Šiaurės Karolina: Vyriausybė ir žemės užgrobimo skandalas

Neseniai Šiaurės Karolinos gubernatorius Rojus Kuperis (Roy Cooperis) paskelbė apie sprendimą neatstatyti audrų nuniokotų bendruomenių, tai sukėlė didelį visuomenės susirūpinimą. Dėl šio sprendimo kyla klausimų ne tik dėl klimato kaitos, bet ir dėl galimo žemės užgrobimo, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių vietos gyventojams. Mūsų straipsnyje nagrinėsime, kaip šis sprendimas gali paveikti bendruomenes ir kas už jo slypi.

PT: Šiaurės Karolinos gubernatorius Rojus Kuperis (Roy Cooper) patvirtino, kad ištisos nuo audros nukentėjusios bendruomenės nebus atstatytos, taip patvirtindamas tai, ką daugelis vadina vyriausybės "žemės užgrobimu", prisidengus prisitaikymu prie klimato kaitos.

"Daug laiko skyrėme požiūriui į atstatymą... kai kuriose vietovėse tiesiog nereikėtų atstatyti “, - neseniai paskelbtame pareiškime pripažino gubernatorius Kuperis. Toliau jis atskleidė, kad valstija aktyviai išperka ištisas bendruomenes, užuot padėjusi joms atstatyti namus ir gyvenimą.

"Mums pavyko įtikinti tam tikras bendruomenes ir žmones, kad išpirkimas yra geriau “, - tęsė jis, pateisindamas šią prieštaringai vertinamą strategiją, kaip pagrindinę bendruomenių atsisakymo priežastį nurodydamas klimato kaitą.

Gubernatoriaus prisipažinimas skatina teorijas apie masinį žemės užgrobimą Šiaurės Karolinoje ir įtarimus, kad „BlackRock“ siekia pasipelnyti iš krizės, nes žemę, įskaitant pasaulinės reikšmės kvarco kasyklą, įsigijo už grašius.

There it is folks…

Governor Roy Cooper of North Carolina just confirmed that Certain Areas won’t be Rebuilt and they’re Buying Out Entire Communities Affected by “Climate Change”

“We’ve spent a lot of time on the way we approach rebuilding… in some areas, you just… pic.twitter.com/5wDTh8fOe4

— MJTruthUltra (@MJTruthUltra) October 22, 2024

Nors gubernatorius Kuperis išpirkimą įvardija kaip praktinį sprendimą, kaip sumažinti būsimą klimato riziką, Šiaurės Karolinos gyventojai yra įsiutę.

Dėl išpirkimo programos šeimoms lieka keli pasirinkimai: sutikti su vyriausybės kompensacija ir palikti savo namus visam laikui, arba susidurti su ateitimi be paramos, kad galėtų juos atstatyti.

Problemą apsunkina gubernatoriaus pareiškimas, kad „žinome, jog šie reiškiniai bus vis intensyvesni“. Gyventojai klausia: kaip vyriausybė gali būti tokia tikra dėl būsimų klimato reiškinių, jei jie nėra didesnės, paslėptos darbotvarkės dalis?

Uragano „Helenė (Helene)“ padarinius kai kurie dabar vertina kaip galimybę valstijos valdžios institucijoms įgyvendinti tai, ką jie vadina „žemės užgrobimu“, prisidengiant atsparumo klimato kaitai principu.

Daugelis abejoja, kaip valdžia gali taip užtikrintai prognozuoti didėjantį stichinių nelaimių stiprumą, nebent čia slypi kažkas grėsmingesnio. Ar tai platesnės pasaulinės darbotvarkės dalis?

Kritikai atkreipia dėmesį į tai, kad vyriausybė ne kartą naudojo klimato kaitą bendruomenes išstumiančiai politikai pateisinti, ir įspėja, kad tai tik platesnių pastangų užgrobti žemę kitais tikslais pradžia.

Jų teigimu, šis žingsnis atitinka platesnį pasaulinės iniciatyvos „Kurkime geriau“, kurią daugelis laiko dūmų uždanga, siekiant didinti vyriausybės kontrolę žmonijos atžvilgiu, naratyvą.

Žemės užgrobimo idėja nėra tik spekuliacija. Daugelyje labiausiai nuo uragano „Helene“ nukentėjusių vietovių vertinga pakrantės žemė yra išvaloma. Dėl šių išpirkimų kyla klausimų, koks yra tikrasis valstybės sprendimo neatstatyti tam tikrų teritorijų tikslas. Ar tai didesnių pastangų atlaisvinti žemę įmonių interesams ar plėtros projektams dalis?

Įžūlūs Šiaurės Karolinos gyventojai pradeda priešintis, reikalaudami iš valstijos valdžios atsakymų apie jų bendruomenių ateitį. Kol kas oficialus paaiškinimas - klimato kaita, tačiau daugelis mano, kad valstija turi slaptų motyvų.