Grafas Kaliostras - burtininkas ar šarlatanas?

Su grafo Kaliostro vardu susiję tiek daug gandų, prasimanymų, paskalų, jog sunku atskirti kur yra tiesa, o kur prasimanymas. Daugumą šių gandų paskleidė jis pats, norėdamas sumėtyti visus pėdsakus, vedančius prie jo tikrosios asmenybės...

Vienuolis-plevėsa

Labiausiai paplitusi versija apie grafo kilmę yra ši: 1743-iais metais Palermo mieste Sicilijoje gimė berniukas, kurį tėvai pavadino Džiuzepe. Tėvai - Pietras ir Feličita Balzamai - pragyvenimui užsidirbo iš savo smulkaus verslo, prekiaudami galanterijos dirbiniais.

Šeimai nuolat trūko pinigų, tačiau garbėtroškos tėvai svajojo bet kokiais būdais suteikti Džiuzepei gerą išsilavinimą, juo labiau, kad berniukas nuo pat vaikystės buvo labai protingas ir sumanus. Jis atsidūrė benediktinų vienuolyne, kur jo mokytoju tapo vietinis vaistininkas. Džiuzepė ištisas dienas leido niūrioje celėje, kurioje buvo įrengta vienuolio laboratorija, gilindamasis į stebuklingų tepalų ir mikstūrų gamybos paslaptis. Mokytojas jam suteikė biologijos, chemijos ir medicinos mokslų pagrindines žinias.

Ėjo metai, dievobaimingieji vienuoliai pastebėjo, kad Džiuzepė turi tokių savybių, kurios niekaip nesiderina su gyvenimo būdu, skirtu tarnauti dievui. Jaunasis Balzamas pasirodė besąs velniškai gudrus, jis neturėjo jokių moralinių skrupulų bei jautė aistrą moteriškajai lyčiai. Džiuzepė buvo iš vienuolyno išvarytas, todėl laisvėje galėjo tenkinti savo norus.

Liko labai nedaug informacijos apie šį gyvenimo periodą. Iš to, kas žinoma, galima spręsti, kad jaunuolis gyveno labiau nei laisvą gyvenimą, nesibodėjo prasukti pačius nešvariausius ir nelegalius sandorius, tačiau visada išsisukdavo iš visų nemalonumų, pasinaudodamas savo protu ir apsukrumu.

Vienu iš būdu gauti pinigų tapo įvairių stebuklingų mikstūrų pardavinėjimas, kurias Džiuzepė paruošdavo iš pačių paprasčiausių ingredientų, tačiau pardavinėjo už pasakišką kainą.

Sukaupęs pakankamai lėšų ir sugalvojęs sau naują ir gražiai skambantį Alesandro Kaliostro vardą bei pasisavinęs grafo titulą, jis leidosi keliauti po Italiją, pakeliui pardavinėdamas savo stebuklingus balzamus ir visaip mulkindamas aplinkinius.

Vėliau Kaliostras nusprendė, jog jam verta nukeliauti į Rytus ir „pakelti kvalifikaciją“ - susipažinti su Rytų magija ir medicina, sužinoti dervišų ir fakyrų profesines paslaptis. Pavyzdžiui, Indijoje jis išmoko taikyti masinę hipnozę, ir tai sėkmingai panaudojo savo tolimesnėje praktikoje. Be to, jis išmoko keletą efektingų fokusų, paremtų chemijos žiniomis, pavyzdžiui, paauksuodavo audinius, kuriuos po to Europoje pirkėjai tiesiog graibstydavo.

Kaliostras Rytuose prisipirko įvairių amuletų, prietaisų, paslaptingų daiktų, mikstūrų, akmenukų.

Iš Indijos grafas iškeliavo į Maltą, kur sugebėjo susipažinti su Maltos ordino vadovybe, visus sužavėti savo protu ir žiniomis bei užsitikrinti rekomendaciniais laiškais, kurie atvėrė duris į garsiausius Europoje namus ir rūmus.

J Europą jis grįžo neatpažįstamai pasikeitęs - rytietiškais apdarais, papuoštais paslaptingais ženklais, apsikarstęs žiedais su brangakmeniais ir amuletais. Jis daug nekalbėjo, tačiau aplinkiniai iš grafo užuominų suprato, kad dabar jis yra tikras išminčius, alchemikas, slaptų mokslų žinovas...

Klientai ėmė eiti voromis, todėl Kaliostras greitai atgavo (ir su didžiuliu kaupu) Rytuose išleistus pinigus.

Gražuolė žmona

Paslaptingas įvaizdis, nesuskaičiuojami turtai, neeilinis protas padėjo jam netrukus užkariauti jaunos italės Lorencos Feličiani širdį. Tai buvo ypatingo grožio mergina. Visų aplinkinių nuostabai, šaltas ir ciniškas grafas įsimylėjo jaunąją gražuolę ir pasiūlė jai savo ranką ir širdį. Jaunoji žmona tapo ištikima pagalbininkė jo avantiūrose.

Sutuoktiniai leidosi į didelę kelionę po didžiausius Europos miestus. Šlovė apie grafą sklido dar jam net neatvykus, todėl įvairių valstybių sostinėse jie buvo sutinkami su pompastika ir nekantrumu - Kaliostras jau buvo susikūręs paties paslaptingiausio žmogaus pasaulyje, žinančio visas paslaptis, reputaciją.

Be to, grafas jau spėjo paskleisti gandus apie tai, kad žino amžino gyvenimo paslaptį ir po Žemę klaidžioja jau ne vieną šimtmetį - atseit, jis buvo susitikęs su Kristaus mokiniais ir Romos imperatoriais.

Įvairių socialinių sluoksnių atstovai su nekantrumu laukė tokio nepaprasto žmogaus atvykimo. Ir Kaliostras pateisino pačius drąsiausius lūkesčius. Jis pasirodydavo, apsirengęs brangiais ir neįprastais rūbais, žiūrovus perverdavo hipnotizuojančiu žvilgsniu, o minios žmonių sekė paskui jį. Grafas nuomojosi prašmatnius namus, juose įsirengdavo laboratoriją, kurią papuošdavo paslaptingais atributais.

Tik retiems laimingiesiems (o iš tiesų skrupulingai atrinktiesiems) pavykdavo patekti į šventovę ir išpūtus akis stebėti didžiojo stebukladario veiksmus - brangakmenių auginimą arba geležies pavertimą auksu. Tiesa, kažkodėl niekas neišreiškė nusistebėjimo dėl to, kad grafas labai domisi įprastinėmis brangenybėmis ir pinigais, kurie neauginami stebuklingu būdu. Žmonės noriai mokėjo grafui už jo pasirodymus.

Sukeistas kūdikis

Užkariavęs visas Europos sostines, grafas iškeliavo į Rusiją, apie kurios pasakiškus turtus Europoje buvo pasakojama su neslepiamu pavydu. Yra teigiama, kad garsusis avantiūristas į Peterburgą atvyko 1780-ais metais grafo Fenikso vardu.

Didžiai Kaliostro nuostabai, šaltoje ir abejingoje Rusijoje apie jį beveik nieko nebuvo žinoma, todėl jo pasirodymas liko praktiškai nepastebėtas.

Jam teko pasitelkti visą poveikio miniai ir atskiriems asmenims talentą, kol galų gale Peterburge buvo pradėta apie jį kalbėti. Ir tikrai, apie grafą buvo pradėta kalbėti svetainėse, tačiau žymiai
didesnio dėmesio susilaukė jo žmonos, kuri prisistatė italų princese, grožis. Lorenca pavergė Jekaterinos II dvariškių širdis, įskaitant ir patį kunigaikštį Potiomkiną.

Kaliostro žmona, pasitaikius progai, damoms, kurios pavydėjo jos grožio ir skaisčios odos, tyliai pašnibždėdavo, kad jai jau yra 60 metų ir ji žino amžino grožio paslaptį. Savaime suprantama, kad vystančios damos metėsi prie avantiūristų poros, norėdamos įsigyti stebuklingas mikstūras ir pasirengusios už jas mokėti pasakiškas sumas.

Kaliostras skaičiavo didžiulį pelną, bet nutiko šis tas nenumatyto. Grafas pažadėjo išgydyti vienos turtingos šeimos naujagimį, sergantį nepagydoma liga. Tačiau gydymo metu kūdikis mirė. Kaliostras slapta pakeitė mirusį kūdikį visiškai sveiku kitu kūdikiu, kurį nusipirko iš valstiečių, ir jį perdavė iš džiaugsmo apsiverkusiems tėvams. Tačiau motina netrukus pastebėjo apgaulę. Kilo didžiulis skandalas. Jekaterina II liepė sugauti grafą ir jo žmoną, kurios imperatorienė ypač nekentė, ir areštuoti. Tačiau avantiūristai jau buvo suspėję pasislėpti.

Rusijos imperatorienė atkeršijo Kaliostrui tuo, kad parašė dvi komedijas - „Apgavikas“ ir „Suviliotojas“, kuriuose grafą įkūnijo veikėjas Kalifalkžerstonas. Tai buvo pirmasis veikėjas literatūroje, pašvęstas grafui Kaliostrui. Vėliau ne vienas rašytojas savo kūryboje pasinaudojo šio paslaptingo ir keisto žmogaus asmenybe.

Mirtis ar nemirtingumas?

Grafas sugrįžo į svetingesnę Europą ir toliau sėkmingai gastroliavo valstybių sostinėse, susižerdamas didelius pinigus iš patiklių naivuolių.

Buvo pasakojamos legendos apie nepaprastus jo darbus - masinį žmonių išgydymą Strasbūre, mirusiųjų iškvietimą iš ano pasaulio, sėkmingą nepagydoma liga sergančio princo Subizos išgijimą, ypatingos ložės įkūrimą, kurios nariams Kaliostras garantavo nemirtingumą.

Tačiau nebuvo apsieita ir be skandalų. Paryžiuje Kaliostras įsipainiojo į garsią bylą dėl karolių ir buvo įkalintas Bastilijoje. Grafui netrukus pavyko išsklaidyti visus įtarimus dėl jo dalyvavimo brangenybių vagystėje, jis buvo paleistas į laisvę.

Kaliostras išvyko į Angliją, kur, įsižeidęs už tai, kad Prancūzijoje buvo įkištas į kalėjimą, kūrė pamfletus prieš Liudviką XVI, kuris anksčiau grafo atžvilgiu buvo nusiteikęs geranoriškai ir jį globojo. Karalius pareiškė, kad Kaliostras yra šarlatanas ir apgavikas, apgaudinėjantis žmones.

Tačiau Kaliostro pranašystės apie greitą Liudviko žūtį ir Bastilijos kritimą gana greitai išsipildė.

Tačiau ir paties grafo ateityje laukė baisūs įvykiai. Jis nusprendė grįžti į gimtąją šalį, tačiau Romoje beveik iš karto buvo areštuotas popiežiaus Pijaus XI įsakymu - kaip juodosios magijos išpažintojas ir velnio tarnas. Inkvizitoriai apie grafą Kaliostrą surinko visą dosjė (įdomu tai, kad visi grafo biografai remiasi būtent šia popiežiaus tarnų surinkta medžiaga).

Grafas turėjo būti sudegintas ant laužo, tačiau mirties nuosprendis buvo pakeistas įkalinimu iki gyvos galvos. Tolimesnis grafo likimas visiškai neaiškus - vienais duomenimis jis netrukus mirė, o kitais duomenimis papirko sargybą ir leidosi keliauti po pasaulį, tik jau kitu vardu.

Kai kas tvirtina, kad grafas visiškai nebuvo avantiūristas ar šarlatanas, jog jam iš tiesų buvo žinomos pasaulio ir amžinojo gyvenimo paslaptys, o jis pats iki šiol gyvena kažkur šalia mūsų.