Kaip Apsisaugoti Nuo Krūties Vėžio?

Siekdamos išvengti krūties vėžio, visiškai sveikos moterys vartoja širdžiai pavojingų vaistų ir rizikuoja, kad sumažės jų kaulų tankis. Ar esama alternatyvos?

Dauguma žmonių niekada negirdėjo apie aromatazės inhibitorius, nors šie jau daug metų taikomi tam, kad moterims, kurioms jau kartą diagnozuotas krūties vėžys ir kurios buvo gydomos, navikas nepasireikštų iš naujo. Išimtys yra sunkiaatlečiai, vartojantys steroidų raumenų masei didinti, - jie dažnai vartoja ir šios grupės medikamentų, kurie įsiterpia j estrogenų veiklą, tam, kad išvengtų steroidų sukeltų šalutinių reiškinių (pvz., krūtų didėjimo ir libido netekimo). Kitaip tariant, jie vartoja vienų vaistų, kurie veikia hormonų balansą, tam, kad išvengtų nepageidautinų reiškinių, sukeltų kitų vaistų, kurie veikia hormonus. Tai pats populiariausias konkrečių vaistų taikymas tokiam tikslui, kokiam jie nėra numatyti, nes vienintelis patvirtintas jų vartojimo tikslas - siekimas išvengti krūties vėžio pasikartojimo.

Krūties vėžio profilaktikai nereikia gerti vaistų. Galite apsisaugoti, pagerindamos gyvenimo būdą ir įtraukdamos į valgiaraštį natūralių produktų, kuriuose esama medžiagų, gebančių naikinti vėžines ląsteles.

Vis dėlto dabar gydytojai raginami išrašyti aromatazės inhibitorių šimtams tūkstančių sveikų moterų ir dėl kitos nepatvirtintos priežasties - nuskambėjo žinia, kad šie itin pigūs vaistai galėtų būti inovatyvus būdas sumažinti krūties vėžio riziką ir išgelbėti dešimtis tūkstančių gyvybių.

Didžiojoje Britanijoje jau parengta gairių projekto versija, kurioje moterims po menopauzės patariama, norint sumažinti krūties vėžio riziką, pradėti vartoti aromatazės inhibitoriaus anastrozolio. JAV gydytojai taip pat raginami skirti šių vaistų tokiais atvejais, kuriems jie nėra patvirtinti kaip veiksmingi. Amerikos vaistų priežiūros institucija Maisto ir vaistų tarnyba (angl. FDA) kol kas nepatvirtino minėtų vaistų vartojimo moterims, kurioms nediagnozuotas vėžys, bet kurios yra didesnės rizikos grupėje juo susirgti.

Paprastai vaistų vartojimas ne tam tikslui, kuriam jie oficialiai patvirtinti, nebūna plačiai reklamuojamas ir retai viešai skatinama taip elgtis, nes neatlikti tyrimai apie galimą šalutinį poveikį ir vaistų toksiškumą. Vaistų vartojimas profilaktiniais tikslais akivaizdžiai yra išimtis, ir anastrozolis - naujausias iš aromatazės inhibitorių - laikomas tinkama priemone vėžio profilaktikai. Tamoksifenas ir raloksifenas - dar du papildomi medikamentai, kurie jau daug metų taikomi tam, kad moterims, kurios ištvėrusios operaciją, radiaciją ar chemoterapiją, nesusiformuotų pakartotiniai navikai, tačiau ir šie vaistai taip pat būna išrašomi sveikoms moterims.

Minėti medikamentai veikia estrogenų sintezę, nes gydytojai tiki, kad padidėjusi estrogenų koncentracija susijusi su kai kurių vėžių rizika. Tamoksifenas veikia, selektyviai neleisdamas estrogenams prisijungti prie krūtų liaukų ląstelių, - tai selektyvusis endokrininių liaukų receptorių moduliatorius (SERM). Savo ruožtu anastrozolis sistemiškai blokuoja estrogenų sintezę, stabdydamas fermento aromatazės sintezę, todėl jis vadinamas aromatazės inhibitoriumi (slopikliu).

2013-aisiais Didžiosios Britanijos nacionalinės sveikatos ir slaugos kompetencijos institutas (angl. National Institute for Health and Clinical Excellence - NICE) rekomendavo gydytojams skirti sveikoms moterims, kurių amžius iki menopauzės ir kurioms kyla didelė krūties vėžio rizika, bet nėra padidėjusios kraujo krešulių susidarymo ar endometriumo vėžio rizikos, tamoksifeno ar raloksifeno (šie medikamentai padidina ir pavojingų kraujo krešulių formavimosi, ir endometriumo vėžio grėsmę). Naujausiose rekomendacijose siūloma penkerius metus skirti anastrozolio moterims po menopauzės, kurioms yra didelė krūties vėžio rizika, jei jos neserga sunkia osteoporozės forma.

Vartokite „saulės vitamino"

Šis junginys, kuris iš tikrųjų yra hormonas, kurį mūsų organizmas sintetina veikiamas saulės šviesos, yra gyvybiškai svarbus daugybei procesų organizme. Sumažėjusi vitamino D koncentracija siejama su kai kuriomis ligomis, įskaitant Alzheimerio ir Parkinsono ligas bei kitas autoimunines ligas, o taip pat su pirmalaikiais senėjimo procesais bei 18 skirtingų rūšių navikų bei krūties vėžiu.

Jei negaunate vitamino D iš saulės, turite vartoti maisto papildų. Sveikiems žmonėms per dieną reikia apie 2000 tarptautinių vienetų (TV) vitamino D3, nors standartinė rekomendacija yra tik 400 TV per dieną. Patarimai būna skirtingi, tai sąlygoja ir vitamino D koncentracija kraujyje, ir odos spalva, ir saulės šviesos ekspozicija bei kiti veiksniai konkrečiu momentu, todėl, prieš pradedant vartoti vitamino D, reikėtų laboratoriniais tyrimais nustatyti jo koncentraciją.

Pernai buvo paskelbtas tyrimas, kuriame dalyvavo 1666 moterys, kurių amžius po menopauzės, likusios gyvos po krūties vėžio; per šj tyrimą pirmą kartą mokslininkai susiejo didesnę vitamino D koncentraciją su didesniais šansais likti gyvoms po krūties vėžio gydymo. Moterims, kurių kraujyje buvo didžiausios vitamino D koncentracijos, liga progresavo 30 proc. lėčiau ir tarp jų buvo mažesnis mirštamumas.

Nauji patarimai reiškia, kad daugiau nei 620 tūkst. Didžiosios Britanijos moterų sudarytų tikslinę auditoriją, turėsiančią kasdien vartoti šių medikamentų, taip pat jų vartojimo kandidatėmis taptų milijonai moterų JAV

Žingsnis pirmyn ar atgal?

Anastrozolis pakeltas ant pjedestalo kaip vaistas, padėsiantis moterims „žengti žingsnį į ateitį be krūties vėžio". Britų antivėžinės kampanijos Breast Cancer Now lyderė baronienė Delyth Morgan entuziastingai pranešė, kad naujos rekomendacijos - tai „fantastiškos naujovės". Tai nestebina, nes per 18 šalių tyrimą, per kurį buvo lyginama beveik du tūkstančiai moterų, kurios vartodavo vaistų, su tokiu pat skaičiumi moterų, vartojusių placebo, buvo padaryta išvada, kad moterims, kurioms padidėjusi rizika susirgti krūties vėžiu, 5 metus vartojant anastrozolį, pavyko šią grėsmę sumažinti 50 proc.

Pasak Nyderlandų Mastrichto universiteto (Universiteit Maastricht) Medicinos centro vyriausiosios onkologės dr. Vivianne Tjan-Heijnan, šio populiaraus tyrimo interpretacijoje gerokai perdėta vaistų poveikio svarba. Tyrimas iš tikrųjų informuoja apie rizikos santykio (angl. HR, hazard ratio) sumažėjimą krūties vėžio atveju, kuris taikomas tikimybei matuoti, ar atvejis x įvyks. Kitaip tariant, tarp moterų, buvusių padidėjusios krūties vėžio rizikos grupėje, vartojant anastrozolį, grėsmė, kad joms bus diagnozuotasvėžys, sumažėjo nuo 4 iki 2 procentų -štai ir pavaizduotas rizikos sumažėjimas 50 proc.! Iš tikrųjų jis labai menkas.

Per tyrimą, kuriame dalyvavo moterys po menopauzės, likusios gyvos po krūties vėžio gydymo, toms, kurių kraujyje buvo didesnės vitamino D koncentracijos, buvo didesni šansai, kad liga neprogresuos ir jos nemirs nuo krūties vėžio.

Esama interesų konfliktų

Atidžiau išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad per tyrimą nebuvo konstatuota, jog moterims pagerėtų bendri išgyvenamumo rodikliai. Tų moterų, kurioms buvo didelė krūties vėžio rizika ir kurios ilgą laiką vartodavo anastrozolį, likimas buvo ne ką geresnis už moterų, kurios nevartojo medikamentų, - anastrozolio grupėje buvo 18 mirties atvejų, placebo grupėje - septyniolika. Taigi, šis vaistas neišgelbėjo gyvybės.

Dar vienas niuansas - tyrimą rėmė vaistų kompanijos AstraZeneca ir Sanofi-Aventis, kurios gamina ir tiekia anastrozolį, bei Didžiosios Britanijos vėžio tyrimų grupė Cancer Research UK, turinti finansinių ir struktūrinių ryšių su AstraZeneca ir su Australijos nacionaline sveikatos ir medicinos tyrimų taryba (The National Health and Medical Research Council of Australia). Iš tikrųjų nė viename iš tyrimų, kuriuose propaguojamas vaistų profilaktinis vartojimas siekiant išvengti krūties vėžio, įskaitant tamoksifeną ir anastrozolį, nekonstatuota, kad pagerėtų būsimos gyvenimo trukmės rodikliai ar realiai būtų išvengta vėžio susiformavimo.

Paskelbus tyrimą leidinyje The Lancet, Didžiosios Britanijos Edinburgo universiteto Bendrosios Vakarų ligoninės (The University of Edinburgh, Western General Hospital) Onkologijos skyriaus vedėjas gydytojas Davidas Cameronas rekomendavo moterims pagalvoti apie galimas vaistų vartojimo grėsmes, nes nėra jokių įrodymų, kad šie pailgintų gyvenimo trukmę. Jis pripažino, kad finansiškai išlaidos krūties vėžio profilaktikai, vartojant šiuos vaistus, gal ir sumažės, tačiau to negalima sakyti apie toksiškumo kainą, kurią teks mokėti pačioms moterims.

Galimi sunkūs šalutiniai reiškiniai

Gausybė šalutinių reiškinių siejama su estrogenų deficitu, kuris kyla vartojant medikamentų, blokuojančių estrogenų sintezę.

Pradėkime nuo to, kad anastrozolio neturėtų vartoti moterys, kurių amžius iki menopauzės, nes šis vaistas stabdo ovuliaciją ir skatina nevaisingumą. Ir tamoksifenas, ir raloksifenas gali padidinti endometriumo ir gimdos vėžių riziką, todėl iš tikrųjų moterims gali kilti rizika tiesiog pakeisti vieną naviką kitu.

Be to, vaistai siejami su kraujo krešulių susidarymu, o tai gali sukelti potencialiai mirtiną giliųjų venų trombozę ir plaučių emboliją, padidinant širdies priepuolių ir insultų riziką.

Nors ir kraujo krešulių susiformavimo rizika, vartojant anastrozolį laikoma maža ir retai pasitaikančia, apie sunkius sąnarių skausmus ir jų sąstingį pasakoja beveik du trečdaliai moterų, per įvairius tyrimus vartojusių anastrozolį. Tiek pat ar net daugiau moterų, vartodamos šį vaistą, skundėsi karpalinio tunelio sindromu. Daugiau nei 100-200 moterų, kurios vartodavo anastrozolį, patyrė vazomotorinių ir raumenų ar sąnarių simptomų, palyginti su tomis tyrimų dalyvėmis, kurios vartodavo placebo. Šie simptomai iki vidutinio ir sunkaus laipsnio nurodyti kaip gana dažnas reiškinys.

Arimideksas, kitas panašus vaistas, siejamas su kaulų tankio sumažėjimu ir osteoporoze, dėl to didėja kaulų lūžių rizika. Palyginus AstraZenecos pateiktus duomenis, rizika yra net didesnė nei vartojant tamoksifeno, - 10 proc. prieš 7 proc.    

AstraZeneca taip pat nurodo į klinikinius tyrimus, per kuriuos konstatuoti padidėję cholesterolio rodikliai bei odos ir alerginės reakcijos. Be to, pranešama apie pokyčius kraujo tyrimuose ir kepenų funkcijų testuose, sausas akis, kataraktą ir galvos skausmą. Kaip dažniausi šalutiniai reiškiniai nurodyti sąnarių skausmai, karščio bangos, nusilpimas, nuotaikos svyravimai, depresija, nugaros skausmas, gerklės uždegimas, vėmimas, lūžiai, edema ir nemiga.

Per vieną 2014-aisiais atliktą tyrimą apie tamoksifeną ir aromatazės inhibitorius tyrėjai nustatė, jog „šalutinių reiškinių sąrašas, kurie susiję su terapija, veikiančia endokrininę sistemą, yra gana platus, o daugiau nei trečdalis moterų tvirtino, kad šalutinis poveikis rimtai paveikė jų kasdienį gyvenimą ir jo kokybę".

Papildomai prie ekstremalių menopauzės simptomų kai kurios moterys pranešdavo ir apie savižudikiškus pojūčius, o kitoms dėl šalutinių reiškinių teko atlikti kaulų tankio bei kitus tyrimus, siekiant atmesti endometriumo vėžio tikimybę.

Nenuostabu, kad daugeliui moterų nepavyksta laikytis šios profilaktinės vaistų terapijos, pavyzdžiui, jei žvelgiame į penkmečio plano pabaigos etapą, iš moterų, kurios buvo pradėjusios gerti tamoksifeną, 46 proc. nustojo tai daryti. Tai buvo moterys iš vadinamojo Seserų tyrimo (angl. Sister Study), kurios pačios nesirgo naviku, bet kurių seserims buvo diagnozuotas krūties vėžys, dėl to tyrimo dalyvės pateko j didelės rizikos grupę. Jei šie šalutiniai poveikiai joms neatrodė pakankamai verti, kodėl sveikos moterys be padidėjusios rizikos turėtų vartoti tokių vaistų?

Šv. Juozapo ligoninės (Saint Joseph Hospital) Orindže, KAV Kalifornijos valstijoje, onkologas Davidas Margilethas BreastCancerAnswers svetainėje rašo, kad tai tipiška problema: kai labai toksiškos medžiagos taikomos gydymo tikslais, tenka susidurti su organizmo nesugebėjimu jų priimti. Pasak Amerikos vėžio draugijos (American Cancer Society), labai sudėtinga nustatyti, kurias moteris iš didelės vėžio rizikos grupės veiktų ir ekstremalus toksiškumas. Tai esą statistinis iššūkis.

Tikrovė yra tokia, kad dauguma moterų - 88 proc. - per savo gyvenimą niekada nesusirgs krūties vėžiu.

Iš tikrųjų jau 2002 metais D. Cameronas leidinyje The Lancet rašė, kad gydytojai pagrįstai palaiko vaistų vartojimą profilaktikos sumetimais tik tada, jei sumažinamas mirštamumas nuo krūties vėžio, jei yra didesnis saugumo profilis ir jei vaistai pakliūva tik pas tas moteris, kurios iš jų turės realią naudą. Po15 metų niekas nepasikeitė, ir profilaktinė vaistų terapija, siekiant išvengti krūties vėžio, neatitinka šių kriterijų.

Keiskite gyvenimo būdą

Rašydami apie prieš tai minėtą 2014 metų tarptautinį anastrozolio tyrimą, autoriai konstatavo, kad „siekiant išvengti krūties vėžio, labai svarbus yra gyvenimo būdo pagerinimas", apie tai rašoma ir mokslinėje literatūroje, tačiau kaip pagrindinis dalykas vis dar akcentuojami vaistai, kurių derėtų vartoti profilaktiškai.

Amerikos plastikos chirurgė Christine Horner šią sąsają suprato jau XX amžiaus paskutinį dešimtmetį. Ji atlikdavo krūtų rekonstrukcijos operacijas moterims po mastektomijos ir kovodavo su draudimo kompanijomis, atsisakančiomis apmokėti už krūtų rekonstrukciją, nes jos manė, kad tai nereikalinga. Gydytojos pastangos pasibaigė federaliniu teismo procesu, pareikalavus, kad privatūs draudikai apmokėtų visus krūtų rekonstrukcijos etapus po konvencinės vėžio terapijos.

Ch. Horner pastebėjo, kad jos pacientės darėsi vis jaunesnės - jai net teko atlikti krūties rekonstrukciją moterims, kurios buvo tik truputį vyresnės nei dvidešimties metų. Gydytoja pradėto nagrinėti paskelbtus medicininius tyrimus, ir, kaip ji parašė knygoje „Pabudusi kovos deivė" (Waking the Warrior Goddess, leidykla Basic Health Publications, 2007), tai, ką ji aptiko, ją įkvėpė, suteikė vilties, o po to papiktino.

Ch. Horner nustatė, kad daugelis natūralių produktų, prieskonių, prieskoninių augalų, maisto papildų bei sveiko gyvenimo būdo pasirinkimas yra mokslininkų patvirtinti kaip veiksmingi metodai krūties vėžio rizikai mažinti. Be to, taip didinamas ir standartinio gydymo efektyvumas, o moterys apsaugomos nuo nemalonaus šalutinio poveikio. Ch. Horner rašė, kad „rimtuose moksliniuose tyrimuose, kurie paskelbti pripažintuose medicinos žurnaluose, padarytos ir tokios išvados, kad moterims, kurioms jau diagnozuotas krūties vėžys, mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai gali sulėtinti naviko augimo greitį, neleisti formuotis metastazėms ir net sumažinti naviko dydį”.

Kokio dydžio yra krūties vėžio rizika?

Krūties vėžio formavimosi rizika didėja su amžiumi. Kai moteriai 20 metų, ji būna palyginti nedidelė -naviku suserga viena iš 1681 moterų, o 40-ies metų amžiuje santykis jau yra viena iš 68. Dauguma atvejų (apie 77 proc.) krūties vėžiu serga moterys, kurios vyresnės nei 50-ies. Iki 80 metų amžius krūties vėžys gali paliesti aštuntadalį moterų.

Tokia statistika skamba gana baisiai, tačiau reikia suprasti bendrą vaizdą. Tikrovė yra tokia, kad dauguma moterų - 88 proc. - per savo gyvenimą niekada nesusirgs krūties vėžiu.

Net tokioms moterims kaip Holivudo aktorė Angelina Jolie, kurios yra BRCA1 ar BRCA2 geno nešiotojos, rizika, kad šios genetinės mutacijos sukels krūties vėžį, yra vos 5-10 proc. Pažiūrėjus iš kitos pusės, tik dviem procentams visų krūties vėžio sergančių moterų būna pakitęs BRCA genas, o iš šių 2 procentų rizika per gyvenimą susirgti krūties vėžiu kyla apie 40-85 proc. moterų -su visomis taip nenutinka.

Aišku, kad, be genų, esama kitų veiksnių, kurie reikšmingi formuojantis krūties vėžiui. Moterims su BRCA genais geri apsauginiai veiksniai yra nėštumas, ankstyvoje jaunystėje pagimdytas vaikas ir maitinimas krūtimi. Moterims, kurios pagimdė savo pirmą atžalą iki 20-ies metų amžiaus, susirgti krūties vėžiu rizika sumažėja apie 50 proc., ji dar labiau sumažėja vaiką žindant.®1

Kiti gyvenimo būdo veiksniai, galintys paveikti krūtų sveikatą, yra kelios labai paprastos priemonės, pavyzdžiui, reguliarus kontaktas su saulės šviesa, siekiant gauti pakankamai vitamino D, žaliosios arbatos gėrimas, itin gausus žaliųjų daržovių ir sėmenų vartojimas.

Taigi, norint išvengti krūties vėžio, tikrai nereikia profilaktiškai gerti toksiškų vaistų. Galite apsisaugoti tiesiog sutvarkydamos savo gyvenimo būdą ir įtraukdamos į valgiaraštį natūralių produktų, naikinančių vėžį.

Celeste McGovern

Valgyti kaip Azijoje

Sojos - vienas prieštaringiausių produktų, iš kurio būna naudos, bet dėl jo esama ir perspėjimų. Daugelis gydytojų pataria moterims vengti sojų produktų, pavyzdžiui, sojų pupelių ar fermentuotų jų patiekalų natto ir tempeh, kurie, jų nuomone, gali pavojingai padidinti hormonų koncentraciją. Amerikos plastikos chirurgė Ch. Horner sojas vadina superžvaigžde ginklų nuo krūties vėžio arsenale, nes istoriškai moterims Azijoje būna mažesnė krūties vėžio rizika nei toms, kurios gyvena Vakarų šalyse.

Per tyrimą, kurį 2003-aisiais atliko Japonijos nacionalinio vėžio centro tyrimų institutas Tokijuje (Japan's National Cancer Center Research Institute), buvo nustatyta, kad moterims, kurios kasdien suvalgydavo bent po 3 dubenėlius miso sriubos (kuri gaminama iš fermentuotos sojų pupelių pastos), krūties vėžio rizika sumažėjo maždaug perpus, palyginti su moterimis, kurios per dieną suvalgydavo mažiau nei vieną dubenėlį minėtos sriubos.

Išanalizavus daugiau nei 9000 amerikiečių ir kinių valgymo įpročius (tų moterų, kurios įveikė krūties vėžį), buvo konstatuota, kad vidutinis per dieną gautų izoflavonų kiekis moterims JAV yra tik 3 mg, palyginti su 46 mg, kuriuos gauna moterys Šanchajuje.

Tyrėjai 7 metus stebėjo moteris, kurios kasdien vartodavo daugiausia sojų produktų, pasiekdamos bent 10 mg sojų izoflavonų per dieną, ir konstatavo tarp jų daug mažesnę krūties vėžio pasikartojimo riziką, palyginti su moterimis, kurios gaudavo mažiau izoflavonų (3,68 mg per dieną ar mažiau). Mokslininkai padarė išvadą, kad moterys (net tos, kurios serga krūties vėžiu) gali drąsiai kasdien valgyti sojų produktų kaip sveikos mitybos dalį. Tai gali būti, pavyzdžiui, 60 g tofu, bet ne sojų baltymų milteliai.

Kuokštiniai sėdžiai (Grifola frondosa) - grybai, kurie dar vadinami maitake, pasižymi imunomoduliuojančiais gebėjimais ir antivėžinėmis savybėmis, kurios gali pagerinti vėžiu sergančių asmenų gyvenimo kokybę, stabdant vėžinių ląstelių augimą. Per vieną tyrimą Japonijoje vėžiu sergantiesiems duodavo maitake grybų tablečių su jų biologiškai aktyvia MD frakcija, ir 69 proc. atvejų tyrėjai konstatavo vėžio regresiją ar esminį būklės pagerėjimą.

Dėl žaliosios arbatos esama šimtų tyrimų, patvirtinančių jos stiprų uždegimo slopinamąjį ir antioksidacinį poveikį, taip pat gebėjimą malšinti bent 11-os skirtingų navikų tipų augimą.

Per Šanchajaus krūties vėžio tyrimą, kuris vyko 1996-2005 metais, žaliosios arbatos vartojimas tarp moterų amžiuje po menopauzės buvo siejamas su esminiu krūties vėžio rizikos sumažėjimu. Juo daugiau šios arbatos moterys gerdavo, tuo didesnis buvo minėtas sumažėjimas. Panašus ryšys buvo aptiktas ir per tyrimus su kinų, japonų ir filipiniečių moterimis, kurios gyveno JAV, Los Andželo regione.

Ciberžolė, jei ja papildomas maistas, daugiau nei 8 kartus padidina žaliosios arbatos efektyvumą. Daugiau nei 5000 tyrimų patvirtino šio augalo, kaip stipraus natūralaus medikamento, poveikį. Ciberžolė pasižymi 300 kartų stipresne antioksidacine jėga nei vitaminas E, ji yra galinga priemonė nuo uždegimo, stiprina imuninę sistemą. Per daugelį tyrimų taip pat konstatuotas ciberžolės gebėjimas prisitaikyti, esant skirtingoms patologinėms būsenoms, blokuojant tų kraujagyslių augimą, kurios maitina navikines ląsteles. Ciberžolės vaidmenį kovoje su vėžiu galima aiškinti jos dalyvavimu kepenų detoksikacijoje, šalinant iš organizmo kancerogenines medžiagas, pavyzdžiui, benzopireno, kurio esama cigarečių dūmuose ir apdegusioje kepsninėje gaminamoje mėsoje. Per vieną neseną tyrimą buvo patvirtinta, kad ciberžolės svarbiausi komponentai - kurkuminoidai, kurie suteikia ciberžolei oranžiniai geltoną atspalvį, yra aktyvūs kovoje su krūties vėžiu.

Jūros dumbliai yra gausus jodo šaltinis, atliekantis svarbų vaidmenį krūtų sveikatai kaip antioksidantas ir padedantis riboti vėžinių ląstelių augimą. Tai galėtų būti priežastis, dėl ko jūros dumbliai vėl demonstruojami kaip produktas, galintis apsaugoti nuo krūties vėžio. Per vieną tyrimą, kuris atliktas Malaizijoje su gyvūnais, tropiniai valgomieji raudonieji jūros dumbliai (Eucheuma cottonii) žiurkėms sumažino krūties vėžio augimą daug efektyviau (27 proc.) nei tamoksifenas, be to, toksiškumas kepenims ir inkstams buvo nedidelis.

Ką geriau daryti

Ch. Horner knygoje „Pabudusi kovos deivė" (Waking the Warrior Goddess) pateikia moksliškai pagrįstų idėjų, ką moterys gali daryti norėdamos apsisaugoti nuo krūties vėžio, pradedant vėžį sukeliančių toksinų (pvz., pesticidų) ir radiacijos vengimu, baigiant tokių produktų vartojimu, kuriose daug antioksidantų ir kitų stiprių biologiškai aktyvių augalinių junginių. Štai kelios pagrindinės jos rekomendacijos.

Dar kartą pasvarstykite dėl mamografijos

Tai, ką medicina ir farmacijos kompanijos vadina profilaktika, iš tikrųjų yra ankstyvoji ligos diagnozė, turinti savo pranašumų. Deja, per šią diagnostinę patikrą siekiant rasti vėžį, taikoma jonizuojanti radiacija, kuri pati savaime gali sukelti vėžį.

Knygoje Ch. Horner pasakoja apie Europoje atliktą tyrimą, paskelbtą 2012 metais, per kurį konstatuota, kad moterims, kurios turi BRCA1 ar BRCA2 genų mutaciją, jei jos būna veikiamos diagnostinės radiacijos iki 30-ies metų amžiaus, krūties vėžio rizika padidėja 90 proc. Skaitmeninės krūtų tomosintezės-tai naujos rūšies mamografija - dozės gali būti absorbuojamos ir yra apie 45 proc. mažesnės, bet šiek tiek didesnės nei tradicinės mamografijos.

Kad ir kaip ten būtų, mamogramos pakartotinai įrodytos kaip nereikalingos, nes jos niekaip neveikia numatomos gyvenimo trukmės, be to, kelia potencialią riziką.

Klaidingai teigiami atvejai diagnozuojami taip dažnai, jog, vieno tyrimo duomenimis, kiekvienai moteriai, kuri išgelbėjama taikant ankstyvąją diagnostiką, atitenka 3 kitos, kurioms nustatoma klaidinga diagnozė, kad jos serga.

Ch. Horner pataria darytis ankstyvąją krūties vėžio diagnostiką ultragarso metodu - sonoelektrografija, kuria matuojami pokyčiai krūties audiniuose. Tai labai svarbu, nes krūties audinių kompozicija yra reikšmingas krūties vėžio rizikos veiksnys. Be to, ji rekomenduoja termografiją, su kuria galima saugiai nustatyti pradinius audinių temperatūros pokyčius, susijusius su uždegimu.

Nors ir iki šiol nė viena iš alternatyviųjų krūties ankstyvosios diagnostikos technologijų negavo visuomenės sveikatos prižiūrėtojų palaikymo, bent vienas tyrimas apie sonoelektrografijos taikymą, siekiant atskirti gerybinius pokyčius krūties audiniuose nuo piktybinių, pernai buvo paskelbtas.

Valgykite žaliųjų daržovių

Pasak gydytojos Ch. Horner, augalinės kilmės maistas, kuriame gausu ekologiškų daržovių, ypač bastutinių šeimos augalų (brokolinių, briuselinių, žiedinių, kininių kopūstų, salotų ir kitų) ir visų grūdo dalių produktų,-tai geriausias ir paprasčiausias būdas apsisaugoti nuo krūties vėžio.

Pradiniai vieno plačios apimties tyrimo rezultatai atrodė daug žadantys - moterims, kurios valgydavo daugiausia bastutinių šeimos daržovių, bendra mirties rizika nuo krūties vėžio sumažėjo 62 proc., palyginti su moterimis, kurios jų valgydavo mažiau, be to, minėtų daržovių mėgėjoms buvo 35 proc. mažesnė rizika, kad krūties vėžys galėtų sugrįžti, - deja, per galutinį duomenų apdorojimą su daugiau nei 11 tūkst. moterų, tokio ryšio nebuvo aptikta.

Vis dėlto esama pakankamai įrodymų, liudijančių, kad šios daržovės sumažina prostatos, storosios žarnos, skrandžio, plaučių, smegenų ir galbūt gimdos vėžius.

Bioflavonoidai, augaliniai cheminiai junginiai, kurie suteikia mėlynėms jų mėlyną spalvą, o braškėms - ryškų skonį, taip pat yra potencialiai antivėžiniai produktai. Per vieną
tyrimą, kuris 2003 metais buvo atliktas JAV, konstatuota, kad tik pusė miligramo flavonoidų (tiek, kiek jų esama žaliosiose lapinėse daržovėse ir prieskoniniuose augaluose) gali gerokai sumažinti krūties vėžio riziką. Vos 0,5 mg flavonų per dieną- maždaug tiek, kiek yra viename aštuntadalyje žaliosios paprikos -sumažino krūties vėžio riziką 15 proc. Kiekvieni papildomi 0,5 mg per dieną suvalgytų flavonų sumažino krūties vėžio riziką dar 15 proc.

Ieškokite lignanų

Sėmenyse yra labai daug vertingų omega-3 riebalų rūgščių, pasižyminčių uždegimo slopinamuoju poveikiu, ir ląstelienos, taip pat apie 100 kartų daugiau lignanų nei bet kuriame kitame žmonių valgomame produkte. Lignanų esama ir kitose sėklose, daržovėse, pupelėse, kituose ankštiniuose augaluose ir džiovintuose vaisiuose, pavyzdžiui, abrikosuose ir slyvose. Šios medžiagos suteikia augalams jų struktūrą.

Lignanai pasižymi ir ypatingu antivėžiniu poveikiu. Kai estrogenų koncentracija pernelyg didelė, lignanai blokuoja estrogenų receptorius (panašiai kaiptamoksifenas) ir estrogenų sintezę, slopindami aromatazės akyvumą. Lignanai taip pat neblogai saugo nuo degeneracinių ligų išsivystymo.

Tyrimai liudija, kad sėmenų aliejus, kuriame gausu alfa linoleno rūgšties (ALR), gali apie 33 proc. sumažinti krūties vėžio dydį, taip pat stabdyti vėžinių ląstelių augimą, tuo pat metu stiprindamas užprogramuotos ląstelių žūties procesą (apoptozę) - bent taip rodo bandymai su gyvūnais.0 Per kitą eksperimentą su pelėmis, kurių maistą papildė sėmenimis, šios iš esmės apribojo naviko augimą (beveik 38 proc.).

Tyrimuose su moterimis, kurių amžius po menopauzės, toms, kurios per dieną suvalgydavo po 25 g sėmenų ar gaudavo po 50 mg lignanų, buvo mažiausia krūties vėžio rizika.