeigu jo dėsite į sriubą, ji taps visai netradicinė. Net paprastas daržovių troškinys įgaus visiškai kitokių skonio atspalvių.

O štai sušius mums įprasta valgyti su marinuotais imbierais. Pamėgome ir plonus, tirpstančius burnoje imbierinius sausainius. Iš įvairių formų imbierinių sausainių statome kalėdinius namelius, kai ruošiamės didžiausioms žiemos šventėms. Norintieji ryškesnio skonio gėrimo renkasi imbierinį limonadą arba nealkoholinį imbierinį alų.

Imbierus šeimininkės naudoja ir agurkams, cukinijoms, moliūgams konservuoti. Tam pakanka vos nedidelio jų gabalėlio.

Kaip nuvalyti ir kur saugoti?

Rinkdamiesi imbierą, atkreipkite dėmesį, kad šakniastiebis būtų stangrus, nesusiraukšlėjęs, nepatamsėjęs.

Daugiausia naudingųjų medžiagų yra po imbierų žievele. Taigi, kad išsaugotume kuo daugiau vitaminų ir mineralų, imbierus turime valyti itin atsargiai, panašiai kaip morkas. Šviežią imbierų šaknį šaldytuve galima laikyti iki trijų savaičių, šaldiklyje – iki metų.

Imbierų miltelius steriliame orui nelaidžiame inde tamsioje vietoje galima saugoti gana ilgai. Taip laikomi jie nepraranda nei skonio, nei veikliųjų medžiagų.

Nuo piktųjų jėgų

Kaimo vietovėse Kinijoje iki šiol galima pamatyti imbierų, prikaltų prie lauko durų. Tai daroma tam, kad piktosios jėgos neateitų į namus, o čia gyvenantys žmonės būtų saugūs.