Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » » 2019 » Gegužės » 1

Paslaptinga ir neištirta. Tikroji Nojaus arkos istorija

Biblinė arka ištisus šimtmečius traukia archeologų dėmesį, tačiau neseniai padarytas atradimas gali visiškai pakeisti mūsų supratimą apie šį laivą. Britų muziejaus darbuotojas Irvingas Finkelis, korespondentui Džeisonui Gudjerui pasakojo apie savo nepaprastą atradimą.

Netgi tie, kurie mokykloje mokėsi nelabai gerai, žino, kas tai yra Nojaus arka. Prieš keletą metų pastatytas filmas „Nojus“, kuriame pagrindinį herojų vaidino garsus aktorius Raselas Krou (Russell Crowe) dar labiau sustiprina mūsų sampratą. Visi mano, kad arka -tai ilgas medinis laivas, turintis smailą nosį ir ant denio suręstą namą. Tačiau tai klaidingas supratimas. Bent taip savo knygoje „Arka dar prieš Nojų“ tvirtina Irvingas Finkelis, Britų muziejaus Artimųjų Rytų istorijos specialistas. Versdamas seną istoriją apie Pasaulinį tvaną, aptiktą ant molinės lentelės, prirašytos dantiraščiu, Finkelis aptiko arkos statymo instrukciją. Šis atradimas jau pats savaime yra labai svarbus įvykis, tačiau įdomiausia tai, kad tekste aprašytas laivas yra apvalus. Toliau pateikiame keletą mokslininko samprotavimų apie Nojaus arką, kuriuos jis išdėstė savo knygoje. (paranormal.lt)

Visi žino istoriją apie tvaną, Nojų ir gyvūnus, tačiau ar ši lentelė senesnė už Bibliją?

Kaip žinoma, Babilone buvo sava mito apie tvaną versija. Ji molinėse lentelėse buvo aptikta dar 1872 metais, ir tai įvyko tame pačiame Britų muziejuje. Tuo metu šis radinys tarp krikščionių ir judėjų teologų, studijavusių Bibliją, sukėlė sprogusios bombos efektą. Paralelės tarp naujo teksto ir biblinio teksto tokios akivaizdžios, kad sunku suabejoti tuo, jog tarp jų nėra ryšio. Nuo to laiko buvo aptikta dar daugybė įvairiais periodais prirašytų lentelių. Kai kurios molinės lentelės išliko sveikos, o kai kurių išliko tik fragmentai. Ir mūsų paskutinioji lentelė, viena iš seniausių: ji užrašyta maždaug 1750 metais prieš mūsų erą.

Kuo dar, be savo amžiaus, ypatinga ši lentelė?

Iš lentelėje esančio teksto galima sužinoti, kad babiloniečiai arką įsivaizdavo kaip koraklą - apvalią ir lengvą pintą plokščiadugnę valtį. Tai buvo didžiulis netikėtumas, nes pagal Biblijoje esantį aprašymą Nojaus arka - tai ilgas laivas. Tokia samprata stipriai įsišaknijo mūsų sąmonėje, todėl netikėtas kitokio laivo aprašymo atradimas iš pradžių šokiruoja. Dešifruojant lentelėje užrašytus žodžius, pirmiausia apima sumišimas ir pirmoji mintis, ateinanti į galvą, yra: „Kokia čia velniava?“

Koraklai buvo paplitę tuo metu, kai buvo parašytas tekstas lentelėje?

Irake koraklai buvo statomi nuo senų laikų iki beveik XIX amžiaus pabaigos. Netgi XX amžiaus 3-io dešimtmečio nuotraukose ant upių krantų matoma daugybė koraklų. Jie buvo naudojami kaip upių taksi. Norint persikelti per upę su keliais namiškiais ir pora ožkų, tereikėjo tik nusisamdyti valtininką su koraklu. Koraklo privalumai yra tai, kad jis lengvas, visiškai nepralaidžia vandens, t. y. iš esmės yra nepaskandinamas. Būtent tokios savybės buvo reikalingos Nojaus arkai.

Laivas turi gerai laikytis vandens paviršiuje, tačiau jam nereikia niekur plaukti, skirtingai nuo tikslingai plaukiančio laivo, turinčio pirmagalį ir laivagalį. Arka paprasčiausiai turi laikytis ant vandens, kol vandens lygis nenukris. Ir pats didžiausias netikėtumas - lentelėje aprašyta, kaip toks laivas turi būti pastatytas, nurodyti visi matmenys, netgi bitumo ir virvių kiekis. Nors pateikti skaičiai koraklui yra per dideli, tačiau jie yra labai tikslūs.

Ar lentelė - laivo statybos instrukcija? Ar joje aprašytas tikras įvykis?

Atsakymai į šiuos klausimus yra labai nevienareikšmiški. Aš manau, kad istorija apie tvaną turi realų pagrindą, nes Irakas yra šalia didelių upių, todėl dažnai patirdavo potvynius. Tai liudija daugybė istorinių šaltinių. Aš manau, viskas prasidėjo nuo to, kad Irako arba buvusios Mesopotamijos teritoriją kažkada nusiaubė cunamis. Gali būti, kad vienu metu buvo nuplauti ir į įlanką nunešti ištisi kaimai, o šis įvykis visiems laikams išliko žmonių atmintyje.

Vėliau ši istorija apaugo įvairiais mitais. Aš manau, kad visos šios techninės detalės - visiškai ne instrukcijos tiems, kurie rengiasi pasistatyti arką. Kiek suprantu - keliaujantys pasakotojai daug amžių perdavinėjo iš lūpų į lūpas pasakojimus apie tvanus - apie dievų pyktį, išsigelbėjimą paskutiniu momentu, apie patį potvynį ir vėlesnį pasaulio apgyvendinimą. Tai klasikinė, pagrindinė jų mitologijos tema, kur, sprendžiant iš lentelių su dantiraščiu, susiformavo dar prieš atsirandant raštui.

Kam reikalinga tokia detali informacija?

Mūsų kvapą gniaužiantis pasakojimas remiasi dievo įsikišimu ir laivu, tačiau reikia atminti, kad jo auditorijos didžiąją dalį sudarė valtininkai, žvejai ir koraklų statytojai. Įsivaizduokite tokį vaizdą: susirinko visas kaimas ir sulaikęs kvėpavimą klausosi dramos pasakojimo, kai pasakotojas netikėtai, garsiu balsu, vaizduodamas dievą, ištaria: „Tu turi pastatyti laivą!“ Ir jeigu jis paprasčiausiai pasakys: „Pačią didžiausią laivą pasaulyje“, klausytojai būtinai paklaus: „Ir kaip jis atrodė?“ Kai kyla visi šie klausimai: koks būtent laivas? Kokio dydžio? - nei susidomėjusiai auditorijai, nei pasakotojui nekreipti į juos dėmesio nebus įmanoma.

Einant laikui smalsumas turi tik stiprėti, o viskas išsispręsti turi visiškai paprastai. Pavyzdžiui, koks nors mokytojas, rengiantis profesionalius raštininkus, mokė vaikus praktinio skaičiavimo, pavyzdžiui, kiek plytų reikės pastatyti sienai? Ir vieną dieną mokytojas mokiniams pateikia tokia užduotį: „Yra žinoma, kad arka - tai apskritas koraklas. Jo sienų plotas yra 3600 m2, o sienų aukštis - 6 m. Kiek reikės virvių tokio laivo pastatymui, jeigu jų skersmuo yra 2 cm?“ Būtent tokio pobūdžio uždaviniai aptinkami matematikos lentelėse; busimieji raštininkai juos turėjo mokėti puikiai spręsti. Koraklas savo forma primena spurgą, todėl, žinant sienų aukštį ir virvės storį, pagal brėžinį nėra sunku apskaičiuoti reikiamą virvių ilgį.

Nojaus Arka, istorija, tvanas, biblija, finkelis, laivas

Reikia pažymėti, kad 1872 metais aptiktoje molio lentelėje yra užrašyta žymiai ilgesnė mito versija, o detali informacija apie medžiagas, reikalingas arkos statymui, sumažinta iki minimumo. Tačiau esu įsitikinęs, kad pradiniame variante buvo skiriama žymiai daugiau dėmesio pasirengimui tvanui ir arkos statybai, nes klausytojai patys gamino koraklus ir visas technines detales laikė svarbiomis. Bėgant amžiams šis mitas pateko į labiau urbanizuotą aplinką, todėl Asirijos imperijos sostinėje nieko tokios detalės nebedomino, todėl jos ir išnyko iš pasakojimų.

Ar galėjo didžiulis koraklas išlaikyti šeimą ir keletą gyvulių?

Aptikau fotografiją, kurioje užfiksuota, kad korakle yra trys dešimtys žmonių, todėl tai tikrai įmanoma. Dabartiniu metu kaip tik yra statomas dokumentinis filmas apie senovės laivų statytojus, kurie bando tiksliai pagal aprašymą atkurti Nojaus arką. Jie pasamdė darbuotojus, paruošė reikalingas medžiagas, pasinaudodami kompiuterinėmis modeliavimo programomis paskaičiavo laivo dydį, atsparumą ir keliamąją galią. Netrukus buvo padaryta išvada - tokio dydžio (pusės futbolo aikštės) koraklo, kuris nurodytas lentelėje, pastatyti neįmanoma. Tokio milžiniško dydžio konstrukcija neatlaikytų tenkančių jai apkrovų. Arką teko sumažinti tiek, kad, panaudojant tradicinius laivų statybos metodus, ji išliktų pakankamai tvirta. Laivas tapo 2-3 kartus mažesnis už aprašytąjį.

Nojaus Arka, istorija, tvanas, biblija, finkelis, laivas

Babiloniečiai, tikriausiai, niekuomet nebandė pastatyti tokio laivo?

Nemanau, kad senovėje kas nors bandė pastatyti tokio dydžio koraklą. Žmonės priėmė pačią mitologinę temą, susijusią su arka, tačiau ypatingai apie jos tikslumą nesusimąstydami. Žinoma, jie visą gyvenimą praleido šalia valčių, todėl juos domino detalės. Būtent dėl to pasakojimuose atsirado tiek detalių, tačiau aš nemanau, kad klausytojams kada nors būtų kilusi mintis atkurti arką. Svarbiausia, juos tenkino pati koncepcija.

Kokia tikimybė, kad Nojus ar kitas panašus personažas tikrai egzistavo?

Kaip pasakojama Biblijoje, visas pasaulis beviltiškai nugrimzdo į nuodėmes, ir tik Nojus galėjo jį išgelbėti. Babiloniečių mite tvanas įvyko ne dėl to, kad žmonės buvo nusidėjėliais. Jie, greičiausiai, labai smarkiai triukšmavo ir dievams įkyrėjo savo amžinu skubėjimu. Tai - du visiškai skirtingi pasauliai, tiek psichologiškai, tiek poetiškai.

Ar įsivaizduoti Nojų kaip vyrą, įsispyrusį į sandalus, užsiauginusį barzdą ir einantį jūreiviška eisena, ar visą šią istoriją laikyti žmonių menkumo prieš Dievą simboline išraiška - tai skonio reikalas. Visa istorija apie tai, kad gamtos jėgos ir Dievo valia gali sunaikinti visą pasaulį, ir apie tai, jog kartais užtenka vienintelio žmogaus tam, kad nukreiptų Dievo pyktį. Tai yra svarbiausia religinė ir filosofinė idėja, kuriai absoliučiai nesvarbu, ar Nojus arba kažkas kitas iš tiesų gyveno. Man žymiai svarbesnė visos šios istorijos galia: ji daro neužmirštamą poveikį skaitytojui - ir Senovės Babilone, ir Biblijoje, kur įgauna visiškai kitą prasmę.


Niekas neišdrįso palikti komentarą.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomone su kitais.
avatar