Nematomo fronto karys

Beveik 50 metų Džonas Edgaras Huveris buvo FTB direktoriumi. Per tą laiką Amerikoje daug kas nutiko – Didžioji depresija, Ruzvelto reformos, Antrasis pasaulinis karas, Šaltasis karas, karas Vietname... Iki šiol JAV dėl Huverio asmenybės vyksta įnirtingi ginčai. Vieni jį laiko nacionaliniu didvyriu, demokratijos simboliu, krištolo tyrumo ir nepaperkamu žmogumi. Kiti – tikra pragaro išpera, monstru, žudiku ir provokatoriumi.

Kas nemoka, tam užsakoma muzika

Džonas Edgaras Huveris gimė 1895-ųjų metų sausio 1 d. neturtingoje šeimoje. Jo tėvas buvo smulkus valdininkas, o mama - namų šeimininkė. Dar mokydamasis koledže Huveris įsitaisė dirbti bibliotekoje, kur labai pamėgo sudarinėti katalogus ir formuliarus. Tuo pačiu metu Huveris mokėsi juridinės mokyklos vakariniame skyriuje. Dėdės protekcijos dėka jaunuolis buvo priimtas dirbti į teisingumo ministeriją. Jis dirbo klerku skyriuje, kuris užsiminėjo žmonių, išsisukinėjančių nuo šaukimo į armiją, išaiškinimu. Nutiko labai nepaaiškinamas dalykas - Huveris ėmė labai sparčiai kopti karjeros laiptais. Iki šio tarp biografų netyla ginčai kas tai buvo - likimas, mistika, netikėtai atsivėręs talentas, slaptas globėjas? Jau po metų jis tapo vyriausiojo prokuroro padėjėju, po to ėmė vadovauti teisingumo ministerijai pavaldžiam bendrosios žvalgybos skyriui. Greitai Huveris sudarė 150-ies tūkstančių įvairaus lygio amerikiečių radikalų kartoteką (istorinės asmenybės - paranormal.lt).

Huverio pastangų dėka 1919-ųjų metų gruodžio mėnesį laivu „Badbordas“ į Sovietų Rusiją buvo deportuoti daugiau nei 200 amerikiečių revoliucionierių, iš kurių dauguma buvo vėliau sušaudyti.

1924-ias metais prezidentas Kalvinas Kulidžas jaunąjį Huverį paskyrė FTB vadovu. Jam buvo pavaldūs 650 darbuotojų. Tai buvo katastrofiškai mažai, nes tuo metu Amerika buvo mafijozų, banditų rojus! Praktiškai kiekvieną įstatymo tarną buvo galima nupirkti, kaip ir gubernatorius ar kongresmenus. Visas gyvenimo sritis valdė mafija: Niujorke - airių, kituose miestuose - žydų, italų...

Huveris suprato, kad sunaikinti nusikalstamumo nepavyks. Todėl jis ėmėsi negudrios, tačiau labai veiksmingos taktikos - ėmė tarpusavyje kiršinti gangsterius. Labai greitai nuo kulkų žuvo garsūs ano meto nusikaltėliai Džonas Dilindžeris, Gražuoliukas Floidas, Mažylis Nelsonas, kurie savo nusikaltimais šokiravo visą šalį. O kaip Huveris vykdavo areštuoti stambių gangsterių! Baltas lininis kostiumas, šilkiniai marškiniai, peteliškė, o rankoje - didžiulio kalibro revolveris... Labai greitai Huveris FTB pavertė galinga ir praktiškai nekorumpuota struktūra. Jis ypač didelį dėmesį kreipė į naujausius kriminalistikos pasiekimus - buvo įkurtos unikalios laboratorijos, kuriose dirbo puikūs specialistai.

1936-ais metais prezidentas Franklinas Ruzveltas Huveriui davė įsakymą ištirti „ardomąją veiklą JAV, ypač fašizmą ir komunizmą“. Viso Antrojo pasaulinio karo metu nei vokiečiams, nei japonams nepavyko JAV teritorijoje sukurti agentūrinio tinklo.

Huveris mokėjo meistriškai rinkti aukštus asmenis kompromituojančią medžiagą. Žinomą, jis dažnai tam panaudodavo neteisėtas priemones. Kartą, kai FTB direktorių apkaltino nesankcionuotu telefoninių pokalbių klausymu, Ruzveltas tik patapšnojo Huveriui per nugarą ir pasakė: „Edgarai, atrodo, tave pirmą kartą pagavo nuleistomis kelnėmis?“

Ypatingas žmogus futliare

Huverio išvaizda galėjo sujaudinti nebent Egipto mumiją. Stambus išpurtęs veidas, kvadratinis žandikaulis, trumpos rankos ir kojos. Ir dėmesį patraukiantis pilvas - būdamas vos 40-ies metų amžiaus jis svėrė daugiau nei 100 kg! Tačiau FTB direktorius visada buvo nepaprastai mandagus, elegantiškai apsirengęs ir žavingai šypsodavosi. Jis pasižymėjo nepaprasta atmintimi, niekada nevėluodavo, visada laiku pasveikindavo pažįstamus su šventėmis. Labai mėgdavo pajuokauti, tik kartais šie juokai būdavo pikti. Kartą buvo vieno draugo gimimo diena. Huveris įsakė uždaryti visą eismą rajone - šventinė vakarienė, kurią jubiliatas buvo užsakęs restorane, taip ir nebuvo atgabenta.

Huveris buvo nepaprastai dėmesingas savo darbuotojams ir visaip jais rūpindavosi. Jei kas nors būdavo sužeistas ir patekdavo į ligoninę. FTB direktorius pats nuvykdavo aplankyti nukentėjusįjį. Huverio vadovavimo metais žuvo tik 49 FTB agentai. Tačiau tuo pačiu metu jis nebuvo liberalus - pavyzdžiui, darbuotojams uždraudė ne tik rūkyti kabinetuose, bet ir juose gerti kavą. Iš karto perspėdavo: „Jeigu norite gerti kavą darbo vietoje, iš karto išeikite iš darbo, o aš jums duosiu vietų, kur ruošiama puiki kava, sąrašą“.

Kartą Huveris taip suformulavo pagrindinį kadrų parinkimo principą: „FTB agentą galima nužudyti, tačiau jo negalima papirkti“.

Jis savo darbo vietoje visada pasirodydavo lygiai 9 valandą: palikdavo automobilį už kelių kvartalų ir likusį kelią įveikdavo pėsčiomis. Jis mandagiai, tačiau šaltai nusišypsodavo savo sekretorei mis Gendi. Ji 40 metų dirbo direktoriaus priimamajame ir buvo beprotiškai įsimylėjusi Huverį, tačiau taip niekada ir neparodė savo jausmų...

Leiskite man būti vyru!

FTB direktorius daug metų vertė kai kuriuos savo agentus rengtis moteriškais rūbais ir tokia išvaizda atlikti tyrimus. Su kai kuriais darbuotojais Huveris asmeniškai bendraudavo, parinkdavo drabužius, papuošalus, makiažą ir šukuoseną. Tie, kas bandydavo priešintis, susilaukdavo žiaurios bausmės. 1935-iais metais Huveris atkreipė dėmesį į aukštaūgį mėlynakį švedą Bertą Horgsoną. Direktorius pasikvietė jį į kabinetą ir pranešė, kad nuo šios dienos jam teks dirbti išimtinai tik apsirengus moteriškais rūbais, apsiavus aukštakulniais bateliais ir su peruku. Vėliau Bertas ne kartą maldavo Huverį leisti vėl jam tapti vyru, tačiau FTB direktorius visada kategoriškai atsisakydavo. Jis netgi pasirūpino, kad švedo gimimo liudijime būtų atlikti reikiami pakeitimai ir pavertė jį iš Berto Betina. Nelaimingasis agentas pragyveno beveik 90 metų ir mirė moterimi...

6-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Amerikoje ėmė sklisti gandai, kad Huveris yra užsislaptinęs homoseksualistas. Jis buvo nevedęs, neturėjo draugių... Galimu jo meilužiu buvo įvardijamas jo pavaduotojas ir senas draugas Klaidas Tolsonas.

Griausmas trenkė tada, kai Huveris nusprendė visiems laikams už grotų įkišti Meirą Lanskį - kriminalinį genijų, visos Amerikos mafijos šefų šefą, Las Vegaso karalių, krikštatėvių krikštatėvį... FTB sekė Lanskio pėdsakais, klausė jo telefoninių pokalbių, dažnai atlikdavo kratas. Atrodė, kad iki arešto ir elektros kėdės liko visai nedaug. Tuo metu Lanskis organizavo filmavimą konspiraciniame bute, kuriame Huveris užsiėmė seksu su Klaidu Tolsonu, persirengusiu moteriškais rūbais. Jis perdavė Huveriui žinią - jeigu FTB nepaliks ji ramybėje, juosta bus parodyta per televiziją. Huverio atsakymas Lanskiui buvo toks: „Daryk ką nori, tačiau vis tiek sėdėsi kalėjime“. Lanskis kiek pasvarstė ir pabėgo į Izraelį. Juostos spaudai taip ir neperdavė. O Huveris ir toliau su Klaidu Tolsonu praleisdavo visas atostogas, kartu su juo pietaudavo ir vakarieniaudavo, po mirties paliko savo namą ir visus turtus. Tai, tikriausiai, buvo labai karšta meilė...