Mokslininkai tikisi revoliucijos kasos vėžio gydyme

Kasos vėžys - viena negailestingiausių diagnozių, kurias gali išgirsti žmogus. Jis dažniausiai nustatomas tuomet, kai jau yra stipriai pažengęs. Tik maždaug 8 % žmonių išgyvena bent 5 metus po kasos vėžio diagnozės. Tokį žemą išgyvenimo rodiklį nulemia ir mažas efektyvių gydymų pasirinkimas. Tačiau naujas mokslininkų pasiekimas imunoterapiją paverčia efektyvia prieš kasos vėžį.

Kasos vėžys gydomas chemoterapija ir radiacine terapija, tačiau šie gydymo būdai vis tiek nėra labai veiksmingi. Tuo tarpu imunoterapija, kuri sukėlė revoliuciją kitų rūšių vėžio gydyme, kasos vėžio praktiškai neveikia, nes šis geba sumažinti imuninės sistemos poveikį. Tačiau dabar JAV mokslininkai aptiko cheminę medžiagą, vadinamą ADH-503, kuri gali imunoterapiją paversti labai efektyviu kasos vėžio gydymo būdu.

Anksčiau buvo manoma, kad imunoterapija (imuninių ląstelių paskatinimas pulti vėžines ląsteles) puikiai tiks kasos vėžio gydymui. Šios terapijos esmė - T limfocitų reakcijos iššaukimas, juos paskatinant pulti vėžines ląsteles. Laboratorijoje šis gydymas veikė puikiai, tačiau išbandžius jį realiomis sąlygomis paaiškėjo, kad jis padeda tik maždaug 5 % visų kasos vėžio pacientų. Tai tapo didžiu galvosūkiu, tačiau mokslininkai greitai surado kaltininką - auglius saugo mieloidinės ląstelės.

Mieloidinės ląstelės - tai kito tipo imuninės ląstelės, kurios yra aptinkamos ir augliuose. Čia jos reaguliuoja T ląstelių veiklą ir kasos vėžio atveju visiškai sužlugdo imunoterapijos veiksmingumą. Tiesa, ne visada - kai kurios mieloidinės ląstelės kaip tik paskatina T limfocitus pulti vėžines ląsteles. Taigi, mokslininkai suprato, kad prieš kasos vėžį nukreiptos imunoterapijos pagrindas turėtų būti ne tik T ląstelių pasiuntimas prieš auglį, bet ir mieloidinės ląstelių paskatinimas priimti T limfocitus ir padėti jiems atpažinti vėžines ląsteles. Ir štai čia padės anksčiau minėtas ADH-503.

ADH-503 sutrikdo mieloidinių ląstelių judėjimą. Kai mokslininkai suleido šios medžiagos kasos vėžiu sergančioms pelėms, mieloidinės ląstelių skaičius augliuose ir jų prieigose drastiškai sumažėjo. Negana to, likusios mieloidinės ląstelės nesipriešino T ląstelių poveikiui, o kaip tik jas skatino naikinti auglius. Mokslininkai pastebėjo, kad augliai augo lėčiau ar net ėmė nykti ir pelės išgyveno ilgiau.

Tyrimo autoriai neabejoja, kad šis atradimas padės sukurti itin efektyvų kasos vėžio gydymo būdą. Eksperimentai parodė, kad pelėms skyrus ADH-503 pagerėjo ir chemoterapijos bei radiacinės terapijos efektyvumas. Tačiau, žinoma, ADH-503 veiksmingumą ir saugumą dar reikės patvirtinti tyrimais su žmonėmis.

Kasos vėžys retai nustatomas ankstyvoje stadijoje. 
©Scientific Animations Inc. (CC BY-SA 4.0) | commons.wikimedia.org Publikuoja technologijos.lt