Kinai dar 2009-ais metais surado Nojaus arką ir netgi pabuvojo jos viduje

Internete jaučiamas netikėtas susidomėjimo Nojaus arkos paieškomis padidėjimas: populiarus Didžiosios Britanijos laikraštis „Express“ pranešė, kad Nojaus arka pagaliau surasta. taip, tai ta pati arka, kuria nuo Pasaulio tvano išsigelbėjo biblinis veikėjas Nojus, jo šeima, ir visi pasaulio gyvūnai, kurių buvo į laivą paimta po vieną porą.

Laivo liekanas, atseit, aptiko kinų tyrinėtojai, kuriantys dokumentinius filmus, ir priklausantys Noah҆s Ark Ministries International (NAMI) grupei, kurios būstinė yra Honkonge.

Ši „naujiena“ pasirodė 2017 m. gegužės 21 d. Iš kur gavo tokią informaciją „Express“ žurnalistai nepranešė. Juk ir pats įvykis - o tiksliau, kinų apsilankymas Nojaus arkoje - buvo dar 2009-ais metais. Patys kinai apie tai pranešė 2010-ais metais. Ir vėliau daug kartų apie tai kalbėjo, keliaudami su šia istorija po visą pasaulį.

Nuo 2010-ųjų metų jokių naujų detalių nepaaiškėjo. Štai ir „ Express“ visą informaciją pateikė to paties NAMI režisieriaus Jung Ving Čungo (Yeung Wing-cheung) žodžiais.

- Suprantama, visu 100 procentų negalime garantuoti, kad tikrai aptikome legendinį laivą, tačiau yra 99,9 procentų
tikimybė, kad yra būtent taip, - prieš 7 metus pasakojo Cungas. Tą patį jis pasakoja ir dabar.

Labai didelis klausimas, ar kinai iš tiesų rado kažką tokio, kas verta dėmesio, ar paprasčiausiai mulkina žiūrovus. Štai kas žinoma iš pačių kinų žodžių.

Kelią iki Nojaus arkos tyrinėtojams parodė kurdai, kurie slaptais takeliais stačiais Ararato šlaitais juos į reikiamą vietą nuvedė 2009-ųjų metų spalio mėnesį. Laivas yra 4 su trupučiu km aukštyje virš jūros

lygio.

- Mes pamatėme apledėjusią medinę platformą su išlikusių sienų fragmentais šonuose.

Visa tai priminė didžiulės medinės dėžės liekanas, - pasakoja vienas iš ekspedicijos dalyvių Man Fai Juenis. - Mes netgi pabuvojome viduje ir matėme keletą skyrių, atskirtų medinėmis sijomis. Greičiausiai, čia ir buvo laikomi gyvūnai.

Kinai nuo vienos sijos nulaužė keletą gabaliukų medienos. Tyrimai parodė, kad jos amžius yra apie 4800 metų.

Iš pradžių kinai teigė, kad arkos viduje nieko negalėjo nufilmuoti, nes kažkokia „stebuklinga galia“ sugadino vaizdo kamerą. Norėdami įrodyti savo žodžius apie radinį, jie parodė nuotraukas, kuriose nusifotografavo sniegu padengtų ar akmenuotų šlaitų fone. Tačiau vėliau iš kažkur atsirado nuotraukos, darytos laivo viduje. Taip pat atsirado ir filmuota medžiaga, kurią tyrinėtojai ėmė rodyti daugelyje šalių.

Beje, Turkijos valstybinės institucijos pripažįsta, kad Nojaus arkos liekanos egzistuoja ir jos randasi ant Ararato kalno, kaip ir aprašyta Biblijoje. Tačiau oficialiai teigiama, kad arka yra kitoje vietoje, taip vadinamame „Ararato anomalijos“ rajone.

Pasakojama, kad tenai yra kažkokie suakmenėję griaučiai, kurie periodiškai pasirodo iš po sniego. Ekspedicijos į šį rajoną neįleidžiamos.

Kinai „savo“ arka surado už 18 km nuo „anomalijos“.

Istorinis eksurskas

Turkijos vyriausybė Ararato šlaitą su galimais arkos likučiais oficialiai „uždarė“ dar 1974-ais metais. Iki to meto entuziastai aktyviai tyrinėjo šią vietovę, ir tai darė maždaug nuo 1800-ųjų metų. Savo įspūdžius jie aprašė knygose ir memuaruose.

Rašytojas Čarlzas Berlizcas savo knygoje „Prarastasis Nojaus laivas“ pateikia armėno Georgijaus Chagopiano liudijimą. Jis pasakoja, kad 1905-ais metais, būdamas 8-ių metų amžiaus berniuku, kartu su seneliu užlipo į Araratą. Jie aptiko Nojaus arką ir buvo į ją įėję. Viršutiniame denyje pamatė antstatą su daugybe langų. Laivo korpusas buvo didžiulis ir tvirtas, tarsi akmeninis.

1939-ais metais amerikiečių žurnale „New Eden“ buvo išspausdintas interviu su buvusiu carinės armijos lakūnu leitenantu Vladimiru Roskovickiu. Jis tikino, kad 1916-ais metais žvalgybinio skrydžio metu ant kalno šlaito pastebėjo didžiulio laivo likučius. Apie tai buvo informuotas caras Nikolajus II. Jis įsakė organizuoti ekspediciją. Po dviejų savaičių apie 150 žmonių jau buvo Ararato papėdėje.
Kaip teigia Roskovickis, laivas buvo panašus į didžiulę baržą ir prekinį vagoną tuo pačiu metu. Viduje buvo daugybė patalpų - didelių ir mažų. Mažosios patalpos buvo užtrauktos metaliniais tinklais.

Deja, ekspedicijos narių darytos nuotraukos ir ataskaitos dingo per 1917-ųjų metų revoliuciją.

Sveikas protas teigia: jeigu arka realiai egzistavo, tai ji jau seniai turėjo supūti. Juk ne juokas - jau beveik 5 tūkstančiai metų praėjo. O juk laivas buvo pastatytas iš medžio. Nejaugi medis galėjo išsilaikyti iki mūsų dienų?

- Biblijoje rašoma, kad arka galėjo būti pastatyta iš kedro ar kipariso medienos, -pasakoja žinomas Nojaus arkos tyrinėtojas, Ričmondo (JAV) universiteto profesorius Porteris Teiloras. - Ši mediena yra labai tvirta.

Teiloras pasakoja, kad 1955-ųjų metų liepos mėnesį prancūzų pramonininkas ir tyrintojas Fernandas Navara vos keletas metrų nuo „Ararato anomalijos“ aptiko maždaug metro ilgio suakmenėjusios žmogaus rankų apdorotos medienos gabalą.

Be to, laivas galėjo išlikti ir dėl to, kad buvo įšalęs į ledą.

Kas žino, gal Nojaus arkos liekanos iš tiesų egzistuoja? Gal žmonės, kurie matė laivo liekanas, nemeluoja ir neapsirinka? Tačiau visose šiose istorijose apie Nojaus radimą yra viena keista detalė - visas jas pasakoja ne profesionalūs archeologai. Profesionalūs mokslininkai nė karto nedalyvavo laivo paieškose. Būtent tai ir neleidžia beatodairiškai patikėti liudininkų pasakojimais. Ypač tų liudininkų, kurie metai iš metų pasakoja vieną ir tą patį.

Rimti mokslininkai kinais netiki ir jų "filmų apie Nojaus arką" laiko visiškai falsifikatu.